Manifestą sukūrė Lietuvos mokykloms skirtame projekte „Kūrybinės partnerystės“ dalyvaujantys mokytojai, mokiniai, kūrėjai ir praktikai. Balsus šiam manifestui padovanojo ir aktorius bei muzikos grupės „Liūdni slibinai“ narys Dominykas Vaitiekūnas, kulinarinių knygų autorė ir TV laidų vedėja Beata Nicholson, aktorė Ilona Balsytė, „Tele bim bam“ siela Neringa Čereškevičienė, kunigas Julius Sasnauskas, ekonomistė Rūta Vainienė.
„Manifestas gimė iš projekto dalyvių minčių, idėjų, įžvalgų ir patirčių. Siekėme, kad jį įgarsintų žmonės, kurie savo darbais ir požiūriais gali būti pavyzdžiai tiek mokiniams, tiek mokytojams. Prisidėti prie manifesto pasiūlėme drąsioms, atviroms, veiklioms ir kūrybiškoms asmenybėms, kurios tiki, kad ateityje mokykla taps dar kūrybiškesnė“, – sako Milda Laužikaitė, Lietuvos mokykloms skirto projekto „Kūrybinės partnerystės“ vadovė.
Lietuvoje gerai žinomi žmonės ne tik padovanojo balsus pirmam manifestui už kūrybišką mokyklą, bet pasidalijo mintimis ir idėjomis apie kūrybiškumą bei prisiminimais apie mokyklą.
D.Vaitiekūno teigimu, kūrybiškumas primena obuolį, kurį gali pakabinti ant eglutės, sukurti apie jį eilėraštį ar dainą, nupiešti arba nufotografuoti, susiradęs dar du obuolius, žongliruoti, išpjaustyti jame kokį nors užrašą arba įsikišti į pažastis ir vaidinti „kietą“. Kūrybiškumas, anot aktoriaus, yra gebėjimas suprasti, kad obuolys skirtas ne tik pyragui arba obuolienei.
Pasak I. Balsytės, galvoti, kad kūrybingi yra tik tam tikros meno srities atstovai, klaidinga – žmogus jau gimsta kūrybingas. Aktorė prisimena, kad mokykloje nemėgdavo rutinos, dažnai laužydavo taisykles ir kurdavo savąsias – net per matematikos pamokas.
„Tėtis man kažkada sakė, kad kartais vieną teoremą galima įrodyti keliais būdais, bet pats smagiausias būdas – atrasti savo įrodymą. Aš sukdavau galvą ir atrasdavau. Ir vieną kartą gavau dvejetą dėl to, kad teoremą įrodžiau taip, kaip neparašyta vadovėlyje. Sakau mokytojai: „Aš įrodžiau.“ Ji sako: „Taip, bet ne pagal vadovėlį.“ Tai neužmušė mano kūrybiškumo, bet tokiais atvejais jis dažnai nuslopinamas. Ypač kai iš mokinio pasijuokiama ar jis pažeminamas”, – pasakoja I.Balsytė.
B.Nicholson pasakoja, kad blogiausiai jai mokykloje sekėsi lietuvių kalba, o į Žurnalistikos institutą ji įstojo tik per laimingą atsitiktinumą – tais metais buvo tikrinamos ne stojančiojo gramatinės žinios, o kūrybiškumas.
„Tai tik įrodo, kad kūrybiškumas gali nugalėti daugybę, atrodytų, neįveikiamų kliūčių. Svarbiausia susikoncentruoti į tai, kas tau sekasi, ir kiekvieną dieną žengti po mažą žingsnį savo tikslo link“, – prisimena B.Nicholson.
Šiemet „Kūrybinių partnerysčių“ programoje dalyvauja 97 Lietuvos mokyklos. Programa Lietuvoje prasidėjo 2011 metais ir joje jau dalyvavo 4000 įvairaus amžiaus moksleivių.
