Keletas faktų
Gimė 1982 m. gruodžio 13 d. Utenoje.
Mokslai: Vilniaus pedagoginio universiteto Panevėžio filialo Kūno kultūros fakulteto studentė.
Veikla ir pasiekimai: dviračių sportu susidomėjo nuo dvylikos metų. Yra pasaulio čempionė ir rekordininkė, prizinių vietų laimėtoja.
Šeiminė padėtis: ištekėjusi. Vaikų neturi. Vyras Dmitrijus Leopoldas – buvęs sportininkas, dabar asmeninis treneris.
Talismanas: namų augintinė kalaitė Banda.
Pomėgiai: laisvalaikiu mėgsta siuvinėti, kolekcionuoja originalius angeliukus.
Skaniausias patiekalas: lietuviški valgiai (bulviniai blynai, didžkukuliai ir kt.).
Esate išrinkta geriausia 2009 metų sportininke. Ką jums reiškia šis titulas?
Jaučiuosi pamaloninta. Tai – pripažinimas, garbė ir paskatinimas nenuvilti tautos, kuri mane išrinko geriausia 2009 metų sportininke.
Nuostabus įvertinimas. Jis – tarsi dar vienas sportinės karjeros trofėjus. Beje, jų seniai nebeskaičiuoju. Medalius dedu į sekciją, esu paskyrusi keletą lentynų. Manau, man sveikai gali pavydėti daugelis sportininkų, kuriems praėjusieji metai nebuvo tokie palankūs.
 |
| Simona Krupeckaitė |
Tačiau jums buvo labai sėkmingi...
Taip. Laimėjau ne vieną pirmąją vietą, tapau ne vieno pasaulio čempionato ir Pasaulio taurės etapo nugalėtoja. Atrodo, pasiekiau per šiuos metus labai daug, bet visada yra akstinas siekti daugiau. Juk galima tik gerinti ne pasaulio, kurie paprastai viršija žmogus galimybių ribas, bet ir savo asmeninius rekordus.
Mūsų profesijoje sėkmę lemia ne vien fortūna, bet ir didžiulis įdirbis, patirtis bei kasdienis nelengvas darbas. Kiekvienas laimėjimas atperka išlietą prakaitą, yra saldus atpildas už įdėtas pastangas. Tačiau visada reikia eiti į priekį, ilgai džiūgauti nėra kada.
Bent jau per Kūčias ar Naujuosius nemynėte dviračio pedalų?
Ne, nemyniau (šypsosi). Šventės yra šventės, net sportininkai turi atsikvėpti bei atgauti jėgas. Gruodį dalyvavau Pasaulio taurės etapo varžybose Kolumbijoje. Ten iškovojau prizines vietas. Po čempionato su vyru Dmitrijumi ir lietuvos rinktinės komanda ten treniravomės.
Pernelyg atsipalaiduoti negali, nes žinai, kad varžovai nesnaudžia. Mes, sportininkai, gyvename nuolatinėje įtampoje. Stresas ir adrenalinas – mūsų palydovai. Be to, ilgiau patinginiavus sunkiau grįžti į įprastą ritmą. O sportinės formos prarasti tikrai nenoriu.
Rengiatės naujoms varžyboms?..
Taip. Dalyvausiu kovo 24-ąją vyksiančiame pasaulio čempionate. Neseniai grįžome į Lietuvą, bet čia šalta, orai nelabai tinkami treniruotėms. Tad dar savaitę atsipūsiu ir paskui su vyru vyksime į sporto stovyklą Kroatijoje, kur prasidės įtemptas darbas. Nežinia, kaip seksis, nes ten, kaip ir visoje Europoje, palyginti šalta, sninga – nelabai puikios sąlygos. Visgi stengsiuosi iš visų jėgų.
Esu iš tų, kurie nemėgsta lengvai pasiduoti. Sunkumai ir net pralaimėjimai mane ne gniuždo, o grūdina. Man smagu dalyvauti sporto varžybose ne tik tada, kai sekasi.
Vadinasi, planus apie šeimos pagausėjimą dar atidėsite?
Šeima gali ir palūkėti, nes tam dar turime laiko. O sportininkės karjera neamžina. Viso gyvenimo juk nepraleisi ant dviračio (šypsosi). Todėl dar noriu išnaudoti savo sėkmės laiką naujiems pasiekimams. Tai, kad tauta mane išrinkto geriausia 2009-ųjų sportininke, skatina neatsisveikinti su dviračių sportu.
Gal turite ambicijų dalyvauti ir 2012 metų olimpinėse žaidynėse, kurios vyks Londone?
Taip. Jau apsisprendžiau. Kai sužinojau, kad man suteiktos dar dvi disciplinos ir olimpiadoje galiu kovoti ne dėl vieno, o dėl trijų medalių, abejonių neliko.
Sveikos ambicijos neleidžia taip lengvai perleisti iškovotų laurų. Ne dėl tuštybės – kiekvienas sportininkas dalyvauja varžybose tam, kad laimėtų. Priešingu atveju sportas netektų prasmės.
