Konservatorės — 26-erių metų Agnė Bilotaitė ir 72 metų Vida Marija Čigriejienė — paklaustos apie savo amžių, linkusios juokauti. A.Bilotaitė ironizavo, kad jaunystė — tai trūkumas, kuris labai greitai praeina, o V.M.Čigriejienė juokais piktinosi, kad nebegali pasijauninti — visa Lietuva žino, kiek jai metų, nes tai buvo paskelbta iš Seimo tribūnos, kai vyriausias amžiumi Seimo narys privėjo vesti pirmąjį Seimo posėdį. Beje, ji tapo pirmąja moterimi, vedusia pirmąjį Seimo posėdį. Tačiau abi šios moterys įdomios ne tik dėl to.
Gražuolės karjera nepatraukė
A.Bilotaitė prieš penkerius metus dalyvavo grožio konkurse „Mis Klaipėda 2003“ ir tapo „Mis foto“, o juosta ją apjuosė tuomet grožio konkursui pirmininkavęs A.Valinskas. Tai, kad ji šio fakto nepaminėjo savo kandidatės į Seimo narius biografijoje, pasak Agnės, visai neįrodo, kad ji norėjo tai nuslėpti ar gėdijasi. Tiesiog nelaiko jo reikšmingu ir nori, kad ją vertintų už nuveiktus darbus, o ne už grožį.
A.Bilotaitė prieš penkerius metus dalyvavo grožio konkurse „Mis Klaipėda 2003“ ir tapo „Mis foto“, o juosta ją apjuosė tuomet grožio konkursui pirmininkavęs A.Valinskas.
Visuomet buvusi aktyvi ir visur mėgstanti dalyvauti politikė sakė, kad jai šis konkursas buvo tik žaidimas — niekuomet neįsivaizdavo, kad šioje srityje galėtų išreikšti save. Tuomet jau buvo Klaipėdos universiteto pirmojo kurso studentė, studijavo politikos ir socialinius mokslus. Kai baigus mokslus teko rinktis savo kelią, pasuko į politiką.
„Manau, kad gyvenime nereikia blaškytis — visiškai sąmoningai pasirinkau savo kelią ir juo einu“, — kalbėjo A.Bilotaitė, pridūrusi, kad svarbiausiais, jos nuomone, politiko bruožas — žmoniškumas, nenutrūkstantis ryšys su žmonėmis... Per tą neilgą laiką, kai dirba Seimo nare, ji jau buvo susitikusi su rinkėjais. Pasak politikės, jie anaiptol nėra kvaili, nors kartais A.Bilotaitei ir būdavo sunku paaiškinti kai kuriuos Seimo žingsnius.
Gelbsti rūstus veidas ir ūgis
A.Bilotaitė sakė griežtai neskirstanti žmonių į vyrus bei moteris ir nesuprantanti dviprasmiškų santykių darbe — įvairių papokštavimų moteriško grožio ir žavesio tema. Jos nuomone, jei elgiesi taip, kad tave gerbtų, tokie pavojai savaime atkrinta. Be to, vyrams noras pajuokauti lyčių temomis pradingsta, kai ji pademonstruoja savo „firminį“ rūstų veidą. Politikė sakė, kad šį bruožą turi nuo vaikystės, nors specialiai tikrai nesitreniravo. Manytume, kad toks žvilgsnis kartu su politikės ūgiu turėtų veikti tikrai neblogai, nes ji visa galva yra praaugusi daugelį Seimo narių.
„Nesiekiu nieko nei prisivilioti, nei atstumti, tik norėčiau, kad su manimi vyrai elgtųsi kaip su lygiaverte partnere“, — kalbėjo jaunoji konservatorė, visai kitais klausimais besilaikanti būtent tradicinių pažiūrų. Jos visai nevaržo nei tradiciniai dalykiniai kostiumėliai, nei tradicinės šeimos rėmai.
Su ilgamečiu draugu, kuris netrukus galbūt taps sužadėtiniu, jie yra kalbėję ir apie šeimą. „Susituoksime, kai rasime laiko, gražiu metų laiku“, — šypsodamasi kalbėjo A.Bilotaitė.
Bet kol kas šie planai — gana migloti, nes draugas liko Klaipėdoje, iš kur abu yra kilę. Tačiau dėl išsiskyrimo jie abu didelių problemų nemato, nes vienas kitu pasitiki. Be to, politikė yra išrinkta Klaipėdos krašte, todėl privalo dažnai ten važinėti.
A.Bilotaitė yra Lietuvos ir savo krašto patriotė — daugelis į jaunąją konservatorę atkreipė dėmesį jau per iškilmingą Seimo posėdį, į kurį ji atėjo vilkėdama Klaipėdos krašto tautinius drabužius.
Visada liks Bilotaitė?
Daugelis ateinančių į Seimą moterų, tarsi atsiprašinėdamos sako, kad rūpinsis arba kultūra, arba vaikais, arba — geriausiu atveju, moterų teisėmis. Tačiau tai — ne apie A.Bilotaitę. Jos nuomone, yra daugybė kitų svarbių reikalų, ne tik moterų teisės ir kitos specifinės problemos. Jos nuomone, aršiomis feministėmis tampa moterys, kurios turi kažkokių vidinių problemų, o politikė sako jų nejaučianti.
Tačiau nors su vyru apie pavardės keitimą nėra kalbėjusi, tačiau mano, kad jis neprieštarautų jei ji pasiliktų savo pavardę, nes, kiek jį pažįsta, neturi savininkiškumo jausmo. „Pavardė — tarsi vizitinė kortelė, ir ištekėjus bei pasikeitus pavardę moteriai reikia daug dirbti, kad vėl būtų atpažįstama. Dėl to moterys tikrai nukenčia“, — šypsodamasi kalbėjo jauniausia Seimo narė. Nepriimtinos A.Bilotaitei ir naujoviškos moteriškų pavardžių formos.
Ji nepritaria ir kūdikių žindymui Seime, gana dažnam reiškiniui Vakaruose, pasitaikiusiam jau ir pas mus. „Kartais galima mesti visuomenei iššūkį, pasielgti drastiškai, tačiau motinystė man yra šventa ir nemanau, kad šiuo atveju tinka eksperimentai“, — sakė politikė, pridūrusi, kad savo kūdikio, kai jį turės, Seime nė už ką nežindytų.
Neįkainojamos tėvų pamokos
Žinoma, visiškai atsiskleisti šiame darbe A.Bilotaitei dar nepavyksta, tačiau jai trukdo ne lytis ar jaunystė, o patirties stoka. Iki šiol visur buvusi aktyvi ir pirma, dabar turi dairytis aplink, mokytis. Kol kas jos aktyvumas pasiteisino.
Nors studijų metais studentus viliojo daugelis partijų, apsispręsti buvo nelengva.
O baigusi studijas, vieną vasarą nuėjo į konservatorių būstinę Klaipėdoje ir pasakė: „Noriu būti jūsų partijos narė!“ Žinoma, visus tuo nustebino, nes paprastai naujus narius „atveda“ draugai, pažįstami.
Tačiau sprendimas nebuvo spontaniškas, nes A.Bilotaitė buvo gerai apmąsčiusi, kokios vertybės jai artimiausios.
Didžiausia Lietuvos politikos bėda, pasak jos, — bestuburiai, jokiomis vertybėmis nesivadovaujantys politikai, bėgiojantys iš partijos ir partiją.
Naujosios kartos politikė — taip ji kartais pavadinama — yra kilusi iš paprastos šeimos. Tėtis — vairuotojas, įkūręs savo transporto įmonę (Agnė joje yra dirbusi administratore), mama — kirpėja. Dar A.Bilotaitė turi ketveriais matais jaunesnį brolį, kuris studijuoja jūreivystę.
Būtent savo tėvams naujoji Seimo narė dėkinga už tai, ką pasiekė, nes jie vaikystėje sugebėjo dukrai įdiegti, kad nieko nėra neįmanoma, reikia tik stengtis ir dirbti.
„Nemato“ tamsiųjų gyvenimo pusių
Akušerijos ir ginekologijos profesorė, habilituota daktarė V.M.Čigriejienė, vyriausia amžiumi Seimo narė, yra išskirtinė ne tik tuo — ji yra vienintelė medikė Seime iš visų, deleguotų įvairių partijų ir judėjimų. Matyt, turėjo reikšmės ne tik baltas chalatas, kuriuo žmonės, atrodo, taip nebesižavi, bet ir jos energija bei humoro jausmas.
Žmonės nuolatos skundžiasi prasta sveikatos apsauga, medikai — prastomis darbo sąlygomis ir mažai atlyginimais, tad medikų į kiekvieną Seimą kandidatuoja nemažai. Medikų visuomenė tokius į valdžią besiveržiančius kolegas laiko nelabai vykusiais, nesugebančiais dirbti klinikinio darbo gydytojais, nutolusiais nuo medicinos problemų. Tiesa, niekas jau ir nenagrinėja, vykę ar nevykę medikai buvo I.Degutienė, R.Juknevičienė ar I.Degutienė — tai buvo pernelyg seniai.
Tačiau V.M.Čigriejienė tokiems nepriklauso — ji į Seimą atvyko, galima sakyti, tiesiai iš ligoninės — jos pareigos prieš patenkant į Seimą buvo Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologinio sektoriaus vadovė.
Tiesa, jos atsisveikinimas su šia mokslo ir gydymo įstaiga įvyko ne visai dėl išrinkimo Seimo nare. Vykstant valdininkų sumanytoms pertvarkoms, V.M.Čigriejienė pasijuto akademinės bendruomenės menkai įvertinta, tad nutarė sau ir kitiems įrodyti, kad yra verta daugiau. Tačiau į detales, kokie konkrečiai nesutarimai įvyko, moteris nebuvo linkusi leistis.
Štai todėl jokiai partijai nepriklausanti medikė iškėlė savo kandidatūrą vienmandatėje Panemunės apygardoje. „Nors ir keista, be jokios partijos paramos man pavyko laimėti rinkimus“, — rezultatais stebėjosi profesorė, netrukus su jai būdingu humoru pridūrusi, kad gal už ją tiesiog balsavo visi pacientai.
Pašaukimas – pirmasis kūdikio klyksmas
Profesorė pripažino, kad ji buvo operuojanti medikė, onkologė — toks darbas yra tikrai sunkus, ir gali ateiti laikas, kai jo negalėsi atlikti. Tačiau šiaip savo pasirinkta medicinos sritimi V.M.Čigriejienė sako esanti labai patenkinta — kas, pasak jos, gali būti nuostabiau už pirmąjį kūdikio klyksmą?
Tačiau šiaip savo pasirinkta medicinos sritimi V.M.Čigriejienė sako esanti labai patenkinta — kas, pasak jos, gali būti nuostabiau už pirmąjį kūdikio klyksmą?
„Jei būčiau vyras, greičiausiai būčiau tapusi chirurgu, bet tapau akušere-ginekologe ir tuo labai džiaugiuosi“, — sako medikė, tiesa, paskiau pasukusi sudėtingesne, onkoginekologijos linkme.
Kitos sritys ją ne taip viliojo — dažniausiai dėl sunkiai ir lėtai ateinančių rezultatų. Be to, vidaus ligų skyriuje daugiausia gydosi seneliai, o moteris dar jaunystėje suprato, kad tai — ne jai. „Jei antrą kartą tektų rinktis gyvenimo kelią, viską pakartočiau“, — sakė V.M.Čigriejienė.
Labiausiai palaikė slaugytojos
Pasidomėjus, kas buvo kandidatės rėmėjai, prof. V.M.Čigriejienė atsakė, kad ją pirmiausia materialiai parėmė draugai, už ką jiems yra labai dėkinga. Tačiau tarp rėmėjų nebuvo jos ilgametės darbovietės — Kauno medicinos universiteto, KMU klinikų.
Beje, labiausiai morališkai V.M.Čigriejienę palaikė, skatino ir tikėjo KMUK slaugytojos. Paramą išreiškė ir Kauno medicinos universiteto profesorių klubas, kurio narė iki šiol buvo ir profesorė.
Prisimindama Seimo rinkimų maratoną, V.M.Čigriejienė vis dėlto stebėjosi rinkimų rezultatais — žinant, kokios technologijos ir kokie pinigai juose sukosi, jai tai atrodė keista. „Neturint solidžios finansinės paramos, belieka tik padėkoti Apvaizdai ir padoriems rinkėjams“, — kalbėjo profesorė.
Nežada „didingų“ pokyčių
Seime naujoji parlamentarė norėtų save realizuoti Sveikatos reikalų komitete, nes mato daug spręstinų sveikatos apsaugos reformos problemų. Būtent sveikatos politikos srityje medikė galėtų geriausiai panaudoti sukauptą ilgametę darbo patirtį.
Tačiau paklausta, kokius darbus pirmiausia numato, ji atsakė, kad „reikia pataisyti keletą įstatymų, kurie padėtų ligonį priartinti prie mediko“ — supratome, kad, matyt, ji nėra ir iš tų politiku, kurie valandų valandas gali postringauti, kokius didingus darbus jie nuveiks ir kas jiems pastojo kelią, kad numatytų darbų nepavyko nuveikti.
Energijos nestokoja
Tuo metu, kai daugelis žmonių Lietuvoje, net nesulaukę pensinio amžiaus, jau linkę save nurašyti, V.M.Čigriejienė nestokoja energijos ir pasitikėjimo savimi. Sako, savo kandidatavimu į Seimą be jokios paramos norėjusi mesti iššūkį ne tik akademinei bendruomenei, kaip jau minėjome, bet ir jaunimui. Matėme, kaip puikiai ji ištvėrė pirmojo, iškilmingojo Seimo posėdžio vedimą, kuris truko nuo ryto ir išnaktų.
Paklausta apie tai, ką ji mano apie faktą, kad pirmąkart per nepriklausomos Lietuvos istoriją iškilmingą posėdį vedė moteris, ji sakė, kad džiaugiasi atkartojusi 1920 metų Steigiamojo Seimo pirmąjį posėdį, kurį taip pat vedė moteris, visuomenės ir kultūros veikėja, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Apskritai, V.M.Čigriejienės nuomone, tai joks išskirtinis įvykis, taip ir turėtų būti, nes moterys yra pareigingesnės, kruopštesnės ir geresnės darbuotojos, o vyrai tiesiog bijo jas įsileisti į vadovaujančius postus. „Faktas, kad moteriai reikia būti dvigubai protingesnei, dvigubai organizuotesnei, dvigubai pareigingesnei, nei vyras, kad pasiektum to paties“, — nepaneigė savo patirties moteris.
Nugalėjusi ne vieną kliūtį
Nors pati V.M.Čigriejienė sakė niekuomet nejutusi, kad lytis jai kuo nors trukdytų — pasak moters, reikia dirbti, stengtis, ir viskas pasiseks. Ji pasakojo buvusi pirmoji Lietuvoje moteris, tapusi habilituota daktare akušerijos-ginekologijos srityje. Gal labiau kliudė tai, kad buvo tremtinė, nepartinė.
Beje, medikė ne tik pasiekė medicinos praktikos ir mokslo aukštumų, bet ir išaugino tris vaikus. Tik visai netyčia, paklausę, gal turėjo labai gerą vyrą, iš kurio sulaukė paramos, sužinojome, kad jis... mirė likus vos dviem dienoms iki to iškilmingo posėdžio, po kurio visi V.M.Čigriejiene taip žavėjosi. Tačiau daugiau šios parlamentarei skaudžios, netyčia užkliudytos temos nebelietėme.
Kad ištvermės ir gyvybingumo medikei nereikia skolintis, liudija ir tas faktas, kad ji yra 1941 metų, kai buvo vežama į pačias atšiauriausias vietas, tremtinė. Didžioji dalis iš jų neišgyveno. Politikė kartu su tėvais buvo išvežta dar būdama vaikas.
Jei grįžtume į dabartį, tai V.M.Čigriejienė sako, kad stiprios yra moterys, o ne vyrai — kad ir kokie jie geri šeimoje būtų, vis tiek moteriai teks remti beveik visus namų kampus...
