Vardas, pavardė: Donata Virbilaitė.
Gimimo data, vieta: 1986 12 18, Vengrija. 23 m.
Šeiminė padėtis: netekėjusi; vaikų neturi.
Pasiekimai: išgarsėjo TV realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Kuria dainų tekstus ir muziką, koncertuoja. Šiuo metu tarptautinės karjeros siekia Turkijoje.
 |
| Asm. albumo nuotr./Donata Virbilaitė |
Donata, kas nutiko, kad ryžaisi permainoms?
Supratau, kad pagaliau atėjo metas man tapti gražia (šypteli). Gyvendama Turkijoje priaugau papildomų kilogramų, nes čia mažai vaikščiojau ir ne itin sveikai maitinausi. Todėl neseniai pradėjau „arti“ sporto salėje. Po apsilankymo joje dažnai būnu leisgyvė. Tačiau jaučiuosi labai gerai, kaskart treniruotės darosi vis lengvesnės. Be to, mano treneris sudarė man specialią dietą, kurios privalau laikytis.
Ar jau pasiekei pirmųjų rezultatų?
Kol kas dar ne, tačiau esu užsibrėžusi konkrečius tikslus. Noriu numesti 10 kilogramų. Esu 173 cm ūgio, būtų idealu, jei sverčiau 60 kilogramų ar dar šiek tiek mažiau. Į sporto salę einu su viena savo bičiule. Kadangi abi esame tinginės, todėl viena kitą padrąsiname ir paskatiname paplušėti prie treniruoklių.
Turbūt dabar pakeitei ir maisto racioną...
Tikrai taip! Jau kuris laikas kiekvieną rytą valgau pusryčius. To Lietuvoje niekada nedarydavau. Todėl lengviau pavyksta atsisakyti naktipiečių. Dabar naktį nebent atsigeriu vandens, o ne kemšu viską iš eilės (juokiasi). Mano mama džiaugiasi, kad kažkas pagaliau mane privertė sveikiau maitintis.
Tiesa, buvo sunku pakeisti mitybos įpročius. Iš pat pradžių mane nuolat traukdavo prie šaldytuvo. Laimė, turiu šaunią kambariokę – buvusią gimnastę, kuri kaip cerberis užstodavo šaldytuvą ir neleisdavo man jo atidaryti (šypteli).
 |
| Asm. albumo nuotr./Donata Virbilaitė |
O kuo iki šiol labiausiai piktnaudžiaudavai?
Dabar suprantu, kad didžiausias mano priešas buvo miltiniai patiekalai ir saldumynai. Tačiau pastarųjų nebuvo sunku atsisakyti. Turkijoje jie ypač saldūs, todėl neskanūs.
Kas dabar sudaro Tavo racioną?
Valgau viską: mėsą, daržoves, makaronus (be druskos ir su jogurtu), rupią duoną, sriubas. Tačiau labiausiai pamėgau pomidorus. Galiu per dieną sušlamšti 4 ar 5. Čia jie kur kas geresnio skonio nei Lietuvoje. Be to, iš naujo atradau vaisius. Štai granatus galima nuo medžių skinti tiesiog gatvėje. O mandarinai... Jų kvapas ir skonis Lietuvoje visuomet primindavo Kalėdas. O čia jų apstu – taigi, Kalėdos man tarsi kasdien!
O ką Tu apskritai veiki Turkijoje? Kada ketini sugrįžti?
Pasakysiu atvirai, net mano draugai ilgai nežinojo, kur aš esu – Lietuvoje, Turkijoje ar dar kur nors. Daugelis manė, kad susiradau turtingą vyrą ir pas jį sėdžiu. O kaip yra iš tikrųjų, žinau tik aš. Čia daug koncertuoju, planuoju savo turą. Turiu vadybininką, kuris rūpinasi mano karjeros reikalais. O į Lietuvą parskrendu tik retkarčiais, susitvarkau būsto paskolos reikalus ir skubu į Turkiją.
