Vardas, pavardė: Ieva Šimukauskienė.
Gimimo data, vieta: 1979 02 27, Vilnius. 32 m.
Šeiminė padėtis: išsiskyrusi; vaikų neturi.
Išsilavinimas: baigė M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, baleto klasę; įgijo aktoriaus meistriškumo bakalauro ir teatro edukologijos magistro laipsnius.
Veikla: projekto „Žvaigždžių duetai“ vedėja; Vilniaus pedagoginio universiteto teatro pedagogikos specialybės dėstytoja.
Ieva, kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas nuo to momento, kai tapote žinomu, gatvėje atpažįstamu žmogumi?
Sunku pasakyti, nes esu iš tų žmonių, kurie lengvai ir greitai pamiršta praeitį. Dabar aplinkinių dėmesys bei užimtumas atrodo tokie įprasti... Bet vieną dalyką tikrai galiu paminėti: nustojau kovoti ir kažkam kažką įrodinėti. Netgi pajutau tarsi kūrybinėje srityje būčiau jau viską pasiekusi. Galbūt skamba ir egoistiškai, tačiau nesiruošiu niekam teisintis. Jaučiu absoliučią vidinę ramybę.
Pamenu, kai tik pradėjau dirbti projekto „Kviečiu šokti“ komisijoje, išgyvenau šoką dėl padidėjusio dėmesio: žmonės gatvėje mane nužiūrinėdavo, užkalbindavo, net kavinėje prie stalelio prisėsdavo. O dabar visa tai tapo įprasta. Mėgaujuosi tuo, ką darau, džiaugiuosi pažintimis su naujais žmonėmis, nesuku galvos dėl to, ką kiti pasakys, nesidraskau dėl didesnių honorarų, aukštų reitingų, neturiu ambicijų įrodyti, kad esu geresnė už kitus.
 |
| "LaDore" fotostudija/Ieva Šimukauskienė |
O nebaisu suklysti pasirenkant draugus? Juk pramogų pasaulyje ne tiek jau ir daug nuoširdžių žmonių... Vieni draugauja iš mandagumo, kiti dėl naudos.
Šis dalykas man morališkai yra pats sunkiausias. Turiu keistą savybę: į pasaulį žvelgiu pro rožinius akinius. Žmonėse stengiuosi įžvelgti gerąsias savybes, o blogąsias – tiesiog ignoruoti. Dėl to gyvenime jau ne kartą esu nudegusi... Tenka save tramdyti, stengiuosi per daug su niekuo nesibičiuliauti, nors ir labai to noriu. Sulaukiau patarimų mažiau atvirauti, kad vieną dieną tai neatsisuktų prieš mane. Bet jokiu būdu nepaklūstu rekomendacijoms užsidėti kaukę ir visiems šypsotis. Man tai nepriimtina. Noriu būti nuoširdi, bet stengiuosi išlaikyti atstumą. Galiu pasakyti, kad televizijoje mano geriausi draugai yra apšvietėjai ir operatoriai (juokiasi).
Skaitote apie save komentarus internete?
Retkarčiais paskaitau (šypteli). „Negraži, per daug maivosi, nemoka vesti laidos“, – tokie turbūt dažniausi. Aišku, dauguma mane lygina su Inga Jankauskaite (buvusia „Žvaigždžių duetų“ vedėja – red. past.). Kadaise daviau žurnalistams interviu, buvo klausimas, ar man pavyko pakeisti Ingą. Nors į tą klausimą nieko neatsakiau, antraštė skelbė, kad aš įsitikinusi, jog esu ne prastesnė vedėja. Savaime suprantama, kad po to pasipylė šlykštūs komentarai: kokia aš pasikėlusi egocentrikė. Tiesą pasakius, paskaičiusi komentarus, tikrai susinervinu.
Kurie labiausiai skaudina: tie, kurie kritikuoja Jūsų išvaizdą, ar tie, kurie neigiamai atsiliepia apie Jūsų darbą?
Aišku, kai kritikuoja darbą. O visi kiti labiau prajuokina. Niekada netikėjau, kad Lietuva yra toks netolerantiškas kraštas. Pasirodo, mano didžiausia nuodėmė, kad esu trumpais plaukais. Po kiekvieno straipsnio pasipila komentarai apie tą patį: kad tragiškai atrodo mano trumpų plaukų šukuosena, kaip aš nesuvokiu, kad moteriai ilgi plaukai yra būtini. Kodėl žmonės tokie stereotipiški? Jei jau laidų vedėja, tai būtinai ilgais plaukais. Man net netinka ilgi plaukai!
O jeigu projekto organizatoriai turėtų pageidavimą pakeisti Jūsų įvaizdį, ar būtų kažkas, ko kategoriškai atsisakytumėte?
Aš pasiruošusi viskam. Tarkim, dabar aš visiškai pasitikiu stilistais ir neprieštarauju rengtis tokią suknelę, kokią man atneša, nors komentatoriai aptarinėja mano „tragišką įvaizdį“. Manau, tai profesionalumo požymis, padedantis pelnyti projekto organizatorių pagarbą. Jiems ir taip užtenka aikštingų žvaigždžių.
Prašau, atskleiskite mūsų skaitytojams savo lieknos figūros paslaptį.
Genai (šypsosi). Aišku, daug sportuoju, o tai ne tik leidžia išsaugoti liekną figūrą, bet ir suteikia energijos. Dietų nesilaikau, tačiau stengiuosi sveikai maitintis. Vietoj jautienos ir kiaulienos renkuosi vištieną, valgau daug daržovių, derinu produktus, mėgstu košes, vengiu miltinių patiekalų, labai apribojau saldumynus, nes jų paprasčiausiai nemėgstu. Mane net pykina nuo prasto maisto. Tiesa, būna tokių retų akimirkų, kai užsimanau hamburgerio. Nusiperku, suvalgau ir pasidaro labai liūdna...
„Pasirodo, mano didžiausia nuodėmė, kad esu trumpais plaukais. Kodėl žmonės tokie stereotipiški?“
Pamenu, esame šnekėjusios, kad, tapusi viešu žmogumi, pradėjote gauti gėlių, laiškų ir komplimentų iš nepažįstamų gerbėjų. Vadinasi, žinomai moteriai daug lengviau susirasti antrąją pusę?
Dėmesio trūkumu skųstis negaliu. O svarbiausia, kad sulaukiu malonaus dėmesio. Natūralu, kad kai esi žinoma, galimybių užmegzti pažintį atsiranda gerokai daugiau. Kad ir kokia graži, talentinga ir miela būtum, jei sėdėsi namie, niekas nepamatys, kokia tu nuostabi. Tačiau ar tai padeda susirasti antrąją pusę, kitas klausimas. Juk dėmesio gali sulaukti daug, o štai giminingą sielą tikrai ne kasdien sutinki.
Prisiminkite patį maloniausią komplimentą.
Labiausiai mane nustebino dainininkas Edmundas Kučinskas. Dalyvavome viename renginyje, kai užkulisiuose jis man pasakė: „Jūs esate tokio egzotiško grožio moteris, kad jei būčiau studentas, už jus atiduočiau net pusę savo atlyginimo.“ (Juokiasi.)
Gal jau pats laikas pakalbėti apie meilę? Ar Jūsų širdis laisva?
Manau, kad visam pasauliui pasipasakosiu tik tada, kai man kas nors pasipirš (šypsosi). O dabar pasakysiu tiek: mano širdis visada kupina meilės.
