„To, ką turėjome keturiolika metų, nebeatkursime, bet nereiškia, kad negalime visko susikurti iš naujo. Turime Smiltę, ir kiekvienas gali kalbėti, ką nori, bet vaikui nėra nieko geriau, nei turėti abu tėvus“, – savo sprendimą taikytis su buvusiu vyru aiškina Dainė.
Prieš lemtingąjį projektą „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“, per kurį prasidėjo Donato romanas su šokių partnere Rasa Židonyte, idealia laikytos poros gyvenimas pamažu grįžta į senas vėžes. Nors buvo visko: ir daugybė bandymų atsiprašyti, kalbėtis, ir tylos periodų.
Bet, Donatas tikras, tai – ne pabaiga, klaidų, kurias reikia ištaisyti, – krūva, santykių, draugysčių, kurias norėtų atkurti, – daugybė.
„Kad susigrąžinčiau Dainę, įdėjau daug jėgų ir pastangų, sudėjau visą atkaklumą. Juk vos nesužlugdžiau savo gyvenimo, Dainės – taip pat“, – neslepia Donatas.
Dainei vis dar sunku viską pamiršti, tačiau kuo toliau, tuo mažiau skauda. „Dauguma mano, jog neturiu savigarbos, dėl to atleidau Donatui. Bet iš tikrųjų priėmiau labai sunkų sprendimą. Kai skyriausi, labiau vadovavausi emocijomis, kai taikiausi, rėmiausi protu. Esame kartu, ir – taškas. Nemanau, kad suteikti žmogui antrą galimybę – reiškia negerbti savęs“, – įsitikinusi moteris.
Interviu ir fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“.
