Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ingrida ir Genadijus Kravčenkos: paveldėtas baltas chalatas

Genadijus, Ingrida ir Mažvydas Kravčenkos
Deniso Šklovskij nuotr. / Genadijus, Ingrida ir Mažvydas Kravčenkos
Šaltinis: „Laima“
0
A A

Su gydytojais ginekologais Ingrida ir Genadijumi Kravčenkomis pirmąsyk susitikau prieš gerus du dešimtmečius – pasakojimas apie jų sūnaus Mažvydo gimimą tapo mano debiutu moterų spaudoje.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Nūnai Mažvydas – VU Medicinos fakulteto trečiakursis, dvylikametės Dorotėjos brolis. Ką reiškia gimti, augti ir gyventi medikų šeimoje? Ir ką reiškia pačiam juo tapti?

Prieš porą dešimtmečių apie žmogaus gimimą kalbėjomės gana euforiškai. Dabar atėjimą į šį pasaulį suvokiame kur kas racionaliau, prilyginti jį stebuklui pasidarė tarsi nebemadinga…

Ingrida: Kad ir kaip keistųsi vertybės, vaiko gimimas, kaip ir gyvybės užsimezgimas, visada lieka paslaptis. Nesutikau moters, kuri iki mažiausių smulkmenų neužfiksuotų savo vaikų gimimo akimirkų. Nesu išimtis: puikiausiai prisimenu, kaip jaučiausi, kai prasidėjo sąrėmiai, ką galvojau tuo metu, kai važiavau gimdyti. Ateiti į šį pasaulį Mažvydas vėlavo beveik savaitę, tad gimdyti buvau pasirengusi ir psichologiškai nusiteikusi kiekvieną minutę. Kai lygiai vidurdienį prasidėjo sąrėmiai, labai apsidžiaugiau: štai pagaliau… Bet nepaisydama to, jog esu šios srities medikė, žiauriai išsigandau: nutekėjus vandenims, bijojau, ar neiškrito virkštelė, skambinau budinčiam klinikose Genadijui, pasitariau ir po valandos išvažiavau. Kai tik ėmė dažnėti sąrėmiai, visos medicinos ir psichologijos žinios nuėjo perniek, nes netikėjau, kad bus toks skausmas, kad procesas taps nevaldomai gaivališkas. Tada supratau, kodėl gimdymo skyriuje ant langų uždėtos grotos (juokiasi).

Genadijus: Įprastas budėjimas. Ingrida atvyko ne tik kaip žmona, bet ir kaip pacientė. Anuomet nebuvo jokių nuskausminamųjų procedūrų. Stebėti žmonos kančias man buvo taip pat sunku, ji iki šiol prisimena rūškanas mano grimasas. Štai kodėl dešimt metų nesiryžom lauktis antro vaiko. Specialistai tikino, kad gims mergaitė (autoritetų nuomonės visada paisau), tačiau Ingridos nuojauta kuždėjo priešingai: berniukas. Kai akušerė pakėlė vaiką už kojų ir pasveikino: „Daktare, jums gimė sūnus!“, net pyktelėjau: „Kaip čia taip – juk turėjo gimti mergaitė!?“
Mažvydas: Kaip gimiau, pernelyg nesigilinau, bet mano močiutės paklauskit – ji gimdančios mamos būseną nusako dramatiškai: „Atrodė kaip sužeista tigrė…“ (Šypsosi.) 

Plačiau skaitykite naujausiame žurnalo „Laima“ numeryje
 

„Laima“
Temos Chalatas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką