Renginyje, pavadintame „Žmogaus metamorfozės garse“, 6 profesionalų komandos pasakos žmogaus-kūrėjo virsmo istoriją, kiekviename jos etape pristatydamos savo vizijas. Apie tai, kuo šis renginys ypatingas, pasakoja jo iniciatorė, estetikos srityje dirbančios kompanijos „Femina Bona“ vadovė Rasa Balčiūnienė ir renginio režisierė Erika Purauskytė.
Kas šiame renginyje žiūrovams bus visiškai nauja, nematyta?
E.Purauskytė: pirmiausia pati forma – tai yra vienos dienos šukuosenos teatras. Čia ir dabar. Ir tai niekada nebepasikartos. Lietuvoje tokio dalyko nėra buvę.
R.Balčiūnienė: mūsų srityje šukuosenų šou ne naujiena. Ne paslaptis, kad pradžioje irgi apie tai galvojome, tačiau kai nusprendėme dirbti su režisiere , netikėtai gimė unikali pop-up šukuosenos teatro idėja, kurią išvystėme iki labai turtingos koncepcijos – įvairių meno rūšių sintezės su vientisu minties vystymo scenarijumi.
Kokius iššūkius kelia ši koncepcija?
E.Purauskytė: Man ir mano komandai iššūkis yra tai, kad šįkart pagrindinis pop–up spektaklio herojus yra plaukai. Jei klasikinės struktūros teatre pagrindas yra aktorių vaidyba, o kostiumai, šukuosenos, vizažas, muzika ir apšvietimas yra antrame plane, tai čia viskas yra atvirkščiai – pirmame plane yra šukuosenos.
Paprastai režisierius yra pagrindinis žmogus, o kiekvienas komandos narys savo priemonėmis pildo jo sumanymą, tuo tarpu čia pagrindinis yra šukuosenų meistras. Jis šįkart yra ne išpildytojas, kaip įprastame teatre, o režisierius, kūrėjas. Tuo tarpu visa komanda dirba tam, kad realizuotų tai, ką sugalvojo meistras. Mano ir mano visos komandos darbas yra apjungti šešis autorinius plaukų stilistų ir jų komandų kūrinius į vientisą idėją, siužetinę liniją.
Spektaklio pavadinimas sako, kad ta vienijanti idėja yra garsas. Kaip prie jos priėjote?
E.Purauskytė: Aš į garso temą jau buvau nuleista ir tai mane labiausiai suintrigavo. Plaukai ir garsas. Pagalvojau – kaip čia dabar? Mes įpratę šukuosenas suvokti vizualiai, o čia toks iššūkis – kaip vizualiai išreikšti garsą. Dabar ta mintis jau materializuojasi.
Aš į garso temą jau buvau nuleista ir tai mane labiausiai suintrigavo. Plaukai ir garsas, sako E.Purauskytė.
R.Balčiūnienė: Garso idėja buvo absoliučiai spontaniška. Su „Femina Bona“ komanda svarstėme, kas žmogų supa jo kasdienybėje ir išgryninome mintį, kad garsas yra tas dalykas, kurio įtaka žmogui nėra išryškinta, todėl intriguojanti.
Tačiau gyvenime viskas yra susiję, taigi per tą vieną asociaciją galima perleisti visą žmogaus – kūrėjo raidą. Pagrindinė šio spektaklio mintis „Jei mano gyvenimas būtų garsas, kaip jis skambėtų šiandien?“
Kokia visgi šio renginio misija?
R.Balčiūnienė: Pirmiausia parodyti, kad kirpėjas savo esme nėra amatininkas. Jis ne mažesnis menininkas nei muzikantas, aktorius ar šokėjas. Norime paskatinti vertybinį virsmą, meninėmis priemonėmis parodydami visuomenei, kad plaukų stilistai pripažinimą pasiekė tik ne todėl, kad puikiai įvaldė technikas, o todėl, kad lavinasi, domisi skirtingomis meno rūšimis.
Tai kūrėjo keliu einančiam profesionalui padeda suvokti kontekstą, ugdo ne tik proporcijų suvokimą, matymą, kaip žmogus gali atrodyti, bet ir intuiciją, gebėjimą pajausti, atskleisti žmogaus vidų, įtakoti jo savijautą. Aukščiausio lygio rezultatą jam padeda pasiekti būtent visų šių sudedamųjų dalių sinergija.
Kita vertus, kūrėjas slypi kiekviename žmoguje, tereikia tai atskleisti. Taigi šio renginio idėja ir švietėjiška, ir inspiruojanti – parodyti, kaip tuo kūrėju tampama – jo kelią ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti. Todėl spektaklis sudarytas iš šešių dalių, kurių kiekvienoje skirtinga žinutė ir ją atspindinti šukuosenų meistro vizija bus perteikiama susipinant skirtingoms meninės išraiškos priemonėms.
Kai bendravome su stilistais, kviesdami juos dalyvauti, supratome, kad ši tema labai aktuali – tiesiog kybojo ore. Taigi suburti komandas buvo net lengviau nei tikėjomės.
Kaip jums pavyko prikalbinti tokias žvaigždes, kurios pačios rengia sėkmingus individualius šou?
R.Balčiūnienė: Viena vertus, tai grandiozinis renginys, kuriame niekas nesivaržo – visi apsijungia vienai idėjai. Nebuvo net konkuravimo dėl temų – talentingam kūrėjui bet kokiu atveju gimsta idėjos.
E.Purauskytė: Kita vertus, mes visi kaip kūrėjai turime savo braižą, ir šis projektas – mums visiems iššūkis išeiti iš savo komforto zonos ir augti. Pavyzdžiui, Valerijus Gigevičius turi aiškų savo stilių – kas yra buvęs jo šou, žino tas temas – fetišizmas, seksualinės mažumos, provokacija. O šiame renginyje jam teko vaikystės tema – atskleisti, kaip žmogų veikia garsas, kai jis dar labai jautrus aplinkai. Taigi šįkart Valerijų pamatysite kitokį.
R.Balčiūnienė: taip pat ir su Ramune Vigele – jos „arkliukas“ – trumpos šukuosenos, o tema spektaklyje – unikalus kūrėjo skambesys, perteikiama sutartinėmis ir pynimais, taigi jai teks darbuotis su natūraliais, ilgais, nedažytais aktorių plaukais. Kaip meistrė, ji nenori pasikliauti senoviškais pynimais, ieškos individualios technikos.
„Femina Bona“ komandai šis renginys taip pat iššūkis – vietoj to, kad darytume mokymus meistrams ir įprastus šou, mes keliame kartelę. Kaip sako lenktynininkas Benediktas Vanagas, kiekvienas turi savo Dakarą – taigi šis pop-up šukuosenos teatras yra Dakaras mums.
Lenktynininkas Benediktas Vanagas, kiekvienas turi savo Dakarą – taigi šis pop-up šukuosenos teatras yra Dakaras mums, sako R.Balčiūnienė.
Grožio industrija stereotipiškai suvokiama kaip tuštybės mugė. Kodėl imatės kelti rimtus – žmogaus augimo, kūrėjo gimimo – klausimus?
R.Balčiūnienė: Tuštybės mugė yra ne vien grožio industrija – bet kuri gyvenimo sritis šiandien yra persmelkta vartojimo kultūros. Jei civilizacijų vystymosi aušroj svarbiausia buvo būti, po industrinės revoliucijos – turėti, tai po skaitmeninės – atrodyti, ypač socialiniuose tinkluose. Šiandien „atrodymo“ jau esame atsikandę – visuomenė subrendusi pažiūrėti giliau, kas slypi po tuo atrodymu. Ir geras plaukų stilistas sugeba pajusti, kokia tinkamiausia išorinė žmogaus vidaus išraiška.
Pavyzdžiui, ateina klientas, o kirpėjas tiesiog padaro pauzę, siekdamas pajusti, pamatyti kaip tas žmogus galėtų atrodyti. Būna, kad nukerpa ir žmogus ne iš karto apsipranta, tačiau ateina po mėnesio ir sako – jausmas toks, kad aš buvau kažkur užrakintas, jūs pakeitė šukuoseną, ir aš atsivėriau. Toks ir šio spektaklio tikslas – sukelti emociją, paskatinti atsiverti visus – ir renginio dalyvius, ir žiūrovus.
Pop-up šukuosenos teatro spektaklis „Žmogaus metamorfozės garse“ vyks balandžio 27 d., 20 val., Rotušėje, Vilniuje. Daugiau apie renginį, jo dalyvius ir bilietus rasite čia.
