Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gytis Ivanauskas ir Aldona Ivanauskienė. Nebylus auklėjimas

Gytis Ivanauskas su mama Aldona Ivanauskiene
Modesto Ežerskio nuotr. / Gytis Ivanauskas su mama Aldona Ivanauskiene
Šaltinis: „Laima“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Aktoriaus ir šokėjo Gyčio Ivanausko pilna visur: intelektualiame teatre, šokių projektuose, madinguose performansų vakarėliuose... Ką apie tokį universalų talentą mano jo mama, Aldona Ivanauskienė, nuoširdžiai prisipažįstanti, kad šokdamas sūnus realizuoja jos jaunystės svajones?

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Aldona, esate dviejų profesijų – anglų filologijos ir psichologijos – atstovė. Pastaroji leistų įtarti, kad sūnų auklėjote pačiais tobuliausiais metodais?

Aldona: Kai Gytis pradėjo lankyti mokyklą, paprastai anksčiau už sūnų lėkdama į darbą jį pažadindavau: „Kelkis, sumuštinis – ant stalo!“ O jis į pamokas nuolat vėluodavo. Užuot pamokslavusi, pasitariau su mokytoja ir šios paprašiau, kad pagąsdintų, neva vėluojančius policininkai dažniausiai uždaro į rūsį, kuriame gausybė alkanų žiurkių. Vaikas taip pradėjo baisiai verkti, kad... Įdomiausia, kad ne aš moralizavau ir gąsdinau, o šį juodą darbą perleidau mokytojai. Taigi žarijos svetimomis rankomis...

Ar ne per žiauriai?

Gytis: Mamai būdingesnis tylus auklėjimas. Nei isteriškai rėkti, nei tuo labiau fiziškai bausti – ne jos stichija, nes tai buko ir silpnavalio žmogaus ginklai, paprastai prie gera neprivedantys. Didžiausia bausmė – tyla ir momentinis ignoravimas. Kartais iš to, kad mama su manimi nekalba, jau suprasdavau, jog būsiu ką nors iškrėtęs. Tai būdavo ženklas prieiti prie jos, įsikabinti į sijoną ir prašyti atleidimo.

Aldona: Bet niekada neprašei...

Gytis: Žodžiais niekada niekada mamai nesu ištaręs „atsiprašau“, „atleisk“ – matote, jau nuo vaikystės nemėgau žemintis ir neleidau sau, kad nukristų karūna. (Juokiasi.) Tačiau tas stiprus vaiko kūno prisispaudimas ir pirštelių įsikabinimas į drabužio audinį juk ir būdavo mano atsiprašymas, gailėjimasis to, ką nemalonaus pridariau. Tada ji paglostydavo plaukus ir pajusdavau, kad man jau atleista. Irgi – be žodžių. Tyla ir mažam, ir suaugusiajam visada suteikia galimybę apmąstyti savo veiksmus, o barnis ar griežta bausmė jį jau iš anksto uždaro į kalėjimą.

Plačiau naujausiame žurnale „Laima“

„Laima“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką