Ramentai jai – ne amžinai: gydytojai prognozuoja, jog po pusmečio mergina jau vaikščios. Ji su mylimuoju Linu Karaliumi (37) tikisi, kad tai įvyks gerokai greičiau. Motorolerio avarija, nutikusi tolimajame Vietname, be abejonės, pakeitė poros gyvenimą, bet tai tik dar labiau juodu sutvirtino.
– Kas iš tiesų nutiko?
Gintarė: Vietos kavinėje užsisakėme vaisių sulčių ir norėjome perstatyti motorolerį porą metrų į priekį. Pradėjus važiuoti motoroleris slystelėjo ant šono, ir vairuotojas paspaudė greičio pedalą norėdamas jį ištiesinti. Parvirtęs motoroleris mane prispaudė, ir užpakalinis ratas įtraukė koją.
Linas: Aš tuo metu sėdėjau prie staliuko ir viską mačiau... Tai įvyko mano akyse.
– Motorolerį vairavai ne tu?
Linas: Ne, mūsų draugas. Bet jis nekaltas – tai buvo tiesiog nelaimė.
Gintarė: Jis jautėsi kaltas, bet įtikinau, kad nebandytų graužtis. Mes tik startavome, taigi nebuvo nei greičio, nei neatsakingumo, nei perdėtos drąsos. Niekas nebuvo išgėręs, nes tai nutiko vidury dienos. Gal tik vieta buvo lemtinga: greta žmogus prekiavo gyvomis žuvimis, atėjus pirkėjui ją ištraukdavo iš baseino ir patrankydavo į žemę, kad apspangtų ir būtų galima sverti. Žiaurus vaizdas! Ir motoroleris paslydo būtent toje vietoje, kur buvo daužomos žuvys... Blogiausia – kad nepraradau sąmonės. Viską prisimenu: kaip koją įtraukė, kaip kapojo... Buvo beprotiškai sunku suvokti, kas nutiko, šaukiau ir galvojau: kodėl aš nenualpstu? Ir ką daryti toliau?!
– Nepuolei į paniką, kad galbūt nevaikščiosi?..
Gintarė: Visuomet žinojau, kad vaikščiosiu! Tik iš pradžių tuo tikėti buvo sudėtinga... Gydytojas neslėpė, jog yra didelė kraujo užkrėtimo rizika – tuomet tektų koją amputuoti. Bet aš žinojau, kad man taip nenutiks.
Atviras interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
