Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ieva Stasiulevičiūtė: visi sako, kad liežuvis mane pražudys (papildyta lapkričio 4 d.)

Ieva Stasiulevičiūtė
Žurnalo "Žmonės" viršelis / Ieva Stasiulevičiūtė
Šaltinis: „Žmonės“
0
A A

Per gerą pusmetį, kurį praleido įsitvirtinusi pramogų pasaulyje su grupe YVA, Ieva Stasiulevičiūtė (21) pramoko visų šioje terpėje galiojančių taisyklių.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Galvok, ką sakai. Nepasitikėk naujais draugais, nes jie išduos. Priprask, kad klausimą „Su kuo tu miegi?“ tau užduos dažniau, nei paklaus vardo ir pavardės... Ievos tai anaiptol neišgąsdino – ji ne iš kelmo spirta, kad kam nors leistų užlipti ant sprando. Tvirto charakterio mergina pati visus išmokė vienos taisyklės: nesitikėti, kad ji atlapaširdžiaus apie asmeninį gyvenimą.

„Ruošiau namų darbus iki ketvirtos valandos nakties – toks įkvėpimas buvo pagavęs, kad negalėjau sustoti. Prisiverčiau atsigulti tik dėl to, jog žinojau, kad rytą mirsiu, kai reikės atsikelti“, – rytmetį apytuštėje kavinėje Ieva bando išvaikyti miego likučius. Dviejose aukštosiose mokyklose – Vilniaus Mykolo Romerio universitete ir Kauno kūno kultūros akademijoje – studijuojanti mergina, vakarais koncertuojanti su grupe YVA, nėra iš tų, kurios verkšlena nieko nespėjančios. „Žmonės sugeba suderinti kur kas daugiau veiklos nei aš“, – žvaliai tvirtina.

Nori pasakyti, kad tavo dvigubos studijos niekada nesusikerta su darbu?

Visko pasitaiko. Sykį egzaminas dubliavosi su laidos filmavimu: normalu, kad prie vienos panelės Stasiulevičiūtės niekas nesiderino, taigi paprašiau dėstytojo, kad leistų perlaikyti egzaminą. Grupės koncertų grafikas – gana įtemptas ir sunkiai nuspėjamas, todėl universitetuose užduodamų darbų nepalieku paskutinei nakčiai, dažniausiai imuosi juos atlikti tą pačią dieną, kai užduoda. Dar norisi bent retkarčiais sau leisti ir į žmones išeiti savęs parodyti, kitų pažiūrėti (šypsosi). Tačiau nesu iš tų, kuriems reikia kiekvieną savaitgalį aplankyti visus klubus.

Turi mėgstamą klubą?

Šiaip aš labiau naminukė: vakarais mėgstu ką nors pagaminti ir pasižiūrėti gerą filmą – dievinu Woody Alleno komedijas. Nueinu ir į teatrą: šiandieniniame teatre daug popso, bet nemanau, kad tai blogai, jei vaidinama profesionaliai. O į klubus dažniausiai užklystame su merginų kompanija – tada jau vakaro eiga padiktuoja, į kurią pusę patraukiame... Tuomet iškabų nežiūrime: taip aukštai galvų nebepakeliame (juokiasi).

Šiaip aš labiau naminukė: vakarais mėgstu ką nors pagaminti ir pasižiūrėti gerą filmą – dievinu Woody Alleno komedijas.

Nuo to laiko, kai su triukšmu įsiveržei į grupę YVA, praėjo geras pusmetis. Ir kaip tau tas „yviškas“ laikotarpis?

Puikiai! Nors kartais toje aplinkoje jaučiuosi kaip Alisa triušio oloje, bet man tai patinka. Prioritetai nepasikeitė: pagrindinis mano užsiėmimas tebėra mokslai, o grupė – labiau hobis. Bet štai YVOS merginos jau tapo mano gyvenimo dalimi.

Konfliktų muzikos grupėse paprastai kyla ne dėl to, kuri narė gražesnė ar kurios kojos ilgesnės, bet dėl pinigų. Ar jums sekasi dalyti kojines, mikrofonus ir honorarus iš keturių?

Pasidalijame. Kartais ir pasiskoliname... Tpfu tpfu, finansinių problemų mums nekyla. Nėra tokių pinigų, dėl kurių būtų verta aukoti draugystę. Gražus mūsų bendravimas stebina koncertų užsakovus – matyt, jie tikisi, kad viena kitai akis draskysime, nes yra tai patyrę su kitomis grupėmis.

Tavęs, kaip teisėtos pramogų pasaulio narės, jau galima paklausti: kas jame nepatinka?

Žvėriški mokesčiai! Daugiau specifinių ypatybių neišskirčiau: intrigų, veidmainystės ir apkalbų juk yra visur.

Tačiau kai tampi žinoma, apkalbas tenka padauginti maždaug iš milijono!

Ir kaip įdomu apie save išgirsti visokių nesąmonių! Neseniai prajuokino draugė – vieną dieną skambina jai kolega iš kito skyriaus ir teiraujasi: „Klausyk, o Ievos ūgis – daugiau negu metras septyniasdešimt penki? Mes čia susiginčijome...“

Matai – žmonės iš tavęs net lažinasi! Bet čia dar labai nekaltas klausimas. Girdėjau, kur kas dažnesnis apkalbų objektas – tavo krūtinės dydis...

Dydis ar mažumas (juokiasi)? Nesu nusiteikusi prieš plastinę chirurgiją, bet krūtinės didinti neketinu. Visai nekompleksuoju dėl to, kad ji maža: atvirkščiai, aš tuo džiaugiuosi. Mėgstu vaikščioti be liemenėlės... Man tai gražu. Bet jei publika pageidauja, grupėje mes turime ir sultingesnių mergaičių (šypsosi).

Dar vienas klausimas, kamuojantis tavo gerbėjus: ką Ieva Stasiulevičiūtė iš tiesų mano apie jaunus vaikinus? Na, maždaug bendraamžius?

Man jie neįdomūs. Ir neaktualūs (šypteli).

Sakyk, ar yra dalykų, kurių scenoje nedarytum?

Žinoma: niekada nedaryčiau to, dėl ko paskui jausčiausi blogai. Neleisčiau iš savęs išsidergti. Katytės kostiumu manęs neaprengtumėte... Svarbiausia – kad pačiai nebūtų gėda dėl savęs. Kiekvienas esame nusistatę moralės normas, ir aš nesu išimtis.

Nesiekiu tapti grupės lydere ir pakeisti Natalijos – matau, kiek tai kainuoja, kiek ji atidavė tam, ką turi šiandien. Aš nenorėčiau tokio gyvenimo.

Vis dėlto mažumėlę keista, kad tu, protinga mergina, studijuojanti krūvoje aukštųjų, scenoje mūvėdama kelnaites dainuoji: „Miau miau miau, bendraukim artimiau...“

Šios dainos jau nebėra mūsų repertuare (juokiasi). Bet suprantu klausimą. Klausi – kam man to reikia? Nuskambės banaliai, bet man tiesiog smagu. Reikiamu laiku atsidūriau reikiamoje vietoje, man pasiūlė galimybę, o aš pagalvojau: kada, jei ne dabar? Džiaugiuosi galėdama smagiai leisti laiką, daryti tai, kas man patinka, ir dar už tai gauti pinigų.

Ir kiek ilgai žadi koncertuoti su YVA? Iki penkiasdešimties?

Na, gal šešiasdešimt penkerių (šypsosi). Šiais plastinės chirurgijos laikais...

Daug jaunų panelių, besiveržiančių į muzikos grupes, giriasi galinčios padaryti viską ir neturinčios jokių ribų. Bandau suvokti, kas tave verčia sudėlioti ribas. Tai įgimta ar išmokta?

Galbūt išmokta?..

Gal ir dainavimo subtilybių jau mokaisi?

Galiu stverti mikrofoną ir dainuoti – stabdžių nejaučiu. Repetuojame daug, bet pas profesionalius mokytojus kol kas neinu. Šiaip ar taip, Natalijos balsą man būtų labai sunku perrėkti (juokiasi).

Vadinasi, tu sąmoningai renkiesi visą gyvenimą likti pritariančiąja dainininke?

Tai nėra paprasta. Pritariu per priedainius, kartais man nuskyla ir kuri stulpelio eilutė. Prie savo partijų labai daug dirbame. Visko būna: įvairių emocijų protrūkių, ašarų... Kitos grupės merginos dar labiau stengiasi, lanko privačias vokalo pamokas Klaipėdoje pas mokytoją Kristiną Jatautaitę. Velnias, dabar pasijutau truputį kalta...

Kai atėjai į YVĄ, tapo akivaizdu, kad grupėje atsirado dvi emociškai stiprios asmenybės. Kristina su Gintare linkusios į kompromisus, jos nesiekia dominuoti. O judvi su Natalija – tos, kurios diktuoja savo sąlygas. Nejaučiate priešiškumo viena kitai?

Iš tiesų visi to tikėjosi, bet turiu juos nuvilti. Nesiekiu tapti grupės lydere ir pakeisti Natalijos – matau, kiek tai kainuoja, kiek ji atidavė tam, ką turi šiandien. Aš nenorėčiau tokio gyvenimo. Bet labai stengiuosi jų nenuvilti, gludinu savo aštrius kampus, nes suprantu, kad dabar bet kokia mano klaida ar išsišokimas kristų ant grupės vardo. Aš jau nebesu Ieva Stasiulevičiūtė – esu grupės YVA narė.

Še tau – dabar jau nebegali kalbėti, kas užeina ant liežuvio?

Prisipažinsiu: ne visada pavyksta nutylėti (šypsosi). Bet jau suvokiu, kad žmonės, kurie manęs nepažįsta, gali ir nesuprasti kandžių mano pokštų. Todėl stengiuosi nepiktnaudžiauti, jausti laiką ir vietą, pasverti kiekvieną žodį, prieš jį ištardama. Mano humoro jausmas savotiškas – prie jo reikia priprasti.

Į universitetą einu mokytis, o ne demonstruoti makiažo tendencijų ir naujų sceninių kostiumų. Nenoriu, kad mane vertintų kaip merginą iš scenos: reikia atskirti asmeninį gyvenimą nuo viešojo.

Net pačios liekniausios įžymybės svajoja numesti vieną kitą kilogramą. Lieknėjimo manija tavęs dar neįtraukė?

Ar tai buvo pastaba, į kurią turėčiau atkreipti dėmesį (juokiasi)? Ne, šiuo metu tikrai nekovoju su antsvoriu. Iškreiptas savo vaizdas pramogų pasaulyje yra didelė problema. Bet kiekvienas savaip eina iš proto...

Žodžiu, tu neini iš proto dėl kiekvieno kąsnio?

Aš einu iš proto dėl kiekvieno kąsnio – aš jį dievinu! Pastaruoju metu atradau save virtuvėje. Mėgstu gerą ir įvairų maistą: leidžiu sau ir silkutės su karštomis bulvėmis, ir karšto obuolių pyrago su ledais, ir močiutės cepelinų. Smagu eksperimentuoti virtuvėje. Ir labai malonu, kai yra kam gaminti...

Taip taip – daugelis merginų staiga susidomi virtuvės paslaptimis, kai greta atsiranda mylimas vyras...

Galima gaminti ir draugų kompanijai! Taip malonu girdėti, kaip visi pilnomis burnomis giria tavo patiekalą...

Štai, ko tu dar išmokai per šį pusmetį: išsisukti nuo užuominų apie mylimą žmogų!

O čia tai įgimta (juokiasi).

Bet su tuo reikia susitaikyti: visuomet, žiniasklaidai kalbant arba rašant apie tave, kažkurioje eilutėje būtinai bus paminėta Vytauto Šapranausko pavardė. Tai – tavo biografijos faktas, kurio neišbrauksi.

Suprantu. Ir visai neketinu jo braukti, beje.

Na, nebent po jo tavo gyvenime atsirastų vyras, kurio kalibras būtų dar didesnis...

Neįmanoma. Didesnio kalibro nebūna (šypsosi). Visa tai suprantu ir neketinu kovoti su vėjo malūnais. Bet iškloti asmeninio gyvenimo smulkmenų irgi nesiruošiu.

Vis matau tave tarp žiūrovų Vytauto vedamame televizijos projekte „Šok su manimi“. Nežadi kada nors papildyti jo dalyvių gretų?

Manau, kad kol kas esu per mažas žmogus tokiam dideliam projektui. Nors – yra ir daug blogesnių už mane (juokiasi). Labai norėčiau dalyvauti, bet tai būtų didžiulė atsakomybė, todėl net norėti bijau. Nesu tokia pasitikinti savimi. Ilgai užsiėmiau sportine aerobika, bet vien kojyčių pakilnoti šokių projekte nepakaktų.

Suprantu, kad aš protinga ne pagal metus, bet gimdyti tikrai dar ne laikas (juokiasi).

O televizijos laidų vedėjos kėdę darsyk norėtum išmėginti?

Kodėl gi ne? Televizijos laidos, kuriose teko pabūti tiek vedėja, tiek dalyve, man buvo labai įdomi patirtis.

Jau spėjai pajusti gerbėjų dėmesį? Gatvėje žmonės tave atpažįsta?

Nelabai. Bet aš ir nesistengiu atkreipti į save dėmesio. Į universitetą einu mokytis, o ne demonstruoti makiažo tendencijų ir naujų sceninių kostiumų. Nenoriu, kad mane vertintų kaip merginą iš scenos: reikia atskirti asmeninį gyvenimą nuo viešojo.

Kalbi taip rimtai, kad atrodo, jog visai neturi moteriškų silpnybių...

Turiu! Jaučiu neišdildomą silpnybę drabužiams. Tą silpnybę net liga galima vadinti... Na, neperku jų kasdien – tiek gerų rūbų ir nerasčiau. Su YVOS merginomis jų sočiai prisipirkome Londone, ir galiu sąžiningai prisipažinti, kad Londono drabužių parduotuvės man paliko kur kas didesnį įspūdį nei Big Benas (juokiasi). Mano spinta tendencingai mažėja, ir jeigu aš – moteris – jau pripažįstu, kad turiu kuo apsirengti, vadinasi, tai iš tiesų liga. Nenoriu nė pagalvoti, kiek tai kainuoja... Verčiau pažvelkime į šviesiąją pusę: kiek džiaugsmo jie man atneša!

Ar, kaip tikra moteris, meluoji artimam žmogui, kiek išleidi drabužiams?

Neprivalau niekam atsiskaitinėti! Bet močiutei tikrai nesakau (juokiasi). Šiaip ar taip, moteriai pinigų juk niekada neužtenka, todėl koks skirtumas, kiek išleidi... Natūralu: geresnės finansinės įplaukos praplečia galimybes. Anksčiau iš dviejų litų, duotų tėvų bandelei nusipirkti, dar ir džinsams susitaupydavau, o dabar džiūgauju galėdama drabužiams išleisti kur kas daugiau. Kaupiu kraitį... Labai mėgstu ir parduotuves, kuriose siūlomi gražūs daiktai namams.

Vadinasi, suki lizdą? Gal ir apie vaikus jau pagalvoji?

Juokauji?.. Suprantu, kad aš protinga ne pagal metus, bet gimdyti tikrai dar ne laikas (juokiasi). Ne, kol kas mano prioritetai – ne šeimos naudai. Po dvejų metų man teks rašyti du bakalauro darbus, kur jau ten – pampersai! Nors... Gal nereikėtų spjauti į šulinį? Vieną pažadą galiu duoti jau šiandien: jei tekėsiu, mano vestuvinę suknelę kurs Juozas Statkevičius. Ir tik jis! O tai turbūt reiškia, kad taip niekada ir neištekėsiu (juokiasi)... 
 

„Žmonės“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką