Dabar populiaru
Publikuota: 2009 lapkričio 19d. 13:38

Gintaras ir Mindaugas Bendžiai: broliai šaunuoliai iš žvaigždžių kalvės

bendziai.jpg
Gretos Skaraitienės nuotrauka / Gintaras ir Mindaugas Bendžiai

Jie nepanašūs. Staigaus būdo, greitai kalbantis, dažnai besišypsantis jaunėlis smagiausiai jaučiasi su džinsais. Ramesnis, kresnesnis, solidų kostiumą mieliau besirenkantis vyresnysis brolis kalba lėčiau, savotiškai kapodamas žodžius – dėl to kartais nepagrįstai kaltinamas bambėjimu. Šie ir kiti tik patiems ir galbūt jų artimiesiems žinomi skirtumai klaipėdiečiams Gintarui (38) ir Mindaugui (35) Bendžiams nekliudė viesulu įskrieti į Lietuvos pramogų pasaulį ir sukurti žvaigždžių kalvę.

„Mango“, Deivis, „Junior“, „Pikaso“ – tik dalis vardų, kurie tapo populiarūs Bendžių dėka. Kad ir ką apie prodiuserius niurnėtų Geltonos vardu kadaise išgarsėjusi Edilija Šliauderienė ar kaip Amberlife žinomas Edgaras Lubys, nei vienas, nei kitas nepaneigs: išgarsėjo, nes laiku pateko į jų rankas. Didžiuma su Bendžiais dirbusių ar tebedirbančių atlikėjų lapkričio 13–ąją susitiks Klaipėdos žvejų kultūros rūmuose jų įkurto prodiuserinio centro „Cactus“ dešimtmečiui skirtame koncerte.

Sukiotis pramogų versle maždaug prieš septyniolika metų pradėję Gintaras ir Mindaugas apie savo klaidas ir patirtis dabar kalba smagiai kikendami. Kol plepame, „Cactus“ duris varsto mamos su vaikais – panašu, nereikia daug investuoti į prie įrašų studijos veikiančios judesio ir vokalo mokyklos reklamą. Pasakodami apie save, žodį „brolis“ jie kartoja neką rečiau nei dvynių ryšiu besidžiaugiantys krepšininkai Lavrinovičiai. Ir kas nuginčys, kad taisyklė, jog su giminėmis susipykstame vos atsiradus finansinių reikalų, neturi išimčių?

Iš Plungės kilę vyrukai įsisuka į pramogų pasaulį ir nušluosto nosį daugybei didmiesčių pramogų verslo ryklių. Kaip tai nutiko?

Gintaras: Išvažiavau į Vilnių studijuoti istorijos ir socialinės pedagogikos, Lietuvos radijuje ėmiau vesti laidą „Žemaitijos jaunimėlis“. Mindaugas Kretingoje mokėsi agronomo profesijos, dirbo šio miestelio televizijoje, buvo plungiškių grupės „Erdvė“, kurioje dainavo Aistė Smilgevičiūtė, vadybininkas, Palangos kurhauze kūrė roko klubą. Paskui atsirado mūsų ir Nerijaus Ivanausko projektas – juodojo humoro laida „Trumpas sujungimas“ per vietinę Palangos televiziją.
Dirbant kelias susikirto su garsia grupe „Savaitgalis“, kurios narys Žilvinas Liulys iki šiol yra mūsų bendradarbis, populiariausių „Junior“, „Mango“ dainų autorius. Pamažu viskas įsisuko.
Aišku, buvo ir nusivylimų. 1997–aisiais su „Junior“ važiavome į Taliną žiūrėti Michaelo Jacksono pasirodymo. Grįždami tyliai mąstėme: tai, ką darome, net smėlio dėže nepavadinsi. Atrodė, kūrėme šou, Lietuvoje kalbėdavo: „Junior“ – kažkas naujo, įspūdinga, o suvokėme, kad niekada tam, ką matėme Talino scenoje, neprilygsime. Tą sukurti galima turint pasaulinį populiarumą.

Nežmoniškai griežti, atlikėjus laikantys už trumpo pavadžio – kontroliuojantys asmeninį gyvenimą, neleidžiantys duoti interviu „gyvai“, tik raštu. Apie jus sklandę mitai ar tiesa?

Gintaras: Juk kiekvienam mąstančiam žmogui aišku, kad negalėtume taip elgtis. Įsivaizduojate, kaip įmanoma drausti turėti antrąsias puses ar gimdyti vaikus?
Mindaugas: Tos legendos, kurias kažkada patys kūrėme, kad „Junior“ nariai susaistyti žiauriais kontraktais, gyvena kažkur prie jūros vos ne komunoje, dabar atsigręžia prieš mus. Kita vertus, ir patys ilgai neidavome į viešumą. Kai nieko nepaaiškini, suveši apkalbos, interpretacijos.
Gintaras: Taip nutiko, nes pirmieji Lietuvoje ėmėme taikyti prodiuserio darbo modelį. Už tai ir gavome daugiausia strėlių. Tuomet žodis „prodiuseris“ atrodė kažin kas. O dabar prodiuserių pilnos televizijos. Neturėjome, iš ko mokytis. Tik iš užsienio pavyzdžių ir iš savo pačių klaidų. Legendos apie atlikėjus kuriamos ir Vakaruose. O interviu raštu – jokia naujiena. Kuo didesnė žvaigždė, tuo didesnė tikimybė, kad „gyvai“ su spauda nebendraus.
Mindaugas: Tai, kad atlikėjas sunkiai pasiekiamas, sukelia susidomėjimą. Juk kas labiau atkreips fotografų dėmesį: tas, kuris eis žiūrėdamas į akis, ar kitas, kad ir švarko skvernu prisidengęs? Aišku, antrasis. Slepiasi, vadinasi, turi ką slėpti!
 
Kaip kūrėte grupes? Tiesiog matėte, kad tam tikras produktas ras nišą, ir jį „lipdėte“?

Gintaras: Panašiai. Prieš „Mango“ susikūrimą Lietuvoje kaip ir buvo merginų grupių, bet iš jų – nė vienos ryškios. Vyko didelė atranka – net nebepamenu, kiek kandidačių atėjo.
Mindaugas: Kai atsirado „XXL“ (gal tie, kurie grupės nepamena, atsimins rezonansinę dainą „Duok į snukį“), Lietuvos popmuzikos A lygoje nebuvo daug tokių grupių, išskyrus „Sel“.
Gintaras: Taisyklių nustatinėdavome ne tik mes. Kalbėdavomės su atlikėjais, kas jiems priimtina.
Mindaugas: Darbas su žmonėmis – ne koldūnų fabrike. Turi kalbėtis, gerbti. Juk nepasakysi: „Šiandien atleidžiu, ryt priimu kitą.“ O čia visi ambicingi...
Gintaras: Kiekviena grupė turėjo savo koncepciją. Pavyzdžiui, „Mango“ dainininkės jau buvo visiems pasiekiamos, su jomis galima kalbėtis. O „Junior“ po koncerto padalydavo vieną kitą autografą ir dingdavo. Nežinia intrigavo. Aišku, „Junior“ klestėjimo laikais, 1996–aisiais, buvo kitos sąlygos – vadinamasis aukso amžius. Dabar lietuviška popmuzika nebėra tokia aktuali ir populiari. O tada, pamenu, į „Junior“ koncertą sueidavo po septynis tūkstančius žmonių. Pajamos buvo kitos, albumai parduodami dideliais tiražais. Tada galėdavome kad ir porai mėnesių išsinuomoti namą užmiestyje ir su atlikėjais surengti kūrybinę stovyklą. Šiandien to negalime. Albumai – simbolinis dalykas. Išleidi, o po dviejų dienų tas pačias dainas kas nori jau siunčiasi iš interneto. Dėl to apie 2004–uosius muzikos rinkoje prasidėjo krizė.

Smarkiai ją pajutote?

Gintaras: Seniau, pavyzdžiui, parduodavome po 40 tūkstančių albumo egzempliorių. Apyvarta siekdavo apie pusę milijono litų. Aišku, atskaičius honorarus, leidybos išlaidas, pajamos būdavo daug mažesnės, bet... Dėl palyginimo galiu pasakyti, kad dabar geras rezultatas – penki tūkstančiai parduotų egzempliorių. Tai ir skirtumas su anų metų pajamomis toks. Tik koncertų labai nesumažėjo – juk niekas neras „gyvo“ pasirodymo pakaitalo.

Dauguma jūsų projektų – sėkmingi. Muzikos rinką nuspėti taip paprasta?


Gintaras: Kad bet kuri grupė ką nors pasiektų, reikia bent poros metų įdirbio. Sumaišties į šią sistemą prieš kelerius metus įnešė realybės šou – „Dangus“ ir pirmasis „Kelias į žvaigždes“ išsyk „įmetė“ staiga išpopuliarėjusių atlikėjų. O dabar nebeiškyla nieko ryškaus. Priežastis – ekonomikos smukimas. Atėjęs į muzikos pasaulį, jaunas žmogus suvokia, kad vargiai iš jo pragyvens. Iš idėjos galima gyventi pusmetį.

Su kuria grupe buvo įdomiausia?

Gintaras: „Mango“ – ilgiausiai gyvavęs, „Junior“ – pirmasis projektas. Su visais ir krizių nutikdavo, ir lengva, ir sunku būdavo, bet visi brangūs. Jei kalbėtume apie išleistus albumus, turbūt sėkmingiausias buvo „Junior“ įrašytas „Meilė ir ugnis“. Vien kasečių parduota 45 tūkstančiai. Tuo metu „kompaktų“ dar neleidome. Ir didžiausias honoraras už tą albumą gautas.
Mindaugas: Niekas iš oro nepasidarė. Laikui bėgant su visais nori nenori suaugi. Su dauguma, kad ir nebedirbam, palaikom draugiškus santykius. Užeina, paklausia patarimo. Pavakarojam, prisijuokiam istorijas prisiminę. Gal čia – nostalgija?

Kokios tos istorijos?

Gintaras: Nepamiršiu pirmo „Mango“ koncerto. Jam jau prasidedant, pagrindinė vokalistė Rima pareiškė: „Neisiu į sceną.“ Nėra ką daryti, Panevėžyje susirinkusi pilna salė. Sakiau: „Pabandyk, jei bus taip blogai, ką nors galvosim.“ Ji: „Neisiu.“ Galiausiai įkalbėjau. Ėjo, žemai kabėjo šviestuvas, į jį atsitrenkė. Šiaip taip susitarėm, kad pasirodytų. Arba pirmieji interviu... Rytą Rimą kalbino regioninės radijo stotys. Vakare – „Radiocentras“. Girdžiu per radiją Daivą Tamošiūnaitę: „Pristatome naują grupę, kalbinu vieną jos lyderių Rimą. Sveika, Rima!“ „Sveiki…“ Ir viskas. Daiva kažko klausia – tyla. Rima verkia ir nieko nesako. Tiesioginiame eteryje buvo kelios pauzės. Daiva skambina: „Kas darosi?“ Teisinuosi: „Negaliu paaiškinti. Tiesiog taip yra.“ Rima sako iki šiol nesupratusi, kas buvo.
Mindaugas: Komiškų situacijų kiekvienai grupei pasitaiko pirmaisiais metais, paskui atlikėjai įsivažiuoja, viskas klostosi sklandžiai. Po dešimties metų darbo su „mangėmis“, būdavo, stebime koncertą ir neturime prie ko prikibti. Jos klausia: „Na, kas negerai?“ Tik rankomis skėsčiojame.
Gintaras: Savo atlikėjams griežtai netaikydavome visiškai sauso įstatymo, nieko nesakydavome, jei po koncerto kuris išlenkdavo taurelę. Bet kažkodėl kartais jiems norėdavosi tą daryti slapčia. Pamenu, viena mergina nusipirko šampano ir bandė jį tyliai autobusiuko gale atsikimšti. Girdim: pokšt. Atsisukam: sėdi su buteliu rankose, po akimi – didžiulis „fanaras“.
 
Jūsų stovykla būdavo švari – jokių skandalų. Nei kas prisigėrė, nei į pikantišką situaciją pateko...


Mindaugas: Mūsų požiūris į darbą gal truputį senamadiškas. Stengiamės kiekvienam įskiepyti, kad sceną reikia gerbti. Jei esi „ant bangos“, žmonės myli, neša gėles, turi sąžiningai dirbti ir atiduoti save šimtu procentu tiems, kas tavęs klausosi.
Gintaras: Gal tik „Junior“ daugiau kontroliavome, nes grupėje buvo paauglių.

Kurį laiką buvo justi jūsų ir Vilniaus „šoumenų“ trintis, viena sostinės grupė net dedikavo jums dainą apie „brolius šaunuolius...“

Gintaras: Nebuvome jų žaidimo dalis. Vilniečiai buvo susibūrę į tam tikrą gildiją, pasivadino „rebiatomis“ ir manė, kad valdo muziką, o viskas vyksta pagal jų taisykles. Būdavo, kažkas iš šou verslo žmonių paskambina antrą ar trečią nakties. Juos reikėjo „pastatyti“ į vietą.
Mindaugas: Paskui susitaikė su tuo, kad darysim savo. Turėjo praeiti laiko.
Gintaras: Man niekada nepatiko vilniečių dviveidiškumas. Aš pripratęs, kad sakai tą, ką galvoji. Ir stengiesi nemeluoti. Jei žmogus nepatinka, su juo nebendrauji ir nesakai netikrų komplimentų. Kam apsimetinėti ir lįsti į užpakalį?
Dalis vilniečių manė, kad savo muzika gali ką nors pakeisti, kurti neatsižvelgdami į klausytojo norus. Gal manė, kad suformuos „teisingą“ publikos skonį? Bet juk yra taip, kad turi prisitaikyti prie rinkos, o ne rinka prie tavęs.

Iš muzikos pilis pasistatėte, gyvenimui užsidirbote?

Gintaras: Tai nėra profesija, iš kurios galima labai daug uždirbti. Kad suklestėtum Lietuvoje, rinka per maža. Bent jau Lenkijos dydžio būtume. O dabar rengiame turą: mėnuo – ir viskas, šalis išvažinėta. Dar lieka vienuolika mėnesių, per kuriuos irgi valgyti reikia.
Gyvenu bute Klaipėdoje. Įsirengėme prodiuserinį centrą. Na, bet čia yra ir banko pinigų. Sako, oi, dideli honorarai – grupei už koncertą 4000–5000 litų. Bet juk kai sumą padaliji iš penkių, dar „išminusuoji“ kurui, su pasirodymu susijusiems dalykams skirtus pinigus... Jei nori, kad grupė normaliai funkcionuotų, honorarai turi būti atitinkami, žmonės privalo turėti motyvaciją. Idėja svarbu, gražu, bet viskas galiausiai remiasi į pinigus. Būdavo, ateina jaunas žmogus: „Honoraras nesvarbu.“ Sakome: „Taip bus du tris mėnesius. Paskui – nebe.“ Juk nenueisi į parduotuvę ir nepasakysi: „Esu geras muzikantas, duokite visko už „ačiū“.“
Mindaugas: Taip dažniausiai kalba tol, kol mokykloje už jų kotletus moka tėvai. O kai prireikia pačiam susimokėti, gyvenimas priverčia kitaip mąstyti. Juk visi paauglystėje norėjome pakeisti pasaulį, o tik vėliau suvokėme, kad pasaulis pakeičia mus.

Sakoma, kad trumpiausias kelias į žvaigždes – per prodiuserio lovą...

Gintaras: Aš – kitos nuomonės. Neįmanoma normaliai dirbti su žmogumi, su kuriuo miegi. Prasideda asmeniškumai. Aišku, turuose daug laiko su atlikėjais praleidi, atrodo, visko galėtų nutikti. Bet prie širdies pridėjęs ranką galiu pasakyti, kad nė su viena buvusia ar esama savo dainininke nesu miegojęs.

Daugybę metų savaitgaliai parduoti: koncertai, grįžtate paryčiais. Kaip tą pakenčia šeimos?

Gintaras: Lyginu mūsų profesiją su jūreivio. Juk pusė klaipėdiečių taip gyvena – vyrų laukdamos. Gal pajūryje moterys kitokios?
Mindaugo žmona Raimonda tą supranta, septynmetė duktė Guoda prie to įprato, o metų Kristupas dar per mažas, kad turėtų nuomonę. Aš dar nevedęs. Mano šeima – trejų metų sūnelis Herkus Mantas ir jo mama Asta.

Kaip įmanoma taip ilgai dirbti su broliu?

Mindaugas: Gal dėl to, kad nepanašūs, vienas kitą papildome. Gintaras visąlaik buvo moksliukas, daug skaitė, o aš – judresnis, su pagaliu bėgiojau po lauką.
Gintaras: Aš – flegmatikas, man reikia viską dešimt kartų pamatuoti, o tik tada kirpti. Mindaugui visko reikia čia ir dabar. Kai dirbame dviese, yra pusiausvyra.
Mindaugas: Įtemptose derybose labiau tinku aš. Ten, kur reikia diplomatijos, eina Gintaras. Kai aptariame idėjas, išeina „miksas“. Manau, jei viską daryčiau vienas, būtų daug daugiau klaidų. Jų išvengti padeda Gintaro apmąstymai, šaltas protas.
Gintaras: Kodėl nepersipykome? Mes gi broliai... Nėra namų be dūmų, visko būna.
Mindaugas: Bet apsipykę susitaikome. Sunkiai įsivaizduoju save dirbantį be brolio.

Bendri pinigai dažnai supykdo artimiausius žmones.

Mindaugas: Dėl to tikrai nesipykstame. Nepažįstu žmogaus, kuriuo galėčiau taip pasitikėti, kaip broliu, kai kalba pasisuka apie finansus. Šimtu procentų juo pasitikiu.

Ar dar po darbo norisi vienam kitą matyti?

Mindaugas: Didžiąsias šventes švenčiame kartu. Mano dukters krikšto tėtis – Gintaras, o aš – jo sūnaus. Tad dalyvaujame ir vaikų gimtadieniuose. Bet atostogaujame atskirai. Pomėgiai skirtingi.
Gintaras: Aš – žvejoju, Mindaugas domisi kinologija.
Mindaugas: Turiu Stafordšyro bulterjerą Stafą. Skaitau literatūrą apie šunis. Mano laisvalaikis susijęs su šeima. Neturiu kantrybės žiūrėti į plūdę dvi valandas. Gintaras bandė užkrėsti savo pomėgiu, užkrėtė vieninteliu – spiningavimu, nes ten nuolat veiksmas. O sėdėti paromis su meškere ir medituoti man būtų baisi kančia. Aš tik su jo sugauta žuvimi nusifotografuoju (juokiasi).
Gintaras: O man gera žvejoti kad ir kelias paras. Didžiausias laimikis? Trylikos kilogramų karpis. Egipte esu sugavęs aštuoniolikos kilogramų Nilo ešerį. Jie auga daug didesni. Maniškis, sakė, tik kilbukas. Tąsyk savaitę praleidome laive, žvejojome.
Mindaugas: Man tokia savaitė būtų bausmė. Galiu dieną paspiningauti, bet daugiau... Mano rožinė svajonė – senatvėje turėti sodybą užmiestyje, šunų veislyną, dresūros mokyklėlę. Patinka įvairių veislių šunys, išskyrus dekoratyvinius. Pažįstami stengiasi neužvesti temos apie šunis – negaliu sustoti kalbėjęs. Jei taip nutinka, žino, kaip nutraukti: pasiūlo papasakoti, pavyzdžiui, apie „jorkšyrus“.

Ką dar norėtumėte daryti?

Gintaras: Būtų įdomu išmėginti save televizijoje.
 

„Žmonės“
Temos: 1 Muzika

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Draudimas dirbti sekmadieniais: restoranai nenori, o pardavėjai trumpintų ir darbo dieną

Aktualu

Orai.lt: vasariški orai palieka Lietuvą

Aktualu

Vytautas Plečkaitis: Kas pakeis Vokietijos kanclerę A.Merkel ir tradicines partijas?

Kultūra

Kultūros ministerija siūlo likviduoti bendrovę „Lietuvos kinas“

15min iš Stambulo 24sek

Šarūnas Jasikevičius – apie puikų tašką ir „gražuolius Europos užkariautojus“

Vardai

Iliuzionistas R.Bernatonis įsikūrė Las Vegase: kaip jam pavyksta sužavėti magijos pasaulio įtakinguosius

Verslas

Klaipėdiečio patirtis: turi žemės – bedarbiu sąraše nebūsi, turi skolų – nesužinosi

Aktualu

Pareigūnai atskleidė daugiau išpuolio Kerčėje detalių, padaugėjo aukų

Mokslas.IT

Kodėl garsieji naikintuvai F-35B ant britų lėktuvnešio leidžiasi kitaip?

15min iš Stambulo 24sek

Mėlynę paakyje nusitrynęs P.Jankūnas – apie Šaro bausmę ir grįžusią aistrą

Gazas

Paskaičiuokime, kuris ekologiškesnis: sena „Škoda“ ar nauja „Toyota“?

Gyvenimas

Ketvirtadienį 15min studijoje – pokalbis apie veiksmingas priemones nuo raukšlių

Vardai

Vilniaus verslininkės Gretos Vaitkutės-Kaikarienės girtumo kelyje kaina – 41,6 tūkst. eurų

24sek

Efektingas lietuvių startas NBA: D.Sabonio dominavimas ir J.Valančiūno juvelyras

Pasaulis kišenėje

Labiausiai dviratininkams draugiški miestai

Gyvenimas

Rudens darbai: kaip pagerinti dirvos derlingumą?

Vardai

Sparnus iš Lietuvos keliantys R.Jonaitis ir J.Balčiūnaitė bičiuliams surengė išlydėtuvių fiestą

Verslas

„Mano Gilė“ per elektroninius valdžios vartus su „Swedbank“ yra nepasiekiama

Aktualu

Paskelbta Ukrainoje per naikintuvo katastrofą žuvusio JAV kariškio tapatybė

Aktualu

J.Khashoggi dingimą tirianti turkų policija vėl apieškojo Saudo Arabijos konsulatą

Naujienos

Verslas

Draudimas dirbti sekmadieniais: restoranai nenori, o pardavėjai trumpintų ir darbo dieną

Aktualu

Orai.lt: vasariški orai palieka Lietuvą

Aktualu

Vytautas Plečkaitis: Kas pakeis Vokietijos kanclerę A.Merkel ir tradicines partijas?

Kultūra

Kultūros ministerija siūlo likviduoti bendrovę „Lietuvos kinas“

15min iš Stambulo 24sek

Šarūnas Jasikevičius – apie puikų tašką ir „gražuolius Europos užkariautojus“

Vardai

Iliuzionistas R.Bernatonis įsikūrė Las Vegase: kaip jam pavyksta sužavėti magijos pasaulio įtakinguosius

Verslas

Klaipėdiečio patirtis: turi žemės – bedarbiu sąraše nebūsi, turi skolų – nesužinosi

Aktualu

Pareigūnai atskleidė daugiau išpuolio Kerčėje detalių, padaugėjo aukų

Mokslas.IT

Kodėl garsieji naikintuvai F-35B ant britų lėktuvnešio leidžiasi kitaip?

15min iš Stambulo 24sek

Mėlynę paakyje nusitrynęs P.Jankūnas – apie Šaro bausmę ir grįžusią aistrą

Gazas

Paskaičiuokime, kuris ekologiškesnis: sena „Škoda“ ar nauja „Toyota“?

Gyvenimas

Ketvirtadienį 15min studijoje – pokalbis apie veiksmingas priemones nuo raukšlių

Vardai

Vilniaus verslininkės Gretos Vaitkutės-Kaikarienės girtumo kelyje kaina – 41,6 tūkst. eurų

24sek

Efektingas lietuvių startas NBA: D.Sabonio dominavimas ir J.Valančiūno juvelyras

Pasaulis kišenėje

Labiausiai dviratininkams draugiški miestai

Gyvenimas

Rudens darbai: kaip pagerinti dirvos derlingumą?

Vardai

Sparnus iš Lietuvos keliantys R.Jonaitis ir J.Balčiūnaitė bičiuliams surengė išlydėtuvių fiestą

Verslas

„Mano Gilė“ per elektroninius valdžios vartus su „Swedbank“ yra nepasiekiama

Aktualu

Paskelbta Ukrainoje per naikintuvo katastrofą žuvusio JAV kariškio tapatybė

Aktualu

J.Khashoggi dingimą tirianti turkų policija vėl apieškojo Saudo Arabijos konsulatą

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką