TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Interneto komentatoriai prieš garsenybes: kas laimi?

Iš kairės: Asta Pilypaitė, Oksana Pikul, Mindaugas Stasiulis, Asta Valentaitė ir Jurijus Smoriginas
Žmonės.lt nuotr. / Iš kairės: Asta Pilypaitė, Oksana Pikul, Mindaugas Stasiulis, Asta Valentaitė ir Jurijus Smoriginas
Šaltinis: 15min
0
A A

Garsi aktorė Catherine Zeta-Jones (43) prisipažino, kad tik neseniai sugebėjo susidoroti su sunkia maniakinės depresijos forma. Moteris ligą įveikė nustojusi skaityti šmeižikiškus interneto komentarus apie save ir savo šeimą, praneša Telegraph.co.uk.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Prieš metus aktorė pirmą kartą prabilo apie ją kankinančią ligą, dėl kurios ryžosi gydytis reabilitacijos klinikoje. Prie vis prastėjančios C.Zeta-Jones būklės prisidėjo ir jos vyro Michaelo Douglaso liga. Vyras kelerius metus gydėsi nuo gerklų vėžio. Catherine prisipažino, kad depresijos įkarštyje nuolat skaitydavo neigiamus komentarus apie save ir savo šeimą.

Tačiau ar tikrai negražūs, piktdžiugiški ir neigiami komentarai gali šitaip paveikti psichiką. Pasirodo, Lietuvos garsenybėms taip pat teko susidurti su siaubingais išgyvenimais beskaitant internautų parašytus komentarus, o kai kurie tikina, jog su laiku įmanoma užsiauginti storą odą ir nebekreipti dėmesio į apkalbas.

Asta Pilypaitė

Asta Pilypaitė
Asta Pilypaitė

Stengiuosi neskaityti komentarų, bet pirmoji patirtis prieš daug metų man tikrai buvo skausminga, todėl dabar jau nebeskaitau. Anuomet rašė, kas čia aš tokia, aš daugiau padaręs ir panašiai. Na čia tokie, kaip aš vadinu, hamburgerinių vaikų, kurie punta ir apaugusiom smegenim rašo tuos komentarus. Aš jų neskaitau, bet draugai kartais persiunčia man, kas apie mane rašoma.

Jeigu apie mane kažkas komentuotų nuolat ir matytųsi, kad tai to paties komentatoriaus braižas, aš tikrai kreipčiausi į teisininkus, bet džiaugiuosi, kad kol kas to neprireikė.

Mano nuomone, beskaitant visokius komentarus tikrai galima susirgti depresija. Aš pati turėjau tikrai stiprų išgyvenimą dėl tų rašliavų. Atrodo niekam nieko blogo nedarai, bet apie tave kažkas vis tiek blogai galvoja ir pikto linki. O jeigu pradėsi įsijausti į tai, tai visas pasaulis nusidažys pilkom spalvom ir tada jau gali prasidėti depresija.

Jurijus Smoriginas

Jurijus Smoriginas
Jurijus Smoriginas

Aš visada skaitau komentarus ir man tai yra kaip medus. Kuo daugiau apie mane rašo, tuo aš laimingesnis ir labai dėkingas tiems, kurie apie mane komentuoja. Lietuvoje viskas yra žemyn galva – jeigu apie tave rašo blogai, reiškia tu esi talentingas, įdomus ir išsiskiri iš visuomenės.

Be to labai juokinga, kad atsidarius pramogų ir kultūros skiltį, mes matome komentarų skaičių. Turiu galvoje, kad gali koks nors genijus atvažiuoti į Lietuvą – apie jį bus trys atsiliepimai, o pramogų skiltyje – bus prirašyta  šimtas komentarų. Lietuvoje labai daug rašoma apie žmones, kurie nieko nesukuria, nieko nepadaro. Reikia priimti tokią rinką ir džiaugtis, kad apie tave kažkas kažką rašo.

Kaip man gali komentarai varyti depresiją, kai aš žinau, kad visi tie komentatoriai yra psichiniai ligoniai arba turintys negalią, jie labai nelaimingi. Aš tikrai nepykstu, man netgi norisi įkurti kokius nors kursus, kad jiems padėčiau psichologiškai. Mes jiems esame penas, nes jie negali pasiekti tokio lygio ir jie pila pamazgas.

Absurdiškiausia, ką man teko skaityti apie save, tai, kad aš miegu su visomis gyvybės formomis žemėje. Pagal įvykius mane žmonės suguldo į lovą su moterimis, su vyrais, su šunimis, su katėmis, bet tai absurdas. Matyt aš komentatoriams esu labai įdomus, nes jie nesuvokia, kaip aš, būdamas jų senelių amžiaus žmogus, elgiuosi laisvai.

Asta Valentaitė

Asta Valentaitė
Asta Valentaitė

Dažniausiai aš neseku visų tų straipsnių apie save, nes jų labai daug pasirodo, bet dėl įdomumo kartais pasiskaitau komentarus, tačiau tik tam, kad pasijuokčiau ir pakelčiau sau nuotaiką, nes tie komentarai juokingi ir parodo žmonių lygį bei bukumą. Paskaičius komentarus, įsitikinu, kokia aš esu graži. Nes kuo blogiau rašo apie tavo išvaizdą, tai tu puikiai žinai, kad yra atvirkščiai. Kartais tokių absurdiškų dalykų paskaitai... Gerai, kad jūs visi esate labai gražūs, tobuli. Bet niekada nesijaudinu ir neimu giliai į širdį, taigi depresija dėl komentarų sirgti tikrai nesiruošiu.
Vis dėlto, kartais komentarai nuliūdina, bet ne dėl to, kad apie mane kažką negražiai rašo. Man gaila, kad tokių dalykų yra. Gal tiems žmonėms palengvėja, kai jie išsilieja ir parašo kažką blogo.

Dažniausiai komentatoriai kabinėjasi prie mano išvaizdos, rašo, kad aš bloga, vyrų viliotoja, bet mane juokas ima. Nejaugi ten visi šventieji sėdi ir komentarus rašo. Jie bando lipinti man blogietės, paleistuvės etiketę. Jie juk manęs nepažįsta, bet drįsta rašyti kažką apie mano asmeninį gyvenimą.

O labiausiai buvau pasibaisėjus, kai nuskambėjo ta vagystės istorija. Komentatoriai gynė vagį, taip tai Valentaitei ir reikia, gerai, kad mane nuskriaudė. Bet aš galvoju, jeigu pavogtų iš to komentatoriaus alaus butelį, tai jis ir užmušt galėtų. Tas mane ir nustebino, ir nuvylė, kad liaudis pateisina nusikaltimą, tai aš pradedu galvoti, kad pusė tų komentatorių patys išsineštų turėdami progą.
Aš manau, kad tie, kurie loja prie kompiuterių ekranų, yra didžiausi bailiai, o gatvėje mane sutikę nuleistų akis ir bėgtų.

Oksana Pikul

Oksana Pikul
Oksana Pikul

Komentarų nebeskaitau jau seniai  ir galvojantys, jog ten gali palikti kažkokią žinutę man, labai nusivils išgirdę, kad neskaitau ir man visiškai neįdomu. Kai tik atėjau į šou verslą, buvo įdomu, ką žmonės komentuoja, bet keliskart perskaičiusi, suvokiau, kad dauguma tų komentarų yra tuščių blevyzgų maišas. Geriau gerą knygą paskaityti.

Mano nuomone, komentatoriai dažnai būna tikri nepraustaburniai, neišsilavinę bei buki žmonės. Bet tarp jų pasitaiko ir įdomių žmonių, kurie kultūringai dalijasi teigiama informacija. Turėčiau būti už tai, jog reikėtų įvesti griežtą cenzūrą ir neleisti spausdinti įžeidžiančio turinio komentarų. Bet susilaikau, nes mane domina tik komentarų skaičius, kuris parodo, kokia stipri buvo žinutė apie mane, kokią atnešė grąžą ir kartais mėgstu tyrinėti, kokio turinio žinios yra skaitomiausios bei stipriausios. Tad komentuokit, mielieji.

Beje, pats kvailiausias komentaras, kokį teko skaityti, kai atėjau į šou pasaulį, buvo tai, jog mano brolis yra mano vaikas, kurį augina mano mama.  Ir dar vienas buvo, jog mes su mama užpuolėme žmogų peiliu ir jį nudūrėm. Siaubas!

Mindaugas Stasiulis

Mindaugas Stasiulis
Mindaugas Stasiulis

Ne taip dažnai būna straipsnių apie mane, bet aš laikausi taisyklės neskaityti komentarų. Nors aš manau, kad žmonės nemeluoja rašydami komentarus, tačiau gerokai persūdo dešimt ar dvidešimt kartų. Vietoje to, kad parašytų, jog kažkieno suknelė buvo prasta, tai jie parašys, kad suknelė buvo totalus pravalas ir š... Bet tai nuotaiką bendrą atspindi.

Aš visada su apmaudu ir liūdesiu žiūriu į tuos komentarus. Bet išanalizavus tuos šlykščius komentarus, reikia įsivaizduoti jų autorių – niekšingą, visų atstumtą, baisingai kompleksuotą, gal netgi pusiau gobliną, pusiau gremliną, antžmogį, susirietusį prie kompiuterio. Manau, jog tai galėtų būti pagyvenę žmonės, nes jaunam žmogui turėtų būti nusispjaut į visa tai. Aš įsivaizduoju, kad piktus komentarus rašo kokia nors provincijoje gyvenanti nelaiminga inteligentė, kuri paskutinį kartą sekso gavo prieš 80 metų, nors jai dar tik 30. Turiu galvoje, ji sekso negavo net savo ankstesniame gyvenime.

Aš jokiu būdu niekada gyvenime nesu atrašęs į jokį komentarą, nes tai būtų baisu, tai būtų tas pats, kaip praeiti pro mėšlo krūvą, su ja susitapatinti ir pripažinti, kad aš irgi esu mėšlas. Ne, reikia tiesiog praeiti pro tą krūvą ir viskas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką