-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Egidijus Dragūnas: norėjau vesti, bet ji nesutiko

Būsiu atvira: skandalingojo (šis epitetas jau daugybę metų neatsiejamas nuo jo pavardės) Egidijaus Dragūno (33) prisipažinimas, kad prieš kurį laiką pasiūlė savo draugei Eleonorai tekėti, gerokai nustebino.
Foto naujienai: Egidijus Dragūnas: norėjau vesti, bet ji nesutiko
Gretos Skaraitienės nuotrauka / zmones24.lt

Būsiu atvira: skandalingojo (šis epitetas jau daugybę metų neatsiejamas nuo jo pavardės) Egidijaus Dragūno (33) prisipažinimas, kad prieš kurį laiką pasiūlė savo draugei Eleonorai tekėti, gerokai nustebino. Ne todėl, kad neįsivaizduoju priklaupiančio ant kelio ir besiperšančio Egio, bet dėl to, kad niekada apie pritariančiąją vokalistę jis nekalbėjo kaip apie didžiąją gyvenimo meilę. Kita vertus, dar birželį per koncertą dainininkas pristatė: „Štai Eleonora, mano žmona." Ar tai buvo pasakyta juokais? Ar tai, ką sako dabar, tiesa? Matyt, tai žino tik jis...

 

Netrukus ketini švęsti grupės SEL septynioliktąjį gimtadienį. Pats sakei, kad koncertas „Forum Palace" taps svarbiausiu metų muzikiniu įvykiu. Tau ši sukaktis - nepaprastai svarbi?

 

Nenoriu, kad žmonės akcentuotų, jog tai yra grupės SEL septynioliktasis gimtadienis. Šiuo metu aktyviai dirbame studijoje, ką tik išleidome pirmąjį singlą iš būsimo albumo. Norime parodyti, kuo dabar gyvename, bet taip sutapo, kad koncertą rengiame būtent lapkričio 20-ąją, tą pačią dieną, tą patį penktadienį, kai prieš septyniolika metų ir susikūrė grupė. Supažindinsime gerbėjus su nauja grupės, koncertų turo koncepcija, be to, pristatysime dalį albumo, kuris turėtų pasirodyti vasarį. Tai bus per aštuoniolika metų subrendęs mano supratimas, koks turi būti koncertas.

Nesvarbu, kiek uždirbsiu, svarbu, kad žmonės išeidami pasakytų: „Jis šaunuolis."

 

Ir vien dėl to į koncertą iš savo kišenės „merki" septyniasdešimt tūkstančių litų?

 

O tai - daug? Nemanau. Be to, tikiuosi, kad pavyks šiek tiek uždirbti. Kad ir ką daryčiau, stengiuosi ieškoti aukso vidurio.

Vienas teisingiausių žingsnių per pastaruosius metus buvo tas, kad atsisakiau vadybininko paslaugų. Už pinigus, kuriuos jis gaudavo, galiu nusisamdyti apšvietėją, garso režisierių, kurie per koncertus dirba asmeniškai man, žmogų, atsakingą už vaizdo projekcijas, netgi atstovą spaudai. Jų man iš tikrųjų reikia. Tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju, kokia grupė Lietuvoje gali sau leisti turėti vadybininką. Galų gale man jo jau ir nereikia.

 

Nori pasakyti, kad dėl koncertų ir honorarų su užsakovais kalbiesi pats?

 

Su tais, kurie kviečia koncertuoti, paprastai kalba trunka dvi minutes. Išgirdęs žmogaus balsą ir tai, ką jis spėja per tą laiką pasakyti, suprantu, noriu ten groti ar ne.

 

Bet kainą spėji pasakyti?

 

Man ir nereikia sakyti kainos. Teisininkas nusiunčia organizatoriams sutartį, kur viskas parašyta.

 

Išgyveni pakilimą, kuris sutapo su sūnaus Deivido atėjimu į tavo gyvenimą?

 

Manau, tai susiję su daug kuo. Į mano gyvenimą atėjo daug nuostabių žmonių. Muzika, šeima - dabar stengiuosi būti tik ten ir su tais, su kuriais man gera.

Visada turėjau daug „draugų", kurie su manimi bendravo tik todėl, kad esu žinomas. Ką su jais galėjau veikti? „Kabinti" mergas, gerti, šokti... O juk ateina laikas, kai norisi nuveikti ką nors teisingo ir prasmingo. Be to, noriu, kad mano vaikas turėtų sąskaitą, kurioje būtų pinigų, - neduok Dieve, kas nors iš jam artimų žmonių nutiktų. Noriu, kad Deividas užaugtų sveikas, tvirtas, gražus, ir man tai yra stipri varomoji jėga.

 

Dėl Deivido tenka daug ko atsisakyti?

 

Net nežinau... Kai Simona pagimdė Deividą, spyriojausi, sakiau, kad jis - ne mano vaikas. Puikiai atsimenu dieną, kai tai ištariau. Su mama ir močiute išvažiavome į sodybą. Buvo šalta, užkūriau krosnį. Mama buvo kažkur išėjusi, o mes su močiute likome stovėti prie krosnies. Staiga ji pradėjo įtartinai traškėti, todėl močiutei pasakiau: „Eime iš čia." Griebiau už rankos ir jėga ištempiau į kitą kambarį, o po akimirkos krosnis sprogo, išgriuvo kone pusė namo. Tuo momentu supratau, kad kažką gyvenime darau ne taip.

Dėl ko man dabar sekasi, o ilgus metus nesisekė? Dėl to, kad negyvenau pagal Dievo įsakymus. Kai pakeičiau gyvenseną, požiūrį į draugus, gyvenimą, darbą, pradėjau pastebėti, kad kažkas mane saugo.

 

Taigi vieną dieną Egidijus Dragūnas nušvito ir neatpažįstamai pasikeitė...

 

Nesakau, kad ypač pasikeičiau. Tiesiog kai ką gyvenime pakoregavau, ir tiek.

 

Buvai nuodėmingas, o dabar - kone šventasis...

 

Ne šventasis, o mažiau nuodėmingas (šypsosi).

 

Interneto tinklalapyje „Klubas.lt" kas savaitę pasirodo filmukai, skambiai pavadinti: „Realybės dokumentika „Nuogas". Sunku patikėti, jog sutikai, kad net ir miegamajame tave sekiotų filmavimo kamera.

 

Filmukų bus nedaug. Nežinau kodėl, bet Juliumi (žurnalistu Juliumi Baliutavičiumi - red. past.) pasitikiu. Man nėra nejauku, kai jis vaikšto iš paskos. Netgi norėčiau, kad turėtume daugiau laiko filmuotis. Žinau, kad šitaip gyvenimo neperteiksi, bet ir neketinu slėpti: toks yra nedidelis mūsų „piaras" (šypsosi). Galų gale tuose filmukuose daug kas ras atsakymus į kai kuriuos klausimus. Pavyzdžiui, kaip gyvena Deividas. Pažiūrėkite ir pamatysite, kad viskas yra gerai.

 

O tabu kuriant tokį filmą egzistuoja?

 

Ne. Tiesą sakant, Juliui pasakiau, kad galiu daryti bet ką. Vieną dieną paskambinau ir pasiūliau: „Važiuokime į kokią nors ligoninę paaukoti vaikams pinigų, o paskui - koduotis nuo alkoholio (juokiasi)..." Teisybę pasakius, prieš kamerą noriu būti dar natūralesnis, toks, koks iš tikrųjų esu gyvenime.

 

Beje, apie alkoholį... Tinklalapyje „Facebook" parašei: „Kai gimė Deiva, mečiau rūkyti... Reik dar vieno vaikučio - mesiu gerti." Ar tai buvo rimta?

 

Kiekvienas skirtingai supranta. Per mėnesį prisigeriu kokius tris kartus, bet buvo tokių, kurie man parašė: „Juk tu visai negeri!" O aš norėčiau kurį laiką apskritai pabandyti nevartoti alkoholio.

 

Jau pabandei?

 

Kad nelabai išeina (juokiasi). Draugai, kompanijos... Be viso to būtų labai liūdna. Atrodo, nuplėštų ranką, jei kas nors atimtų galimybę savaitgalį pasilinksminti. Taip ir yra: norisi negerti, bet kartu ir nesinori.

 

Vadinasi, apie metimą gerti kalbėjai ne taip ir rimtai, o apie antrą vaiką?

 

Ne, dabar antro vaiko tikrai nenorėčiau. Kita vertus, gal jis jau yra? O gal Deividas ir yra antras - juk vyras dėl to niekada negali būti tikras (kvatojasi)?

 

Deividas labai pakeitė tavo gyvenimą?

 

Žinoma, pakeitė. Pamenu, pati pradžia buvo labai sunki, tačiau dabar visa tai mano galvoje įstrigę kaip gražus prisiminimas.

 

Kiekvienas tavo rytas ir yra toks, koks parodytas filme: keliesi su sūnumi, prausi jį, valai jam dantis, maitini, eini į lauką...

 

Žinoma! Paskui diena dėliojasi įvairiai: važiuoju tvarkyti reikalų, padirbėti studijoje, o Deividas lieka su močiute, Eleonora arba su savo mama. Su ja jis bendrauja beveik kiekvieną dieną. Simona labai jį myli. Tiesiog ji yra jauna, užaugusi tam tikroje aplinkoje, todėl vaikui geriau būti su manimi, be to, šalia - patikima močiutė.

 

Mama - pagrindinė tavo pagalbininkė?

 

Ne. Mes visi norime su Deividu leisti laiką, jis visada yra užsiėmęs.

 

Bet sakoma: „Devynios auklės, vaikas - be galvos..."

 

Tikrai taip nėra. Mamą jis ir vadina mama, mane - Egiu. Turbūt reikėtų vėl DNR tyrimą atlikti, kad tėčiu imtų vadinti (kvatojasi). Bet man patinka, kaip jis mane vadina: noriu sūnui būti geru draugu, kartais galbūt - draugeliu, o kai reikia - tėvu.

 

Eleonora svarbi Deivido gyvenime?

 

Be abejo. Ji ir yra pats tikriausias jo draugelis: jiedu ir pasimuša, ir parėkauja (šypsosi).

 

O ką ji reiškia tau?

 

Kai jaučiausi blogai, Eleonora buvo tas žmogus, kuris man padėjo. Šalia tuo metu nebuvo nieko: niekas neskambino, neklausė, kaip man sekasi. Šiam žmogui būsiu dėkingas iki grabo lentos. Pirmiausia - už moralinę pagalbą. Už tai, koks esu šiandien ir koks dar ketinu būti. Būdama su manimi ji prarado daug energijos, tačiau psichologiškai yra labai stiprus žmogus: nuolat užsiima joga, medituoja, skaito daug knygų. Kai kritau žemyn, ji atėjo ir pasakė: „Tu turi, tu gali, tu privalai atsistoti."

 

O kalbant apie Eleonorą verta šnekėti apie meilę?

 

Žinoma! Ir visai nesvarbu, kokia ji - meilė moteriai ar meilė draugui. Eleonora yra žmogus, kuris supranta ir padeda ne dėl to, kad tau sekasi, o todėl, kad tau nesiseka. Jis yra šalia, kai labiausiai to reikia.

 

Sakyk tiesiai: Eleonorą kada nors vesi?

 

Jei ji sutiks - taip.

 

O gali nesutikti?

 

Jau norėjau Eleonorą vesti, bet ji nesutiko. Sako, kad jai tokios prabangos nereikia (juokiasi).

 

Kada nors gailėjaisi, kad būtent Simona yra Deivido mama? Juk visi svajoja apie tai, kad vaikai gimtų iš meilės.

 

Iš pradžių buvo labai baisu, o dabar, jei galėčiau grįžti į praeitį, pakartočiau tą patį.

 

Mūsų visuomenėje vieniša mama - įprastas dalykas, o štai vienišas tėtis tampa kone didvyriu. Tau su tokiu požiūriu tenka susidurti?

 

Tenka, tačiau lenkiu galvą prieš vienišas mamas. Auginti vaiką ir būti vienišai yra nepaprastai sunku. Nežinau, kas galėtų būti sunkiau. Nebent persipjauti gerklę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius