Sveika, Laima. Nors ir rašai, kad neįvyko tragedija, tačiau skyrybos yra labai skaudus, liūdnas dalykas ir, drįsčiau teigti, savotiška tragedija. Tai pripažinimas, kad nepasisekė. Juk į šį ryšį buvo sudėta daug vilčių, svajonių, turėta planų ateičiai. Labai sunku būti tuo budeliu, kuris praneša, kad jausmai baigėsi, keliai skiriasi. Pasakyti neišsisukinėjant, žinant, koks tai bus skaudus smūgis artimam žmogui, reikia daug drąsos ir stiprybės.
Juk dažnai pasirenkamas lengvesnis kelias: prisidengiama laiko neturėjimu, reikalais, o kartais pats partneris priverčiamas padaryti šį žingsnį, „privedamas“ iki to. Tiesą sakant, tam, kurį palieka, savotiškai gali būti net lengviau: jis gali liūdėti, pykti, sielvartauti, lieti jausmus. O kaip išgyventi visus kankinančius jausmus paliekančiajam? Juk jie ne ką lengvesni: tai ir skausmas, ir slegianti kaltė, graužatis, gali net apimtis ir neviltis.
Atstūmimo skausmas neišvengiamas
Koks bebūtų tavo pasirinktas būdas pasakyti, kad nebemyli, kad ir pats švelniausias, vis tiek tai yra atstūmimas, ir jis žeis bet kuriuo atveju. Skausmas yra neišvengiamas ir jo neišmatuosi lyg kokiu termometru: kaip mažiau ar daugiau skaudės. Net jei labai mylime žmogų, toks jo žingsnis sukelia širdgėlą, apmaudą, neretai kerta per pasitikėjimą, savęs kaip vyro/moters jausmą.
Visgi, Laima, tu gali bent jau gražiai užbaigti šiuos santykius. Turbūt pati supranti, kad atidėliodama, delsdama pasakyti tiesą draugui, elgiesi negarbingai. Bandydama vilkinti laiką, tu skaudini jį dar stipriau, o tavo graužatis, kaltė tik stiprėja. Tavo draugas juk vertas tavo pagarbos, kad tu jo daugiau neapgaudinėtum būdama kartu ir nemylėdama.
Tu nesi kalta dėl to, jog pajutai, kad nebenori būti kartu ir nesi atsakinga už draugo gyvenimą. Buvimas vien iš gailesčio, dėkingumo yra žeminantis. Juk ir jis vertas meilės žmogaus, kuris jį iš tikrųjų atsidavusiai jį mylėtų. Galų gale jis nėra vargšas vaikas, kurį palieka mama. Kažkaip ištvers, atlaikys. Tu gali padėkoti savo draugui už viską, kas buvo gražu tarp jūsų, pasakyti jam, kokius brangius momentus iš jūsų ryšio tu prisiminsi ir saugosi savo širdyje.
Galbūt dar už kažkokius svarbius dalykus tu esi jam dėkinga. Gali pasakyti draugui, kokius jo gerus pasikeitimus per jūsų buvimo kartu laiką tu matai. Žinoma, visa tai gali sukelti jo pyktį, svarbu pajausti, kas tam žmogui padės, o kas tik dar labiau įskaudins. Bent jau mintyse tu gali palinkėti jam laimės, meilės ir visko, kas gyvenime geriausia. Kiekvienas santykis mūsų gyvenime yra neatsitiktinis, mes kažko iš to žmogaus pasimokėme, kažką tas žmogus mumyse užpildė, atgaivino, pažadino.
Deja, kai santykiuose neberusena ugnelė, kai žmonės nebetobulėja kartu, geriausia atsisveikinti. Stiprybės tau ir drąsos!
Turite klausimų psichologei Ramunei? Rašykite santykiai@15min.lt
