Todėl šiandien aš pakalbinau merginą, kurią kažkada sutikau viename iš Londono naktinių klubų, tąkart ji man pasirodė išskirtinė. Nors mergina paprašė likti anonime, ji sutiko pasidalinti savo istorija apie kitokį gyvenimą, sunkų kelią savęs link. Apie nuklydimus ir atradimus bei uždraustą ir slaptą veiklą, kuria ji užsiima dėl pragyvenimo ir norėjimo būti pripažinta moterimi.
– Papasakok apie save. Kaip supratai, kad gimei ne tos lyties? Kaip atrodė tavo kelias iš vyro į moterį?
– Man 29 metai. Gimiau nepasiturinčioje šeimoje, labai mažame miestelyje šiaurės Brazilijoje. Kai man buvo 17 metų, baigusi mokyklą persikėliau su mama gyventi į Londoną.
Dar gyvendama Brazilijoje jaučiau, kad esu labai moteriškos išvaizdos ir manierų. Man niekada nepatiko tai, kuo užsiima vaikinai, nepatiko jų hobiai, mane traukė moteriški „reikalai“, moteriški drabužiai, makiažas. Nuo labai jauno amžiaus mane taip pat traukė vyrai.
Visgi nežinojau, kaip įvardinti tai, kas tuo metu buvau ir kaip tuo metu jaučiausi. Bet viskas baigėsi, kai persikėliau gyventi į Londoną.
Pirmieji metai Londone nebuvo lengvi. Dirbau valytoja, padavėja. Mano mama netrukus sugrįžo į Braziliją ir Londone gyventi likau viena.
Mane buvo apėmusios depresyvios nuotaikos, buvau nelaiminga savo kūne. Tačiau būtent tada socialinėje erdvėje pamačiau vieną merginą, kuri kūrė filmukus apie savo tranziciją ir translytės gyvenimą. Ten ir radau atsakymą, pavadinimą tam, kas jaučiausi esanti.
Man buvo 21-eri, kai pradėjau hormonų terapiją. Pamažu atradau trans žmonių bendruomenę, kuri buvo uždara nuo kitų. Tikriausiai tai kilo iš baimės būti nepripažintiems. Pati ėmiau kurti filmukus, kurių metu pasakojau apie savo kelionę. Tuo metu turėjau penkis tūkstančius sekėjų.
Keliavau į Šiaurės Korėją, kurioje man atliko balso keitimo operaciją. Antakių pakėlimas, krūtų didinimas implantais ir pilvo plastika… Ėmiausi visko
– Tu esi be galo graži moteris. Kaip ilgai truko tavo kelionė savęs link? Kiek turėjai plastinių operacijų?
– Daug kas mano, jog būnant translyte moterimi svarbu tik rūbai ir makiažas, bet iš tiesų mums svarbu yra identitetas, kuo aš esu ir kaip mane mato visuomenė. Aš buvau moterimi ir norėjau, kad tuo, kuo esu, mane matytų kiti.
Bet tada susidūriau su realybe: aš iš prigimties buvau raumeninga, aukšta, todėl maniau, kad niekada nepritapsiu ir niekada neatrodysiu moteriškai. Nepasitikėjau savimi. Kartais rodėsi, kad negaliu kvėpuoti.
Ieškojau geriausių plastinės chirurgijos daktarų visame pasaulyje. Man buvo atlikta kaktos performavimo operacija Ispanijoje, kuri kainavo 10 tūkstančių svarų. Keliavau į Šiaurės Korėją, kurioje man atliko balso keitimo operaciją. Antakių pakėlimas, krūtų didinimas implantais ir pilvo plastika… Ėmiausi visko. Tai kainavo be galo daug, bet aš tuo metu maniau, kad tai man leis atrodyti moteriškesne.
– Būkime atviros – žinau, kad dirbi eskorte. Papasakok, kaip taip nutiko, kad pradėjai susitikinėti su vyrais ir būti jų kompanija bei malonumu už pinigus?
– Nuo pat vaikystės mano aplinka ir visuomenė man „skiepijo“ požiūrį ir stereotipus apie translyčius asmenis, kad jie tėra „pripumpuoti silikono“ veidai, persirengėliai, nusikaltėliai, su kuriais niekas nebendrauja ir nuo jų nusigręžia. Net pradėjusi savo tranziciją nuolatos išgyvenau, kad į mane vyrai žiūri kaip į fetišą, fantaziją, bet ne kaip asmenybę. Jie tematė mano kūną, bet ne mane. Jiems nerūpėjo mano jausmai.
Tas pats vyko ir darbo aplinkoje. Dėl buvimo kas esu praradau darbą ne vieną kartą. Man buvo pasakyta: „Atrodai toks gražus kaip vaikinas, nustok persirenginėti!“. Darbdaviai manęs gėdijosi. Manęs reikalaudavo rašyti prašymą išeiti iš darbo, lyg to norėčiau pati.
Negalėjau savęs išlaikyti, susimokėti nuomos mokesčio. Kad kitų akimis būčiau pakankamai moteriška, kad galėčiau dirbti normalų darbą, man reikėjo operacijų, kurios kainavo didelius pinigus. Jaučiausi atstumta visuomenės. Nežinojau, ko imtis. Tada pagalvojau apie eskortą.
Vaikinai nuolat rašydavo žinutes su pasiūlymais su jais praleisti naktį ar tiesiog pabūti. Nusprendžiau sutikti, paprašydama už tai atlygio. Pradžioje maniau, kad tai darysiu tik retkarčiais, kad galėčiau save išlaikyti. Tačiau pamažu tai tapo mano visos dienos darbu.
Buvau labai užimta. Kiekvieną dieną uždirbdavau po beveik tūkstantį svarų. Kas dieną tekdavo permiegoti su keturiais vyrais. Kai kurie iš jų būdavo vedę, turintys šeimas. Įvairiausių pareigų ir amžiaus žmonės.
Tačiau kuo labiau jaučiausi moterimi, tuo blogiau ėmiau jaustis. Mane vyrai matė kaip objektą, jie norėjo tik sekso, patenkinti savo fantazijas.
Kiekvieną dieną uždirbdavau beveik po tūkstantį svarų. Kas dieną tekdavo permiegoti su keturiais vyrais
– Tai kodėl tai tęsei?
– Tai man suteikė galimybę susimokėti už operacijas. Ir nors rodės, kad savo tikslą pasiekiau, man nebuvo gana. Aš norėjau padėti savo šeimai, užsidirbti mokslams. Būdama eskorte aš bijojau pasenti neturėdama jokių sugebėjimų, žinių, specialybės. Tai buvo spąstai, iš kurių nemokėjau ištrūkti, nes jie buvo pernelyg patogūs.
Galiausiai eskortinimas man tapo mechanišku užsiėmimu. Tai buvo lyg tualetų valymas. Šlykštu, bet juos išvalai, o tada eini apsiprausti.
– Bet į tave kreipiasi ir vyrai, kurie tiesiog nori praleisti laiką? Kokie tai žmonės?
– Dažnai tie žmonės būna vieniši. Jie nori vakarienės metu turėti gražią moterį šalia. Seksas tikrai nėra pagrindinis dalykas. Dažnai jie nori būti išklausyti ir suprasti. Kai kurie klientai, kurie yra vedę, nori jausti, jog jie vėl jauni, jog jie vėl eina į pasimatymus. Jie nori kažkuo rūpintis. Jie nori ir vėl pajusti ryšį.
Seksas tikrai nėra pagrindinis dalykas. Dažnai vyrai nori būti išklausyti ir suprasti. Kai kurie vedę klientai nori jausti, jog jie vėl jauni, jog jie vėl eina į pasimatymus
– Kaip buvimas eskorte tave pakeitė?
– Tiesą sakant, pradžioje mane apsėdo mintis apie turėjimą daugiau ir daugiau. Prabangūs vakarėliai ir restoranai. Brangus maistas ir vardinės rankinės. Tai tapo mano kasdienybe, susuko protą ir atitolino nuo tikrųjų svajonių bei planų. Aš patekau į tuštybių kupiną burbulą. Mat viską galėjau sau leisti, neskaičiuodama pinigų.
Tik bėgant laikui atsikvošėjau: esu kilusi iš nepasiturinčios, bet mylinčios šeimos, esu kovotoja ir nenoriu, kad eskortinimas pakeistų mane. Nenoriu tapti tokia, kuri negalėtų savimi pasirūpinti, kuriai tėra svarbu pinigai. Suprasdama, kas esu ir ko iš tiesų noriu, vėl ėmiau taupyti ateičiai ir taip pat baigiau menų akademiją.
Apskritai, dauguma žmonių mano, kad jie yra tai, kuo jie užsiima. Būtent todėl daug žmonių karantino laikotarpiu praradę darbus puolė į depresiją. Praradę darbą jie jautėsi praradę save. Bet aš sau visada kartojau, kad tai, ką darau, tai nesu aš. Tai tėra mano pajamų šaltinis.
Aš sau visada kartojau, kad tai, ką darau, tai nesu aš. Tai tėra mano pajamų šaltinis
– Kaip atrodo tavo kasdienybė?
–Dažniausiai dirbu naktimis. Bet tai nėra stabilus darbas. Dažniausiai sėdžiu ir laukiu skambučio.
Būna dienų, kada neturiu klientų, bet būna savaičių, kada sutinku labai daug vyrų. Kartais ši rutina gali būti apgaulinga. Dažnai sutinku ciniškus žmones, kurie nori pasinaudoti mano kūnu, patenkinti savo užgaidas, pažeminti mane.
Gyvendama tokį gyvenimą visuomet jaučiuosi vieniša. Negaliu turėti vaikino, nes niekas nenorėtų merginos, kuri už kompaniją gauna pinigus. Negaliu susitikinėti, turėti draugų, kuriems galėčiau atsiverti. Turiu saugoti ir savo klientų konfidencialumą, juk dažnai mano klientai yra vedę vyrai.
– Papasakok mums apie tamsiąją šios industrijos pusę.
– Dirbant eskorte labai svarbu asmeninis saugumas ir privatumas. Nė vienas klientas nežino mano tikrojo vardo. Ir nors dažniausiai sutinku gerus žmones, yra buvę tokių momentų, kada turėjau kovoti ir save apginti.
Vienam vyrui turėjau susmeigti po ranka pasitaikiusias žirkles į jo delną, nes jis neišleido iš savo namų. Yra buvę tokių nutikimų, kada klientai nesiruošė sumokėti. Vienas iš jų čiupo mano telefoną ir pabėgo iš mano namų.
Todėl susikūriau savas taisykles: visada grąžinu pinigus, jei klientas nėra patenkintas. Atlygio prašau prieš mūsų susitikimą ir aiškiai išdėstau savo paslaugas, kad vėliau nebūtų nesklandumų.
Daugelis merginų prieš susitikdamos su klientais vartoja narkotikus, jog galėtų patenkinti savo klientų šlykščius norus. Būna, kad vartoja kartu su klientais, nes tada vyrai būna gerokai dosnesni. Bet aš pati to niekada nedarau, nes pažįstu tokių merginų, kurios labai greitai tapo priklausomos, prarado save, namus ir klientų ėmė ieškoti tiesiog gatvėse...
Vienam vyrui turėjau susmeigti po ranka pasitaikiusias žirkles į jo delną, nes jis neišleido iš savo namų
– O kaip dėl lyties keitimo operacijos – ar planuoji ją?
– Tai buvo geriausias mano sprendimas ir būtent dėl šios operacijos dirbau bei aukojausi. Aš turėjau labai stiprų disforijos jausmą. Negalėjau pakęsti to, ką turiu savo tarpkojyje, ir nekenčiau, kad kai kuriuos vyrus tai traukė bei žavėjo. Gėdijausi, kai klientai mane ten liesdavo, prašydavau jų liautis. Negalėjau pakelti minties, kad kai kuriems vyrams patinku vien dėl to.
Todėl po lyties keitimo operacijos, kurios metu man buvo suformuota makštis, pasijaučiau it iš naujo gimusi. Mane tai išlaisvino visomis prasmėmis ir žinojau, jog nuo šio momento mano gyvenimas pasikeis.
Nemeluosiu, vis dar dirbu eskorte, tačiau vyrai nebežino, kad aš esu – translytė. Dabartiniams klientams prisistatau kaip cis moteris. Moteris, kuri gimė šiame kūne, bet ne jį susikūrė.
– Kada žadi pradėti gyvenimą iš naujo?
– Kadangi baigiau dailės akademiją, pradėjau ieškotis darbo, susijusio su dizainu. Noriu įgauti daugiau patirties savo svajonei – turėti menų studiją bei galeriją. Tikiu, kad tai suteiks galimybę pradėti kitokį gyvenimą ir pamiršti eskortą.
Aš nenoriu blogai kalbėti apie darbą, kuriuo dabar užsiimu, bet noriu tai keisti, noriu daryti tai, kas verstų mane jaustis laiminga.
