Jurgita, kaip kilo mintis dalyvauti projekte „Misis Visata“?
Dalyvauti apsisprendžiau pati. Norėjau išbandyti jėgas tarptautiniame konkurse jau ir seniau, bet tik dabar ryžausi. Prisipažinsiu, pildydama anketą, nebuvau įsitikinusi, kad mane atrinks, vis dėlto laimė nusišypsojo. Tai tarsi svajonės išsipildymas.
Kokius tikslus užsibrėžėte prieš šį konkursą?
Pirmiausia nemanau, kad „Misis Visata“ yra vien grožio konkursas. Čia reikia atskleisti savo vidinį pasaulį, požiūrį į daugelį dalykų, parodyti savo talentus. Apskritai reikia mokėti pateikti save. Todėl pagrindinis mano tikslas buvo kuo geriau prisistatyti ir tinkamai atstovauti Lietuvai.
Kaip vyko atranka?
Atranka vyko keliais etapais: tiek internetu, tiek gyvai. Užpildžiau anketą ir sulaukiau kvietimo atvykti į susitikimą. Netrukus po jo pasiekė žinia, kad esu išrinkta kaip šių metų Lietuvos atstovė. Iš karto puoliau rengtis konkursui.
Kaip sekėsi parengiamieji darbai?
Esu iš tų žmonių, kurie niekada nieko neatidėlioja iki paskutinės minutės ir stengiasi pasirengti maksimaliai gerai. Šis kartas buvo ne išimtis. Intensyviai domėjausi panašių konkursų istorija, analizavau ir sprendžiau, kaip geriau pasirodyti. Taip pat kruopščiai rinkausi drabužius. Džiaugiuosi, kad nereikėjo visko daryti vienai – atsirado žmonių, kurie nuoširdžiai man padėjo.
Tokio masto konkursas mūsų šalyje organizuotas pirmąkart, tai reklama valstybei. Daug žmonių išgirdo Lietuvos vardą, domėjosi mūsų šalimi, daug užsieniečių atvyksta pasisvečiuoti per konkursą ir vėliau.
Šiais metais „Misis Visata“ finalas vyks Lietuvos sostinėje. Kaip manote, kokia nauda iš to Vilniui?
Manau, naudos yra ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Tokio masto konkursas mūsų šalyje organizuotas pirmąkart, tai reklama valstybei. Daug žmonių išgirdo Lietuvos vardą, domėjosi mūsų šalimi, daug užsieniečių atvyksta pasisvečiuoti per konkursą ir vėliau.
Prie mūsų krašto garsinimo, žinoma, prisidėjo ir praėjusių metų konkurso dalyvė Vaida Ragėnaitė. Jos laimėjimas ir lėmė, kad šiemet konkursas rengiamas Vilniuje.
Kokių patarimų sulaukėte iš praėjusių metų Lietuvos atstovės ir laimėtojos Vaidos Ragėnaitės?
Sulaukiau daug ir vertingų patarimų, kuriais pasinaudojau. Vaida akcentavo, kad bene svarbiausia yra pasitikėti savimi.
Kokių savybių, jūsų manymu, reikia šiam konkursui laimėti? Ar užtenka vien tik grožio?
Šis konkursas man ne pirmasis, todėl taip pat manau, kad labai svarbu yra pasitikėti savimi. Be abejo, svarbu ir gera išvaizda. Mano įsitikinimu, ji lemia tik pusę rezultato. Noriu pabrėžti, kad tikrai nelabai svarbios idealios kūno linijos, tokios kaip 90–60–90, plaukų spalva. Manau, lietuvaitės turi būti panašios į lietuvaites, skandinavės į skandinaves ir t. t. Tautiškumas ir gebėjimas atskleisti savo šalies ypatumus gali būti vienas iš raktų, kuris padeda atrakinti komisijos narių širdis (šypteli).
Prieš kelerius metus „Lietuvos ponios“ rinkimuose pelnėte antrąją vietą. Ar tai buvo pirmasis konkursas, kuriame dalyvavote?
Taip. Atvirai kalbant, jis man davė labai daug. Galėjau savo akimis pamatyti, kaip viskas vyksta, kokia tokių renginių virtuvė. Tai labai pravertė rengiantis dalyvauti konkurse „Misis Visata“.
Būtų įdomu sužinoti apie jus daugiau. Iš kur esate kilusi?
Esu gimusi, augusi ir iki šiol gyvenu Jonavoje. Taigi esu grynakraujė jonaviškė (juokiasi).
Kuo mane žavi šis miestas? Pirmiausia tuo, kad jis yra gimtasis. Viskas Jonavoje pažįstama, sava. Be to, man čia gera gyventi, kurti. Patogiai čia jaučiuosi. Kol kas neturiu noro keltis į didesnius miestus, tokius kaip Vilnius ar Kaunas. Man gerai ir Jonavoje, čia mano namai. Bet, kaip sakoma, niekada nesakyk „niekada“. Gyvenime visaip gali nutikti. Viską sudėlioja laikas.
Ar turite šeimą, vaikų?
Turiu dukrą Juditą. Jai trylika metų, rudenį eis į aštuntą klasę. Mano širdis užimta – turiu gyvenimo draugą, bet ne jis yra Juditos tėtis. Tai viskas, ką galėčiau pasakyti apie širdies reikalus. Nesu linkusi atvirauti šia tema.
O ką gi veikiate?
Jei atvirai, turiu net keturis diplomus, tačiau dirbu plaukų stiliste. Taip pat esu vizažistė. Dievinu savo darbą. Gražindama moteris nepaprastai atsipalaiduoju ir jaučiuosi labai laiminga.
Esate baigusi dizaino studijas. Ar kada nors dirbote pagal specialybę?
Vilniaus kolegijoje maždaug prieš ketverius metus neakivaizdiniu būdu įgijau drabužių dizainerės diplomą. Tuo metu dukra buvo visai nedidukė. Trumpai dirbau pagal šią specialybę, na, o vėliau viskas pakrypo kita linkme...
Vienas iš pomėgių yra tapyba. Kokie jūsų paveikslai?
Mėgstu tapyti realų peizažus, kartais abstrakcijas. Keli mano paveikslai kabo Vilniaus prekybos centre „Panorama“. Norintieji gali pasižiūrėti ir susipažinti su mano kūryba.
Mėgstate kurti rankdarbius, žavitės skiautinių menu. Kaip susidomėjote?
Tiesą pasakius, mane domina įvairios meno šakos, taip pat ir rankdarbiai. Patinka kurti dekupažu, nerti vąšeliu ir kt. Kuriu paveikslus, užtiesalus bei kitus dirbinius iš medžiagų skiaučių. Ši veikla man teikia daug malonumo. Gaila, tik laiko pritrūksta...
Potraukis į rankdarbius tikriausiai įgimtas. Šia veikla domėjosi mano krikštamotė – mamos sesuo, ir senelis. Nuo pat mažų dienų augau kūrybingoje aplinkoje (šypteli).
