Dabar populiaru
Publikuota: 2009 lapkričio 19d. 13:41

Erika Umbrasaitė: blogiausia – nieko nebandyti

Erika Umbrasaitė
Nuotrauka iš asmeninio albumo / Erika Umbrasaitė

„Aš jums panaši į išprotėjusią?“ – garbios ponios pasiteiravo žurnalistė ir viešųjų ryšių specialistė Erika Umbrasaitė (39), kai pašnekovė kone išsižiojusi klausėsi apie jos planą viską mesti ir kraustytis į Prancūzijos kaimą. Svajonė virs tikrove jau netrukus – Kūčias Erika su šeima ir kartu keliausiančiomis dviem kalaitėmis jau valgys sename name – buvusioje mokykloje Boisse kaimelyje Dordonės regione, kur kalnai, vynuogynai, amžius menančios pilys, o sniegas iškrinta retai ir trumpam. Jei suskubsi, vieną gniūžtę spėsi nulipdyti.

Erikos sprendimas išvykti mums neįprastas, nes tą daro ne dėl to, kad Lietuvoje ko nors stigtų. Argumentas „tiesiog to noriu“ dar daug kam nesuprantamas. Gyventi ne pagal taisyklę „taip įprasta ir teisinga“ ją paskatino daugiau nei prieš ketverius metus diagnozuotas itin pavojingas krūties vėžys. Liga atsitraukė, gyvenimo trapumo pojūtis – ne. Kaip ir suvokimas, jog reikia ne tik svajoti, bet ir veikti. Kada, jei ne dabar? Tik dabar. Paskui gali pristigti ryžto, sveikatos, noro. Gal išvykti nebenorės sūnus. O kol kas trylikamečio Jokūbo ir Erikos vyro Jurgio Jucio (37) nuomonės sutampa: visiems gera ten, kur ramybę trikdo tik grobio tykančių pelėdų ūkimas, namo rūsyje įsitaisęs mažytis šikšnosparnis, pavadintas Pjeru, ar po apylinkes laigančios stirnų bandos. „Laukėme naktį vaiduoklių – prie pat mūsų namų stūkso XV amžiaus pilis. Bet nė vienas nepasirodė, – juokiasi prisiminusi neseniai už 2500 kilometrų nuo Vilniaus esančiame Boisse praleistą savaitę. – Beje, mūsų namas neturi numerio net dokumentuose. Kas norės siųsti Kalėdų sveikinimus, užrašys tiesiog „L’Ancienne ecole“ – senoji mokykla.“
   
Kuo Prancūzijos provincija taip apžavėjo, kad atostogų ten nebeužtenka?

Vaikystėje sakiau: „Ištekėsiu už pietų prancūzo ir gyvensiu vynuogyne.“ Tada dar nė vieno gyvo prancūzo nebuvau mačiusi. O nutiko taip, kad kelias į mano namus driekiasi per vynuogyną. Ten nusipirkome ne tik namą, bet ir savotišką gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, paveldėjome... sodininką. Jis – britas, kažkada autostopu atvykęs į šį regioną, įkūręs čia sodininkystės firmą ir prižiūrintis gal trisdešimt namų. Mūsiškiu rūpinasi apie septyniolika metų.

Jau žinome, kad štai tame name gyvena Pjeras, kuris kepa geriausias apylinkėje bandeles. Įgijome iškart ir mėsininką, sūrininką. Visi jie įsikūrę netoliese. Su visais reikia draugauti. Ir vyno paprastai nenusipirksi – vynininkas nuoširdžiausiai išaiškina, kad tą butelį galime gerti vakarieniaudami, o aną turime pasilikti ypatingai progai, tada gėrimas gomuriu slys lyg aksomas. Su visais pokalbiais vyno pirkimas trunka apie pusvalandį. Niekas taip nemoka mėgautis gyvenimu kaip prancūzai. Tai ir yra viena iš priežasčių, dėl ko pasirinkome ne Italiją ar Ispaniją.

Susipažinau su netoliese gyvenančia britų pora. Jis – penkiasdešimtmetis, buvęs verslininkas. Klausiau, kodėl atsidūrė čia. Atsakė: „Žinai, kad prancūzai niekada neturėjo žodžio „stresas“? Tas, kurį jie vartoja, tėra skolinys iš anglų kalbos.“ Papirko tų žmonių bendravimas – paprastas, natūralus, prancūzų pasipūtimas tėra vienas iš stereotipų.

Bet prancūzai garsėja nepakantumu svetimšaliams...


Prieš dvidešimt metų, kai į Dordonę pradėjo keltis pirmieji nuotykių ieškotojai iš užsienio, vietos gyventojai jiems juto priešiškumą. Tuo metu daugybė žmonių kėlėsi į miestus, ūkininkai supirko žemes, bet jose esančių pastatų niekam nereikėjo. Jie griuvo. Tada pradėjo keltis britai. Jei moki kalbą, kad ir netobulai, bet stengiesi šnekėti, jie iš karto kitaip į tave žiūri, labai tą vertina ir padeda. Būdama pas notarę visą laiką kalbėjau prancūziškai, pristigusi kažkokio žodžio, pabandžiau paaiškinti angliškai. Ji juokaudama mane pertraukė: „Gyvenate Prancūzijoje, turite namą ir aš nuo šiol su jumis kalbėsiuosi tik prancūziškai.“
Kalėdų esame pakviesti į prancūzų poros, su kuria susidraugavome, namus. Tai, sako, didelis prancūzų pripažinimas. Šeimininkas gamins fondiu.

Beje, nereikėjo sukti galvos, kaip susipažinti su kaimynais. Per mūsų taksę Grapą ir mišrūnę jos dukterį Nirvaną patekome į istoriją, kuri kainavo nervų. Spalį abu su Jurgiu šventėme gimtadienius ir gavome dovanų dešimt senovinių rožių, augusių Lietuvos dvaruose, krūmų. Kol gėles prie naujųjų namų sodinome, mūsų „mergaitės“ sugebėjo pralįsti pro gervuogių tvorą ir pabėgti. Apėmė panika. Visi puolė siūlytis padėti. Vienas davė pranešimą į vietos radiją, kitas išspausdino skelbimų, kuriuos turėjome išvežioti po aplinkinius miestelius, išdalyti veterinarams. Mūsų „gražuolės“ tapo įžymybėmis. Grįžo po pusantros paros. Buvo tiek įsigąsdinusios, kad likusias tris dienas iš namų kojos beveik nekėlė.

Kodėl ta vieta, tas namas? Beje, kokio jis dydžio ir kiek kainavo?

Blaškėmės tarp dviejų regionų – Bretanės ir Dordonės. Pirmoji – nuostabi, bet klimatas labai primena lietuvišką. Pas mus Dordonėje šilčiau. Apžiūrėjome daug namų, bet pasirinktasis visiems trims su Jurgiu ir Jokūbu buvo meilė iš pirmo žvilgsnio... Senoji mokykla kainavo mažiau nei namas Vilniuje. Be to, ekonomikos krizė kainas pakoregavo.

Ten namus matuoja ne kvadratiniais metrais, o kambariais. Pagal vienus dokumentus turime jų vienuolika, pagal kitus – penkis... Patys skaičiavome, kad mums priklausančių dviejų sujungtų pastatų plotas – apie 400 „kvadratų“. Vienas namas suremontuotas, kitą renovuosime ir, tikiuosi, paversime pajamų šaltiniu – turėsime svečių namus, kaip populiaru šiame turistų pamėgtame regione. Įrengsime ir mini galeriją – tarsi svetainę, priimamąjį, kur žmonės galės valgyti, ilsėtis, bendrauti ir susipažinti su lietuvių menininkų darbais.

Kada nors, kai ten apšilsime kojas, norėčiau organizuoti kulinarines keliones, per kurias atvykėliai galėtų ne tik tobulinti kalbos žinias, bet ir mokytis prancūzų virtuvės paslapčių. Juk gyvensiu kulinarinio paveldo zonoje. Noriu ir pati iš kaimyno restorano savininko mokytis gaminti.
Tas puikiomis žąsų kepenėlėmis ir trumais garsus kraštas – labai kaimiškas. Tokia Prancūzija, kokią matome filmuose. Kitur jos beveik nebelikę – greitkeliai, didmiesčiai, greitojo maisto restoranai, emigrantai. Vaikščiodamas po kai kuriuos Paryžiaus kvartalus nebesupranti, ar esi Prancūzijoje, ar Kaire. O Dordonės regionas tarsi iškirptas iš civilizacijos žemėlapio: siauri vingiuoti keliai, maži viduramžių miestai. Kai būni ten, atrodo, kad jauti, kaip venomis teka kraujas. Viskas taip tikra! Jei staiga užsinori civilizacijos, pusantros valandos kelio nuo mūsų kaimo – Bordo. Šalia – Tulūza, Sen Emiljonas, Kahoras su savo džiazo festivaliais.

Gimei, augai Vilniuje, šurmulyje. Kaimo ramybė neįkyrės?

Vietovė, kur gyvensime, trūkumų turi daug mažiau nei privalumų. Anksčiau galvojome apie kraustymąsi į Lietuvos kaimą, bet pabūgome – nesaugu, be to, ką veikti? Nei kavinių, džiazo festivalių ar klasikinės muzikos koncertų. O ten aplink mus esančiuose miesteliuose visa tai vyksta. Be to, galima papusryčiavus sėsti į greitąjį traukinį ir po trijų valandų jau vaikščioti po puikiausius Paryžiaus muziejus. Pagalvojusi apie tokias perspektyvas, kaimo nebijau.

Labai noriu auginti vištas, dviračiu važiuoti per vynuogyną iš kepėjo pirkti duonos... Aišku, gal daug kam šie žodžiai skamba per daug romantiškai, nerimtai, bet dabar apie tai svajoju. Suprantu, kad prancūzai turi trūkumų. Bijau jų biurokratizmo – vien atsidarydama sąskaitą banke pildžiau šūsnį popierių. Banko išrašus ten reikia saugoti penkerius metus, tad „užsivedžiau“ keletą segtuvų: finansiniams reikalams, atsiskaityti už vandenį, elektrą... Bus nelengva, bet kol kas leiskite man į ateitį žiūrėti pro rožinius akinius!

Boisse gyventojų – 230, vasaromis – 260, nes suvažiuoja vasarotojai į savo vilas. Mūsų kaime įsikūrė britų ir olandų šeima ir mes, lietuviai, vietiniams negirdėti nematyti. Dar viena lietuvių pora gyvena už kokių 80 kilometrų. Jie prieš kelerius metus išsikėlė iš Vilniaus.

Negaila išnuomoti buto Vilniuje svetimiems, palikti darbus, draugus?

Neapleisiu darbų Lietuvoje – ketinu vis prisėsti prie kompiuterio. Gaila Jokūbo mokyklos, bet jį užrašėme į naują Prancūzijoje, kur visi jau vadina „mažuoju lietuviu“. O draugai? Pasaulis dabar mažas, lėktuvai greitai skraido...

Galbūt mums nepavyks, grįšime po poros metų uodegas pabrukę. Bent turėsime daug patirties ir laisvai kalbėsime prancūziškai. Be to, mokėsiu gaminti prancūziškus patiekalus, galėsiu čia atidaryti restoraną. Gal pavyks įminti prancūzių moteriškumo paslaptį ir išmokti tobulo koketavimo meno – jos nuo mažų dienų moka elgtis kaip karalienės!
Galvoju, gal senatvėje pabandžius pagyventi kur nors Maroke?
 

„Žmonės“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Interviu Aktualu

Buvusi Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė: „Jei įrašai ištrinami, tai atrodo, kad kažkas slepiama nuo visuomenės“

Tiesiogiai Gazas

F-1 etapas JAV: Kimi Raikkoneną atakuoja Lewisas Hamiltonas

Gyvenimas

Projekto „Pasimatuok jūrą“ įkūrėja J.Zinkevičiūtė: kodėl aklas karjeros siekimas prieštarauja moters prigimčiai

Aktualu

P.Auštrevičius: už R.Šimašiaus dalyvavimą rinkimuose ne su partija balsavo 10 proc. Vilniaus liberalų

Pasaulis kišenėje

Diuseldorfas: ilgiausias pasaulyje baras

Gazas

Įdomioji istorija: kuriuose Lietuvos miestuose tarpukariu vyko motociklų treko lenktynės

Vardai

Viešumo vengusi Monika Šalčiūtė – apie sunkią ligą, dėl kurios nenorėjo išeiti iš namų

24sek

Geliantis Virginijaus Šeškaus klausimas: „Gal kitą kartą be lanko žaisime?“

N-18 Aktualu

Januliškio gyventojus sukrėtė beširdžių žiaurumas: kažkas nušovė du šeimos augintinius

24sek

Kova po krepšiu nepatenkintas Ž.Urbonas: „Jei kare įremtų šautuvą, tai atsitvertų greitai“

Gyvenimas

Ypatinga Ievos istorija: Italijoje ištekėjusi už gruzino kuria laimę Kaune ir augina kitokią dukrą

24sek

„Žalgirį“ baudęs Tyleris Ennisas patyrė itin šiurpią traumą

Verslas

Žalsvai–pilkas interjeras: dizainerė parodė, ką galima padaryti už 26 tūkst. eurų

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. Apie pozavimą hipertikrovėje

Vardai

Apie oficialias skyrybas pranešęs Sigitas Martinavičius jau planuoja kitas vestuves – tuoksis Balyje

Maistas

Vietnamiečių šeimos restoranas Vilniuje – padėka Lietuvai už šiltą priėmimą

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

24sek

Mantas Kalnietis Prancūzijoje blizgėjo ne taiklumu, o perdavimais

Aktualu

Girtas „Peugeot“ vairuotojas nepraslydo pro Panevėžio pareigūnų akis

24sek

Po krepšiais dominavęs „Neptūnas“ patiesė ir „Juventus“

Naujienos

Interviu Aktualu

Buvusi Vyriausybės kanclerė M.Dargužaitė: „Jei įrašai ištrinami, tai atrodo, kad kažkas slepiama nuo visuomenės“

Tiesiogiai Gazas

F-1 etapas JAV: lyderio pozicijoje – Lewisas Hamiltonas

Gyvenimas

Projekto „Pasimatuok jūrą“ įkūrėja J.Zinkevičiūtė: kodėl aklas karjeros siekimas prieštarauja moters prigimčiai

Aktualu

P.Auštrevičius: už R.Šimašiaus dalyvavimą rinkimuose ne su partija balsavo 10 proc. Vilniaus liberalų

Pasaulis kišenėje

Diuseldorfas: ilgiausias pasaulyje baras

Gazas

Įdomioji istorija: kuriuose Lietuvos miestuose tarpukariu vyko motociklų treko lenktynės

Vardai

Viešumo vengusi Monika Šalčiūtė – apie sunkią ligą, dėl kurios nenorėjo išeiti iš namų

Gazas

„Fast Lap“ organizatoriai deda tašką: „Uždarome projektą“

24sek

Geliantis Virginijaus Šeškaus klausimas: „Gal kitą kartą be lanko žaisime?“

N-18 Aktualu

Januliškio gyventojus sukrėtė beširdžių žiaurumas: kažkas nušovė du šeimos augintinius

24sek

Kova po krepšiu nepatenkintas Ž.Urbonas: „Jei kare įremtų šautuvą, tai atsitvertų greitai“

Gyvenimas

Ypatinga Ievos istorija: Italijoje ištekėjusi už gruzino kuria laimę Kaune ir augina kitokią dukrą

24sek

„Žalgirį“ baudęs Tyleris Ennisas patyrė itin šiurpią traumą

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. Apie pozavimą hipertikrovėje

Vardai

Apie oficialias skyrybas pranešęs Sigitas Martinavičius jau planuoja kitas vestuves – tuoksis Balyje

Maistas

Vietnamiečių šeimos restoranas Vilniuje – padėka Lietuvai už šiltą priėmimą

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Verslas

Žalsvai–pilkas interjeras: dizainerė parodė, ką galima padaryti už 26 tūkst. eurų

24sek

Mantas Kalnietis Prancūzijoje blizgėjo ne taiklumu, o perdavimais

Aktualu

Girtas „Peugeot“ vairuotojas nepraslydo pro Panevėžio pareigūnų akis

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką