– Donatai, šokių projektas jau baigėsi. Kaip vertini laiką, atiduotą šokiams?
– Puikiai! Tai buvo metas, kurį skyriau savęs tobulinimui. Daug laiko praleidau šokių aikštelėje ir gerokai patobulėjau, įgijau praktikos. Viskas man ateityje pravers scenoje, nes pagerėjo kūno plastika, išmokau geriau dirbti su kameromis, priimti kartais pelnytą, kartais nepagrįstą kritiką.
Visi jie buvo itin atlaidūs ir supratingi – nė karto neišgirdau priekaištų, kad per mažai dėmesio sulaukia iš manęs.
– Šokių žingsnelių mokeisi daugiau nei tris mėnesius. Ar nenusibodo?
– Repeticijos buvo tapusios rutina. Tačiau mudu su Katerina stengėmės, kad šokiai nevirstų neįdomiu užsiėmimu. Teko gerokai pasukti galvelę, rasti mūzų, kurios įkvėptų. Vis dėlto viskas atsipirkdavo su kaupu tuomet, kai išeidavome į sceną.
– Kaip manai, kas lėmė pergalę projekte „Šok su manimi“?
– Turbūt bene pagrindinis aspektas buvo tinkamai sulipdyta Katerinos ir mano pora. Dvi asmenybės gali būti labai talentingos, tačiau jei jos neras bendros kalbos, nieko nebus. Tuo tarpu mes su Katerina gerai vienas kitą supratome, jautėme – tai mūsų sėkmės garantas.
– Kam norėtum padėkoti už iškovotą pergalę projekte?
– Turbūt labiausiai prie pergalės prisidėjo mano mylimoji Veronika ir šeima. Dėl intensyvių repeticijų su širdies drauge ir artimaisiais nesimatydavau nei rytais, nei vakarais. Tai buvo rimtas išbandymas.Bet visi jie buvo itin atlaidūs ir supratingi – nė karto neišgirdau priekaištų, kad per mažai dėmesio sulaukia iš manęs.
Šie keli mėnesiai davė daug naudos mūsų santykiams.
– Turbūt per pastaruosius tris mėnesius atradai daug teigiamų mylimosios Veronikos savybių, tiesa?
– Tikrai taip. Šie keli mėnesiai davė daug naudos mūsų santykiams. Išmokome gyvenimiškų pamokų, pasimokėme iš savo klaidų. Apskritai per pastaruosius metus įsitikinome savo santykių tvirtumu. Turbūt tai didžiausia nauda, kurią gavau dalyvaudamas šokių projekte (šypteli).
– Ar ketini ateityje scenoje pasirodyti kaip šokėjas?
– Ne, todėl, kad esu dainininkas, o ne šokėjas. Palengva įrašinėju naujus kūrinius, dirbu studijoje. Tiesa, mano patirtis šokių aikštelėje nenueis veltui. Nors iki šiol scenoje nestovėdavau įbestas prie mikrofono, dabar ketinu dar daugiau dėmesio skirti choreografijai. Judėjimas scenoje yra neatsiejamas nuo dainavimo.
– Galbūt nuo šiol tave reikėtų pristatyti kaip šokantį atlikėją?
– Tikrai ne. Esu dainininkas. Dainininkas Donatas Montvydas-Donny Montell.
