Nenuostabu, kad nuolat keliaujantis gurmanas tapo ir vienu iš Liutauro Čepracko svečių LNK laidoje „Lietuvos superšefas“, kurioje be užuolankų pateikė savo nuomonę apie dalyvių patiekalus.
„Negaliu pakęsti, kai man patiekia lietuvišką rūtų darželį lėkštėje, kitaip sakant, bando savo lėkštėje sukurti šešių arų sklypą su sodo nameliu prie miesto, kur sodina viską, kur auga viskas, ir ko daugiau ten visko užaugs, tuo bus geriau... Toks jovalas man niekada nėra priimtinas“, – kriterijus, pagal kuriuos vertino laidos „Lietuvos superšefas“ dalyvius, aiškino J.Morkūnas.
Vis dėlto net ir žmogus, kuris šiandien sako, kad vakarieniauti namie dažniau nei 3 kartus per savaitę yra beprotybė, kažkada turėjo savo kulinarinį pažinimą pradėti nuo nulio. J.Morkūnas neslepia, kad gyvenime yra patyręs ir kuriozinių situacijų.
„1992–1993 metais pirmą kartą išvykau į Kanadą, tačiau vieną vakarą teko apsilankyti pas stomatologą. Čia reiktų pabrėžti, kad tais laikais daug kam pilnas burnos užšaldymas dar buvo visiška naujovė. Po vizito su kolegomis išėjome vakarienės į jūros gėrybių restoraną, kur pirmą kartą gyvenime pamačiau krevetę, omarą, aštuonkojį... Pamenu, taip norėjau valgyti, ir – atrodo – viskas tada man buvo taip skanu, bet kitą rytą prabudau nuo skausmo. Buvau susikandžiojęs visą liežuvį, nes vakarienės metu jis dar buvo užšalęs... toks ir buvo mano pirmas susitikimas su jūros gėrybėmis“, – juokėsi J.Morkūnas.
Tiesa, įvairių nutikimų pasitaiko iki šiol. „Sykį, kai pietavau tuo metu dar geriausiu pasaulyje restoranu laikytu „Noma“, sulaukiau darbinio skambučio. Natūralu, kad negali kalbėti prie stalo, todėl pašokęs nuėjau šalin. Nepaisant to, mane iškart aprėkė, kilo baisus skandalas, kad jei dabar pat nepadėsiu ragelio, kitas patiekalas išvis nebus patiektas!“ – prisiminė verslininkas.
Bekalbant apie prisiminimus paaiškėja, kad net ir verslininko gyslelę vyras pirmą kartą ištestavo maitinimo versle: „Vaikystėje pats kepdavau sausainius ir pardavinėdavau juos pro virtuvės langus! Iki šiol bandau atkurti tą receptą, ir vis nepavyksta... tai buvo sausainiai su majonezu. Prekyba sekėsi puikiai, visi kiemo draugai nešdavo kapeikas, nes jie buvo žvėriškai skanūs!“
Vakarėlių liūtu dažnai tituluojamam J.Morkūnui sentimentus kelia ir kitas vaikystės patiekalas: „Tai mamos parpaliukų sriuba, tokie tešlos gabaliukai, paskaninti stebuklingu mamos būdu ir įleisti į sultinį... žvėriškai skanu. Iki šiol kartkartėmis mama, norėdama pamaloninti, vis pakviečia pavalgyti ar pasiimti namo jos parpaliukų sriubos.“
