„Ne laiku giltinė perėjo žmogaus gyvenimo kelią. Tada aš dar kūdikis buvau, bet žinojau, kad tėvelio nebėra”, – pasakos I.Kazlauskaitė.
Ingridai buvo vos keli metukai, kai jos mama Liveta ištekėjo antrą kartą. Jau daugiau kaip dvidešimt metų dainininkas Petras Kazlauskas Ingridą vadina savo dukra. Tačiau tikrojo tėčio mergina taip pat neužmiršo. Nuolatos prisimena ir vieną jauną vaikiną, kurį puikiai pažinojo ir kuris mirė per anksti. „Kai būnu namuose, aplanko mintys apie šiuos žmones, uždegu už juos žvakelę”, – pasakojo Ingrida.
Šiomis dienomis, kai tūkstančiai lietuvių, minėdami Visų šventųjų dieną bei Vėlines trauks į kapus, Ingrida, palikusi darbus Vilniuje, taip pat važiuos aplankyti jai brangių mirusiųjų. Nors laikas bėga, o žmonės užgesę seniai, skausmas visada gyvas. Kiekvieną kartą, kai tik ateina į amžino poilsio vietą, Ingrida uždega keletą žvakių ir ant apleistų kapų. Atsakymų, kodėl vieno ar kito velionio nelanko artimieji, dainininkė neieško.
Sutvarkyti bent po vieną užmirštą kapavietę, anot Ingridos, turėtų būti kiekvieno pareiga. „Manau, kad kiekvienas, lankydamas artimųjų kapus ir matydamas šalia apleistus svetimus kapus, turėtų jausti natūralų norą jį aptvarkyti. Kad ta vėlė neklajotų ir būtų rami”, – LNK laidai „Karamelinės naujienos” šį trečiadienio vakarą 20.55 val. pasakos Ingrida Kazlauskaitė.
