„Iš pradžių aš buvau išsigandusi, nes bijojau pamatyti filmą pirmą kartą. Jeigu myli žmogų, kuris kuria, tai norisi, kad viskas būtų gerai. Aš jį visada nepaprastai palaikau, bet palaikau kaip žmona. Manau, visada labai svarbu palaikyti žmogų, kurį tu myli, kad jis galėtų įgyvendinti savo svajones. Aš labai džiaugiuosi, kad šis filmas sulaukė didelės sėkmės, kad dalyvaujame jau penktame festivalyje. Londone antradienį vyks labai didelė filmo premjera, atvyks labai daug mūsų draugų iš Holivudo ir iš visur kitur. Aš mesiu savo repeticijas ir vyksiu ten dalyvauti kaip žmona. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad jis atvažiavo į Lietuvą, nes čia – mūsų antri namai“, – kalbėjo moteris.
D.Ibelhauptaitė teigė sąmoningai nesikišusi į filmo kūrimo procesą ir juostą pamačiusi tik tuomet, kai jis buvo baigtas filmuoti. Režisierė žinojo, apie ką bus jos vyro filmas – ji du kartus skaitė filmo scenarijų.
„Dexteriui reikėjo žmogaus, kuris nežino visų filmo detalių ir gali pasakyti savo nuomonę apie scenarijų. Tada, kai jis režisavo, aš specialiai išvažiavau iš Londono tam, kad jis turėtų kūrybinę laisvę. Aš manau, kad kiekvienam menininkui yra labai svarbu turėti savo kelionę, savo darbus ir daryti viską unikaliai ir savaip. Manęs šiame filme visiškai nėra, nes tai yra ne mano filmas, tai yra Dexterio filmas. Aš nepripažįstu tų vyrų žmonų, kurios sėdi kartu ir pataria, kaip ką daryti. Aš galvoju, kad kiekvienas turi pasakoti savo istoriją“, – teigė D.Ibelhauptaitė.
Režisierė mano, kad nuo septynerių metų kine besisukantis jos sutuoktinis jau seniai norėjo išmėginti savo, kaip režisieriaus, jėgas.
„Kai žmogus tiek ilgai daro vieną darbą, jis galų gale pajunta, kad jis nebepasitenkina kūrybiškai, kad jis turi padaryti kai ką kito. Lygiai taip pat nutiko man – aš daug metų režisavau ir tada atėjo laikas, kai aš ėmiau prodiusuoti – taip atsirado „bohemiečiai“. Manau, kad Dexterio režisūra išaugo organiškai iš viso ankstesnio darbo“, – įsitikinusi ji.
D.Ibelhauptaitės teigimu, festivalyje „Kino pavasaris“ rodomas D.Fletcherio filmas „Pašėlęs Bilas“, kurį kūrėjas dedikavo savo neseniai mirusiam tėčiui, yra asmeninė jos sutuoktinio istorija.
„Filme yra įpinta daug jo jausmų, prisiminimų apie tėtį. Vaikų ir tėvų santykiai visada yra labai problemiški, nors dažnai mes sau to nepripažįstame ir apie tai atvirai nekalbame. Aš džiaugiuosi, kad Dexteris rado daug stiprybės savyje kalbėti ta tema, nes, man atrodo, ji slegia daug žmonių“, – teigė D.Ibelhauptaitė.
Filmo „Pašėlęs Bilas“ anonsas:
