– Skambiai sakoma, kad „G&G Sindikatas“ – viena iš nedaugelio lietuviškų grupių, savo muzikoje kalbėjusių ir kalbančių apie tai, kas iš tiesų rūpi. Kas, jūsų nuomone, yra tie svarbūs dalykai?
Svaras: Mes grojame muziką apie gyvenimą. Mūsų muzika tarsi veidrodis viso to, kuo mes ir aplinkui mus gyvenantys žmonės gyvena kasdien. Visa tai mums rūpi. Mums rūpi, kur, kaip mes gyvename ir kaip mes gyvensime rytoj. Jei galime ką nors pakeisti į gerąją pusę, stengiamės tai padaryti. Esame muzikantai, darome tai per muziką.
– Nebuvo kilę minčių pasaulį keisti į gerąją pusę patraukus į politiką?
Svaras: Nebuvo. Sunku kalbėti už tris žmones, kurių nėra (kiti 3 grupės nariai – Donatas Juršėnas-Donciavas, Andrius Glusakovas-Pushaz, Artūras Matkevičius-DJ Mamania – aut. past.), bet kadangi jie ne politikai, akivaizdu, kad nė vienas mūsų grupės narys į politiką neina.
– Artėja savivaldybių tarybų rinkimai. Ar buvo mėginusių jus patraukti savo pusėn?
Svaras: Visada yra. Ne vien tik per šiuos rinkimus. Kiek iki šiol buvo rinkimų, visada buvo pasiūlymų.
Kastetas: Mes ne tik neinam į politiką, mes, nors yra kvietę groti įvairiuose renginiuose už ar prieš tam tikrus politikus, nė viename tokiame negrojome. Yra buvęs atvejis, kai grojome studentų šventėje ir kabėjo politiko reklaminis plakatas. Nebegalėjome atsisakyti, juolab jis buvo rėmėjas, tai per mūsų pasirodymą tą plakatą nukabino. Stengiamės kiek įmanoma atsiriboti nuo tokių dalykų. Kartą esame groję vieno politiko palaikymo akcijoje, bet tai sutapo su mūsų požiūriu.
– Scenoje esate jau penkiolika metų. Ar jaučiatės senąja karta?
Svaras: Aš tai ne.
Kastetas: Paprasčiausiai jaučiasi, kad turime daug patirties. Nors juokinga tai sakyt, bet prisiminus, kokie buvome anksčiau, kaip judėdavome scenoje... Dabar atrodo, kad padarytume viską daug geriau negu anksčiau.
Svaras: Atsirado daugiau kokybės. Tai labai jaučiasi. Muzika, elgesys, judesys scenoje, viskas tobulėja su patirtimi.
Anksčiau galvodavome apie save – buvo rokenrolas ir buvom tik mes, dabar mąstome apie žmogų, kuris ateina į koncertą.Kastetas: Anksčiau prieš renginį galėjome pasilinksminti, išgerti. Požiūris buvo neatsakingas.
Svaras: Su laiku atsirado daugiau pagarbos klausytojui. Anksčiau galvodavome apie save – buvo rokenrolas ir buvom tik mes, dabar mąstome apie žmogų, kuris ateina į koncertą ir sumokėjęs pinigus nori geriausio pasirodymo. Ir mes stengiamės padaryti, ką galime geriausio.
– Kalbant apie judesį scenoje, kaip gimsta tradicijos, pavyzdžiui, nusivilkti marškinėlius?
Svaras: Ne tik mes nusivelkame marškinėlius, bet ir Kastetui atskrenda bent viena liemenėlė.
Kastetas: Visą laiką taip yra.
Svaras: Aš po to visas liemenėles surenku, nes jis jų neima. Rėminu ir kada nors įteiksiu, kad pasikabintų namuose. Visa kita tegu lieka paslaptis.
– Dabar atsiranda visai neprastų jaunų hiphopo atlikėjų, kaip juos vertinate, nebijote konkurencijos?
Svaras: Beveik visi jie – mūsų draugai. Mes puikiai bendraujame. Aišku, jų nemokome, nes žmogus mokosi tik iš savo patirties. Mes bendradarbiaujame. Nauji atlikėjai privalėjo ateiti ir jie ateis, ir bus dar naujesnių. Jokios konkurencijos Lietuvos repo pasaulyje nėra.
– Jūsų šeštasis albumas „ Išvien“ pasirodė senokai – 2008-aisiais. Kada laukti septintojo, ar kuriate jį?
Svaras: Taip, esame pradėję įrašinėti naują albumą. Po truputėlį. Esame dar nedaug prirašę, bet idėjų daug. Turime prikūrę daug instrumentinės muzikos, daug tekstų. Reikia tiesiog sėdėti studijoje ir pradėti patį įrašymo procesą. Albumas bus, drąsiai galima sakyt. O kada – čia mūsų požiūris išlieka rokenroliškas. Kai užsinorėsime iki galo. Juk kai nenori, tai ir nevyksta. Jis bus šiais metais, greičiausiai (juokiasi). Arba kitais.
– Koks bus naujas albumas?
Svaras: Mes repo grupė ir neišeisime į eksperimentinės muzikos erdves. Mes grojam repą.
– Rytojaus koncertas vyksta gana simboliniu laiku, Vasario 16-osios išvakarėse...
Svaras: Jau seniai laikas švęsti Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Viskas, kas vyko daug metų iki šiol, dažniausiai būdavo formalūs renginiai, kurie jaunimui nebuvo patrauklūs. Rengti koncertą tokiu metu – teisingas požiūris. Svarbu, kad jaunimui būtų įprasminta ši data, kad jie galvotų apie tai, kas vyko, kad vėliau galėtų domėtis. Mes turime daryti tai, kas jauniems žmonėms įdomu. Koncertai puikiai tinka. Vieninteliai metalistai daug metų rengdavo Vasario 16-osios koncertus. Dabar štai ir mes.
– Ar galime kalbėti apie patriotizmą dabar, kai dauguma žmonių yra viskuo nusivylę ir mato išsigelbėjimą tik palikus savo šalį?
Kastetas: Mes mokame skirti, kas yra Lietuva ir kas yra Lietuvos valdžia.
Svaras: Ačiū Dievui Lietuvos valdžia nėra Lietuva. Yra daug žmonių, kuriems neliko jokio kito pasirinkimo, tik išvažiuoti. Išvažiavimas nėra tėvynės išdavimas. Žmogus gal grįš. Esu už tai, kad jaunimas važiuotų mokytis į užsienį. Į gerus universitetus. Kai tau 20 metų – keliauk, matyk. Svarbu, kas bus po to. Mes, suaugusieji, turime jaunimui įskiepyti tam tikras vertybes, kad vėliau jie norėtų grįžti ir visa tai, ką matė pasaulyje, įgyvendinti čia. Kad prisikaupę patirties norėtų prisirišti prie Lietuvos.
Kastetas: Kiekvienas savyje turi atrasti patriotiškumą.
Svaras: Patriotizmas – tėvynės meilė, tačiau tai labai asmeniškas dalykas. Tai intymusis tavo santykis su vieta, kur tu gimei. To negalima primesti.
SEL save vadina „Projektu numeris vienas“, Žvagulis, Valinskienė dirba ant scenos. Mes ant scenos nedirbam. Mes lipam į sceną ir džiaugiamės. – Kaip savo vaikams skiepysite patriotiškumą?
Svaras: Nėra nei taisyklių, nei vadovėlių. Patriotiškumas – tik viena iš vertybių, o vaiko auklėjimas labai sudėtingas procesas. Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas būtų geras, laimingas žmogus. Kaip tai padaryti, mes nežinome. Jei žinotume, būtume pirmi pasaulyje.
Kastetas: Kol kas mano rūpestis, kaip išmokyti vaiką vaikščioti (juokiasi).
– Šįsyk koncerto metu Donatas Juršėnas-Donciavas gros gitara. Kodėl?
Kastetas: Jis ne pirmą kartą gros. Nuo pirmo albumo jis yra nemažai kūrinių grojęs gitara. Paprasčiausiai mažai kas tai žino. Donciavas profesionalus, diplomuotas džiazo gitaristas. Didžioji dalis mūsų kūrinių rašomi jam grojant gitara. Tik tiek, kad jis gal truputį tingėjo, gal drovisi. O šįsyk prirėmėme prie sienos.
– Smalsu, ką jūs veikiate be muzikos, kaip leidžiate laiką?
Kastetas: Mes neturime laisvalaikio. Aš didžiąją dalį laiko skirdavau muzikai, kadangi esu dirbantis žmogus. Atsiradus vaikams laiko skiriu buvimui su šeima. Kito hobio ar asmeninio laiko neturiu ir nežinau, ar kada nors turėsiu.
Svaras: Mano pagrindinis pomėgis – ledo ritulys. Ir dar turiu keletą įvairių pomėgių, susijusių su „pasidaryk pats“ kultūra ir rankdarbių menu.
– Kaip galima jus nudžiuginti? Ko reikia, kad sakytumėt, jog publika buvo nereali?
Svaras: Buvo nerealu, kai atvažiavome į Taliną, beveik už tūkstančio kilometrų, ir kai užlipome į sceną pamatėme pirmoje eilėje mūsų draugus iš Vilniaus, mūsų gerbėjų klubo chebrytę, kuri nieko nesakiusi atvažiavo. Buvo „Wow“. Tokių dalykų vis atsitinka, kas nors vis nustebina.
Kastetas: Mes išmokome vieną dalyką ir blogo koncerto nebuvo 4 ar 5 metus. Jei kažkas blogai, pasidarome šventę sau. Išmokome linksmintis ant scenos. Jei matai, kad publika reaguoja pasyviai, pradedi sau daryti džiaugsmą ir žmonės užsiveda. Po kiekvieno koncerto sakom „Wow“.
Svaras: Mes nelaikome savęs aukščiau už klausytoją. Mes tokie patys, kaip ir jie. Visada tokie buvom, dėl to koncertai ir pavyksta. Ir muzika tokia. Neturime tokių problemų, kokių turi poppasaulis. Mes visi esam išvien ir tiesiog „tūsinamės“.
Kastetas: SEL save vadina „Projektu numeris vienas“, Žvagulis, Valinskienė dirba ant scenos. Jie yra artistai. Mes nesam artistai, mes ant scenos nedirbam. Mes lipam į sceną ir džiaugiamės. Mes esame grupė, mes nevaidiname. Visa, kas Lietuvoje yra projektai, darbas, artistai, mūsų kolektyve neegzistuoja. Mes nei šou, nei verslas.
Darome ką norim, kaip norim, kada norim, su kuo norim. Ir tai yra mūsų rokenrolas.Svaras: Mane du kartus televizijoje šokių projekte šokt kvietė (juokiasi).
Kastetas: Mes savo laiku buvom „telike“. Tai realios naudos neduoda, tik kad gatvėje žmonės atpažins. Man to nereikia. Koncertų nuo to nedaugėja, o jei ir daugėja, kokybė jų negerėja. Mes esame garsi Lietuvos grupė ir brangi. Bet galime pasirodyti ir nemokamai, jei renginys artimas širdžiai. Visa tai darome ne dėl pinigų.
Svaras: Jei būtume orientavęsi į „pinigų darymą“, niekada nekurtume grupės, kurioje tik šeši žmonės. Neapsimoka. Mes niekada nesame kūrę muzikos tokios, kaip norėtų kažkas. Darome ką norim, kaip norim, kada norim, su kuo norim. Ir tai yra mūsų rokenrolas.
Grupės „G&G Sindikatas“ Vilniuje, Menų fabrike „Loftas“ vyks rytoj, vasario 15 d. 21 val. Bilieto kaina – 25 Lt, prie durų – 30 Lt.
