Dabar populiaru
Publikuota: 2009 spalio 16d. 06:00

Dainuojanti su džiaugsmu

J.Leitaitė prisipažįsta, jog dainuodama ji pamiršta visus kasdienius rūpesčius.
„Scanpix“ nuotr. / J.Leitaitė prisipažįsta, jog dainuodama ji pamiršta visus kasdienius rūpesčius.

Jau 25 metus su scena nesiskirianti dainininkė Judita Leitaitė trykšta energija ir savo plačia šypsena bei didelėmis atviromis akimis nepaliauja žavėti aplinkinių.

25 metai scenoje. Ar greit jie prabėgo ir kas įsiminė labiausiai?
Kai galvoju apie šį 25-metį, noriu pasakyti, kad ir man yra 25-eri. Stengiuosi ir taip atrodyti, ir taip jaustis. Kai pagalvoji, kas tie 25 metai scenoje... Štai N.Paltinienė atšventė 60-metį scenoje, A.Raudonikis – 50-metį.
Man tie keli dešimtmečiai prabėgo labai greitai ir aš supratau, kad dar yra ko mokytis, kur tobulėti. Ir dabar dažnai važiuoju į Sankt Peterburgą mokytis dainavimo, nors jau 10 metų turiu ir savo mokinių bei studentų. Tobulėjimui ir mokslui nėra ribų. Kad tik sveikatos būtų...

Ar esate svarsčiusi galimybę palikti sceną?
Kai Lietuvos muzikos akademijoje studijavau trečiame kurse, nusprendžiau mesti mokslus, nes man nesisekė. Aš jaučiau, kaip reikia dainuoti, tačiau dar neturėjau techninių galimybių tai įgyvendinti. Mano galimybės neatitiko norų. Tačiau išėjusi iš akademijos nepasidaviau, mokiausi privačiai, o paskui, sugrįžusi, pabaigiau akademiją tuometiniu raudonu diplomu.
Žinoma, buvo ir daugiau sunkių akimirkų. Pavyzdžiui, po dukros gimimo praėjus 3 mėnesiams turėjau ją palikti ir išvažiuoti į gastroles Suomijoje. Buvo sunku.
Tačiau džiaugiuosi, kad pagaliau atėjo toks laikas, kai galiu dainuoti tai, kas labiausiai man prie širdies.

Atėję į jūsų koncertus susižavi jūsų įsijautimu į muziką, kai tai padaryti priverčiate ir sėdinčius salėje. Ar visada lengva atsiriboti nuo kasdienių rūpesčių ir atsiduoti koncertui?
Manau, jog čia yra mano gyvenimo laimė. Scenoje aš visiškai atsiduodu dainavimui, visa kita pamirštu. Dainuodama aš įsijaučiu į savo kūrinius, gyvenu juose. O juk mano dainuojami kūriniai yra visos istorijos, novelės, tragedijos, komedijos... Jei pats gyvendamas kūriniu į jį įtrauki ir žiūrovą, argi gali būti didesnė laimė atlikėjui? Tačiau, kad jam tai pavyktų, menininkas turi būti charizmatiškas. Vieni charizmą turi, kiti – ne. To neišmoksi. Vien gražios išvaizdos ir balso nepakanka. Maždaug prieš mėnesį po koncerto Druskininkų sanatorijoje „Eglė“ sulaukiau be galo gražaus komplimento. Priėję žmonės man pasakė, jog mane reikėtų įtraukti į sanatorijos programą, kaip procedūrą sielai nuraminti. Aš visai nieko prieš (šypsosi). Juk jei bent vienas ar du žmonės yra laimingi, tai jie šią energiją paskleis ir aplinkiniams.

Su kuo koncertuoti jums patinka labiausiai?
Per savo kūrybos metus susipažinau su daugybe įdomių žmonių, iš kurių yra ko pasimokyti. Tačiau vienas paskutiniųjų – tai žmogus, su kuriuo pradėjau dirbti maždaug prieš penkerius metus. Tai profesorius, menotyros mokslų daktaras iš Rusijos – Sergejus Malcevas. Jis tiesiog genijus. Reikia mokytis ne tik iš jo darbų, bet ir iš jo gyvenimo. 

Įgarsinote dainą lietuviškam filmui „Vilniaus getas“, dalyvavote „Žvaigždžių duetuose“. Kokiuose dar netradiciniuose projektuose dalyvaujate?
Taip, darbas „Vilniaus gete“ buvo nepaprastai įdomus. O dalyvavimas „Žvaigždžių duetuose“ buvo mano avantiūra, noras viską išbandyti, smalsumas.
Dabar man siūlo rašyti biografinę knygą, tačiau aš vis dar svarstau, ar priimti šį pasiūlymą.
Tačiau aš pati noriu parašyti knygą ir esu jau pradėjusi tai daryti. Tai bus pasakų knyga, kurią galės skaityti ir suaugusieji, ir vaikai. Kas gali būti gražiau už pasakas? Juk iš jų reikia mokytis. 

Kaip išgyvenate sunkmetį? Gal turite antikrizinį receptą?
Yra tiek veiklos, tiek neišartų dirvonų... Be to, pagalvoji, kad yra daugybė žmonių, kuriems tikrai blogiau nei tau. Man atrodo, kad reikia tiesiog negalvoti apie sunkmetį.
Neseniai su pianistu Andriumi Vasiliausku kalbėjomės apie tai, kad, ko gero, krizė yra tik mūsų valdininkų galvose. O kas kenčia? Paprasti žmonės...

Kokie artimiausi kūrybos planai?
Dabar su S.Malcevu ruošiame naują koncertinę programą, kurioje atliksiu dainas iš populiarių kino filmų. Tai bus labai gražios dainos, kurios nesensta. Juk visada tai, kas gražu, grįžta. O sukurti naują gražią melodiją yra nepaprastai sunku.

Trumpa dosjė
Judita Leitaitė gimė 1959 m. gruodžio 27 d. Kaune.
Baigė Kauno „Vyturio“ vidurinę mokyklą. 1984 m. baigė Lietuvos konservatoriją. 1990 m. tobulinosi Zalcburgo (Austrija) Mocarteume pas E.Švarzkopf, 1996 m. pas K.Bergoncį ir 2001 m. pas T.Krauzę. Nuo 1984 m. J.Leitaitė yra Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistė.
Judita Leitaitė  turi sūnų Dainių ir dukrą Pauliną.

Temos: 1 Judita Leitaitė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

01:24
00:18
01:17

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką