Eglė Juodytė Londone tapo Egle Blackie

Nepastebėti „Danguje“ Eglės buvo neįmanoma – ir ne tik dėl įsimintinų akių, ryškių plaukų. „Tu gali jau kitą dieną kreiptis į prodiuserius“, – pareiškė Andrius Mamontovas, kai mergina paliko realybės šou. „Iš tiesų sulaukiau prodiuserių pasiūlymų, – šypteli ji. – Bet mūsų norai nesutapo, todėl nutariau atidėti bendradarbiavimą vėlesniam laikui.“ Baigusi džiazo vokalo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, mergina nusprendė toliau studijuoti tai, kas jai artimiausia – populiariąją muziką. Į Angliją Eglė išvyko dar nežinodama stojamųjų egzaminų rezultatų: tiesiog širdis jautė, kad įstojo. Šį rudenį ji pradėjo antrą populiariosios muzikos atlikėjo specialybės kursą Londono Thames Valley universitete.

Išbandžiusi lietuviškas studijas mergina pripažįsta: jai labai patinka dabartinėje mokslo įstaigoje vyraujanti laisvė. „Čia svarbiausia – ne kalimas, o praktika, – pasakoja. – Rengiami profesionalūs atlikėjai, kurie, vos išėję iš universiteto, galės pasirašyti sutartis. Visi dėstytojai aktyviai koncertuoja. Pavyzdžiui, per muzikos teorijos paskaitą dėstytoja pasakoja ką tik grįžusi iš koncertų turo su dainininke Beyoncé: ten grojo bosine gitara.“ Eglės kurso draugai – įvairiausių kultūrų atstovai: japonė, estė, prancūzė, kinas... Britų – mažiau nei pusė kurso. „Visą gyvenimą svajojau pakliūti į įvairiatautę aplinką, tad ši svajonė išsipildė su kaupu. Vis dėlto labiausiai traukia panašumai: geriausia mano drauge tapo estė.“ Kai merginos nepageidauja, kad aplinkiniai jas suprastų, tarpusavyje kalbasi rusiškai.

Kalbos subtilybes Eglė nurodo kaip vieną iš barjerų, kurį Didžiojoje Britanijoje reikėjo įveikti. Ten išsiruošusi anglų kalbą, rodos, mokėjo puikiai: mokykloje išlaikytas valstybinis egzaminas buvo įvertintas 94 procentais. Tačiau atsidūrus Londone pasitaikė akimirkų, kai anglų kalbos ji pamanė visai nemokanti. Dar vienas barjeras pasirodė esąs maistas. „Anglai maitinasi siaubingai: nuolat užkandžiauja kepta vištiena su bulvytėmis iš greitojo maisto įstaigų, vaikai po pamokų kemša tik „McDonald’s“, – pasakoja. – Nepamiršiu savo pirmojo vizito į parduotuvę: praleidau gerą valandą, kol radau kažką panašaus į normalius produktus. Londone pamėgau kinų, tailandiečių maistą, esu dažna viešnia lietuvių parduotuvėse, o didžiausia laimė – kai mama, atvykstanti aplankyti, atveža dieduko raugintų agurkų.“

Nusprendusi ne tik studijuoti, bet ir dirbti, Eglė darbą rado iškart. Ji iki šiol dirba konsultante drabužių parduotuvėje, jau sulaukė pasiūlymo tapti vadybininke, tad turi tvirtą nuomonę apie bričių aprangos stilių. „Man jis nelabai priimtinas, nes gana įžūlus: apvalokos merginos mėgsta ryškias spalvas, dievina rausvą ir salotinę, nešioja daug aksesuarų. Jos visai neturi kompleksų: rengiasi seksualiai ir provokuojamai, vaikosi mados pernelyg nepaisydamos, tai tinka jų figūrai ar ne, – vertina lietuvė. – Pati labai domiuosi mada, bet man svarbiau turėti savo stilių. Londone pamėgau mažas boutique parduotuvėles, kur gali įeiti tik paskambinęs prie durų ir rasti ką nors netikėto, nebūtinai sukurto garsaus dizainerio, bet tikrai originalaus. Jei šauna į galvą, galiu rengtis provokuojamai – Londone niekada nieko nebus per daug.“ Skiriamasis Eglės stiliaus bruožas – juoda spalva: ne veltui jos pavardė Juodytė, o pseudonimas – Blackie. Net žymieji raudoni jos plaukai jau tapę juodi.

Muzika lietuvaitę Londone lydi dieną naktį: po paskaitų vyksta repeticijos, laisvalaikiu ji lankosi koncertuose, net namas, kuriame nuomojasi kambarį, priklauso juodaodžių muzikantų šeimai. „Namie nuolat skamba muzika: šiuo metu ypač populiarus šviesaus atminimo Michaelas Jacksonas. Stovi būgnai, pianinas, tad ruošdama vakarienę dar spėju ir pagroti“, – juokiasi. Lietuvė dainuoja ne tik namuose: su kurso draugais yra įkūrusi grupę „Foxy“, grojančią funky stiliaus muziką. „Neseniai koncertavome muzikantams gerai žinomoje Londono „Shepherds Bush Empire“. Šioje salėje yra dainavusios tokios atlikėjos kaip Chaka Khan, Amy Winehouse. Su „Foxy“ grojame klubuose, renginiuose ir mums labai smagu: visi esame šiek tiek išprotėję.“

Eglė koncertuoja ir su savo vaikinu. Su Nicku, studijuojančiu tame pačiame universitete, susipažino paprašiusi jo padėti atlikti muzikos technologijų namų darbus: „Kaip matote, prisiprašiau... Draugauju su anglu ne dėl to, kad lietuviai man atrodo per prasti: jei žmogus turi gražų vidų, yra apsišvietęs, atviras pasauliui, jo tautybė nesvarbi. Tik lietuviai vaikinai galėtų labiau pasitikėti savimi ir suvokti, kad jiems nereikia peroksidinių blondinių vien tam, jog įrodytų savo vertę.“ Nickas groja gitara, tad pora rengia akustinius koncertus. „Žiūrovai reaguoja labai šiltai – matyt, mano balsas jiems skamba egzotiškai, – šypteli dainininkė. – Gerų dainininkų Londone labai daug – norint bent šiek tiek išsiskirti, reikia būti asmenybe. Savo dainas perteikiu taip, kaip jas jaučiu, ir iš publikos girdžiu komplimentų, jog mano dainavimas labai jaudina ir emociškai „kabina“.“

Lietuvos Eglė labai pasiilgsta. „Pasiilgstu žmonių, kultūros, draugų, maisto, šeimos, lietuviškų knygų, lietuviško humoro, Vilniaus senamiesčio, gimtosios Klaipėdos, jūros, – vardija. – Nėra nė vienos dienos, kad jų neprisiminčiau.“ Vis dėlto pripažįsta, kad Anglijoje įgyta patirtis yra neįkainojama: „Kultūrų skirtumas, pasaulietiški žmonės, jų gyvenimo būdas praplėtė mano akiratį, tapau daug laisvesnė ir įgijau pasitikėjimo savimi, nes viską, ką turiu, sukūriau savo rankomis be niekieno pagalbos.“