Dabar neberandu sau vietos, ištisai kankina sąžinės priekaištai. Draugas irgi pastebėjo, kad aš kaip nesava, klausia, kas atsitiko, o aš nežinau, prisipažinti apie tai, kas įvyko, ar ne. Ką man daryti? Irma
Sveika, Irma. Įsivaizduoju, kokią emocinę įtampą ir nerimą tu dabar jauti, kita vertus, nors ir nevertėtų didžiuotis tokiu savo poelgiu, plakti save taip pat beprasmiška. Iš tikrųjų jokio siaubingo ir neatitaisomo nusikaltimo tu nepadarei, nereikia savęs šitaip kankinti, tuo labiau vadinti kekše.
Kai klausi, prisipažinti tau, ar ne, pabandyk sau atsakyti, koks būtų šio prisipažinimo pagrindinis motyvas. Ar tai tikro nuoširdumo ir sąžiningumo paskata, ar noras sumažinti savigraužą, perduodant savo nusivylimą draugui ir norint gauti „išrišimą“ savo kaltei, atleidimą, kurio pati sau duoti negali. Kita galimybė – galbūt tu dėl kažko pyksti ant savo idealaus draugo, ir tokiu būdu išliejai apmaudą?
Ar tik ne per daug idealizuoji savo mylimąjį, iškeldama jį kaip pačią tyriausią ir nekalčiausią būtybę tarsi jis būtų koks angelas? Gal kažko nenori matyti ir pripažinti? Juk nėra žmonių be trūkumų ar ydų kaip ir tobulų santykių. Beje, kuo tu labiau save juodinsi, tuo daugiau ryškės aureolė virš jo galvos, o atstumas tarp jūsų atrodys neįveikiamas. Užuot save plakusi pabandyk ramiai atsisėdusi apmąstyti, kas įvyko ir ko vedina taip pasielgei bei ko tu norėtum ateityje.
Galbūt tau kažko trūksta jūsų santykiuose ar yra per daug, galbūt kažkas tave erzina ar tau nepatinka šitame ryšyje? (Net pačiuose geriausiuose santykiuose yra trūkumų). Kita vertus, galbūt anuose santykiuose buvo likę kažkas neužbaigta ir reikėjo padėti paskutinį tašką. Kartais tik suklydę suprantam tikrąsias savo vertybes ir atskiriam pelus nuo grūdų, atrandam savo jausmų stiprumą. Tai, kas atsitiko, gali tapti ne tik nusivylimo savimi šaltiniu, bet ir paspirtim naujam sąmoningumui bei visai kitokios kokybės santykių pradžiai.
Jei vis dėlto nuspręstum prisipažinti, apgalvok, kokį atsaką tai gali sukelti, ir ar tavo draugas emociškai pakankamai stiprus tokiam išbandymui. Tavo atsivėrimas gali labai skaudžiai sužeisti ir turėti nepataisomų padarinių jūsų tolimesniems santykiams (jūsų kaip poros perspektyvai). Neištikimybė visad yra stiprus smūgis mūsų savimeilei ir pasitikėjimui savimi bei tikėjimui santykiais: kyla apmaudas, pyktis, baimė, nesaugumas. Taigi, savo ruožtu, turi būti pasiruošusi visa tai atlaikyti. Sėkmės ir stiprybės, kad ir ką nuspręstum.
