Tai kaip paaiškinti šį tavo spindėjimą?
Tuo, kad labai džiaugiuosi šiuo savo gyvenimo momentu. Visoms, kurios dabar nežydi, prastai jaučiasi, rekomenduoju: pabūkite bent pusę metų vienos. Išsivalykite, skirkite laiko tik sau, nepulkite nuo vienų santykių prie kitų vien dėl baimės likti vienoms. Tik išsibarstysite ir būsite tuščios, nelaimingos.
Dėl televizijos eterio žadėjai numesti dešimt kilogramų. Panašu, pažadą vykdai...
Vis aš neatsargiai ką nors lepteliu, pajuokauju... Bet iš tiesų svoris man visai dabar nerūpi. Nes jis – toks pat nepastovus, kaip ir mano charakteris. Vasarą – vienoks, žiemą – kitoks. Galų gale, keli papildomi kilogramai man gyvenimo niekada negadino. Ir dabar nėra tokių jau įspūdingų pokyčių, kad pradėčiau dienoraštį rašyti, ką valgiau, geriau ir kaip lieknėjau. Tiesiog skubu realizuoti daug kūrybinių minčių, jos atima visą laiką, suteikia euforijos ir natūraliai mažina apetitą.
O gal vis dėlto „kalta“ meilė?
Apie tai dar tikrai per anksti kalbėti. Aš dabar niekur neskubu. Su Sergejumi esame geri draugai, daug kalbamės apie muziką, planuojame bendrus projektus. O kad tai būtų nauji jausmai ar kad mes būtume rimtai vienas į kitą „įklimpę“, tikrai dar per anksti kalbėti. Jei atvirai: į vakarėlį atėjau apsiavusi baisinius aukštakulnius. O ten – tokia akmenuota gatvelė, vaikščioti sudėtinga. Sergejus mane draugiškai prilaikė, apkabino. Taip ir išėjo nuotrauka, kurioje mes – porų pora... Galų gale, jeigu tai būtų rimta, mes kur kas daugiau slapstytumės, sutartume, kaip elgsimės viešoje vietoje.
Atrodo, tiek metų esu viešumoje, bet kaip su ja susidraugauti, iki šiol neišmanau. Dar net nespėjome vienas kitam giliau į akis pažiūrėti, o mus jau viešai suporavo ir apkalbėjo... Iš patirties galiu pasakyti, kad viešumas griauna santykius.
Suporavo, nes jau senokai nebuvai „pagauta“ su jokiu vyriškiu. Vis viena ir viena... O jauna graži mergina, kaip žinoma, viena būti negali.
Aš tikrai ilgą laiką buvau viena. Bet tai nereiškia, kad nesulaukiau dėmesio. Jo buvo su kaupu: ir malonaus, ir netgi itin įkyraus. Ir į pasimatymus vaikščiojau. Tačiau šią vasarą jokių rimtų istorijų neplanavau. Buvau pasiruošusi nuveikti daug darbų: išpiešti sukneles, sukurti naujų savo kremų receptų, muziką savyje atgaivinti... Neplanavau jokių rimtų santykių. O žinai, kaip būna... Kai nieko rimto neplanuoji, nesitiki ir nelauki, staiga kas nors ir atsitinka... Kodėl gi turėčiau sau neleisti bendrauti su tikrai nuostabiu žmogumi? Kuris mane labai maloniai stebina.
Pastaruoju metu tarp tavo gerbėjų nebuvo nė vieno kolegos muzikanto ar atlikėjo, visuomenėje atpažįstamo žmogaus. Tai, kad Sergejus muzikantas, – atsitiktinumas?
Pažįstu daug muzikantų porų. Bet tai, kas demonstruojama viršelyje, nebūtinai yra tiesa. Per savo septyniolika metų scenoje mačiau daugybę istorijų, nuo kurių ėmė šiurpas. Visą laiką sakiau: „Ko jau ko, bet žmogaus iš tos pačios šutvės tikrai nenoriu...“ Tačiau Sergejus – savo darbo profesionalas, labai daug laiko skiria muzikai ir nelabai veliasi į bohemišką gyvenimą. Man patinka, kad jo gyvenime nėra alkoholio kibirais ir būrio merginų. Jeigu tai ir buvo, turbūt labai seniai.
Man net patinka, kad jis – muzikantas. Vienas geriausių, jeigu ne pats geriausias Lietuvos būgnininkas! Baisiai užsimaniau išmokti groti būgnais. Sakė: pamokins... Mes tikrai labai šiltai, smagiai bendraujame. Ką gali žinoti? Gal iš mūsų ir išeis pora... Laikykite už mus kumščius!
