Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 balandžio 29d. 19:58

Ką išgyvena verslą turinčios garsenybės? Nors Ž.Žvagulis statys šakotyną, kitų nuotaikos – liūdnesnės

Justė Arlauskaitė, Žilvinas Žvagulis, Gabrielė Martirosian Tema
15min nuotr. / Justė Arlauskaitė, Žilvinas Žvagulis, Gabrielė Martirosian
Kam galvos sopulys, kam proga save paspausti ir siekti dar daugiau – taip žinomi Lietuvos žmonės apibūdina jų verslui (ne)lengvą karantino laikotarpį. 15min susisiekė su skirtingose srityse verslaujančiais Žilvinu Žvaguliu, Gabriele Martirosian, Juste Arlauskaite-Jazzu ir Remigijumi Žiogu – ką jiems tenka išgyventi šiuo metu?

Bene pozityviausiai apie dabartinę savo verslo situaciją pasisakė atlikėjas Žilvinas Žvagulis. Šakočių verslu jau kuris laikas su Irena Starošaite užsiimantis vyras sako, kad tarsi žinodamas buvo pasiruošęs šiai situacijai.

„Netyčia išėjo sutaupyti, nes nespėjau išleisti pinigų prieš koronavirusą, tai dabar turiu iš ko mokėti žmonėms atlyginimus“, – juokėsi dainininkas.

„Esu tokiame versle – tiek muzikiniame versle esu paskutinis, kuris būsiu reikalingas, tiek ir šakočių versle esu paskutinis, reikalingas maiste. Kai atsiras malonumas, tai ir šakočių bus daugiau“, – pridūrė vyras.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žilvino Žvagulio šakočiai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žilvino Žvagulio šakočiai

Nepaisant karantino, šakočių verslas pas Žvagulius vyksta kaip ir vykęs. Tiesa, kadangi Lietuvoje šiuo metu žmonės šakočių užsisakinėja mažiau, geresnė prekyba vyksta su Londono lietuviais, kurie karantino metu pajuto nostalgiją būtent šiam skanumynui.

Paklaustas, ar karantino metu nekilo minčių pristabdyti ar net sustabdyti šakočių verslo – juk šis produktas šventinis, o švenčių tarsi ir nebeliko – Ž.Žvagulis teigė griežtai atsisakantis tokių minčių.

„Tuoj pradėsiu naujas statybas ir iš principo eisiu sau ant nervų. Persikelsiu iš Vilniaus, nes čia man sunku išgyventi su šakotynu, iš principo noriu kažką veikti. Kadangi žinau, kad mano muzika reikalinga bus anksčiausiai rudenį, galbūt tik prieš Naujuosius metus ar net po Naujųjų metų, tai užsiimsiu naujomis statybomis – statysiu šakotyną Vilniaus rajone“, – apie dar didesnius ateities planus prasitarė dainininkas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žilvino Žvagulio šakočiai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žilvino Žvagulio šakočiai

Aistra šakočiams vyrą įpareigojo šiuo laikotarpiu stengtis dar labiau. Anot jo, šio kokybiško produkto Lietuvoje labai trūksta.

„Mums Lietuvoje labai gerai sekasi prekiauti. Prieš pusantrų metų įžengėme į rinką, kuri yra absoliučiai užimta, tų šakočių perkišta. Tik mes pradėjome gaminti iš tų ingredientų, iš kurių reikia gaminti – nekišame margarino. Nenoriu čia reklamuoti, bet mes gaminame šakočius taip, kaip juos reikia gaminti, ir dėl to mus perka ir mes augame“, – sakė dainininkas ir pridūrė, kad net karantino sąlygomis niekur dingti nežada.

Vaizdai iš vietos, kur gaminami šakočiai – galerijoje:

Kiek niūresnėmis nuotaikomis gyvuoja Gabrielės Martirosian verslas. 15min moteris teigė, jog jos nagų dailės salonas „Nail Game“ užvėrė duris nuo pat karantino pirmosios dienos.

„Iš karto pajutome didžiulį nuostolį, jis yra iki dabar pat“, – atviravo žinoma laidų vedėja. Tiesa, ji pridūrė besidžiaugianti, kad nuo pirmadienio salonas vėl atsidaro, tad nuotaikos yra kiek geresnės.

„Didžiausias nerimas dabar yra tas, jog atvėrus visų parduotuvių, salonų, visų įstaigų duris, nereikėtų jų vėl po kažkiek laiko užverti. Bent jau mums tai yra didžiausias nerimą keliantis faktorius. O dėl paties verslo – esame nusiteikusios optimistiškai, pamažu atsigausime ir viskas bus gal kitaip, bet vis tiek gerai“, – neslėpė moteris.

Naglio Bieranco nuotr./Gabrielė Martirosian
Naglio Bieranco nuotr./Gabrielė Martirosian

Tarp didžiausių finansinių sunkumų, kilusių dėl karantino, G.Martirosian įvardijo lėšas už patalpų nuomą, kurias itin sunku surinkti, kai nėra galimybės vykdyti savo veiklos.

„Įsipareigojimai yra dideli. Labai tikiuosi, kad valstybės parama suveiks ir kompensacija nuomos mokesčiams bus. Manau, tai yra didžiulė pagalba tiems, kurie nuomojasi patalpas savo veiklai vykdyti. Tai veiklai, kuri turėjo 100 proc. sustoti ir kurios nebuvo įmanoma vykdyti internetu, nes kai kurios veiklos tiesiog yra neperkeliamos į internetą ir išmaniuosius įrenginius.

Dainiaus Stankaus nuotr. /Gabrielė Martirosian
Dainiaus Stankaus nuotr. /Gabrielė Martirosian

Tai yra didelė pagalba, nes nuostolių tikrai yra, bet mes tikimės išlaikyti ir visus darbuotojus, ir klientus, taip pat tikimės, kad jie bus tų procedūrų išsiilgę“, – lūkesčius vardijo moteris.

Vis dėlto, anot G.Martirosian, šiuo metu svarbiausias faktorius yra visų saugumas, tad nenuostabu, jog tiek verslui, tiek ir fiziniams asmenims tenka nemažai dėl jo aukoti.

„Manau, kad kiekvienas verslo ar kokios nors įstaigos savininkas turėtų galvoti ne apie šiuo metu uždirbamus pinigus, bet apie saugumą, kad ir darbuotojai, ir klientai, kurie ateis, išliktų saugūs. Taigi, manau, kiekvienas susideda savus prioritetus. Mūsų prioritetas yra saugumas ir tai, kad tik nereikėtų ir vėl užverti durų. Manau, visiems, ir mums patiems, savo pavyzdžiu reikėtų rodyti sąmoningumą – laikytis nurodymų, gal net sugalvoti papildomų priemonių dėl ploto reikalavimų, dėl saugos, dezinfekcijos priemonių“, – sakė verslininkė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielė Martirosian
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielė Martirosian

Dėl valstybės paramos kol kas moteris skundų neturi, nes paskolos suteikiamos jai priimtinomis sąlygomis. „Aišku, pasirodžius informacijai, kad gali būti pagalba suteikta nuomos mokesčiams... Laikau sukryžiuotus pirštus, kad tik taip ir būtų, kad tikrai kompensuotų tą dalį, nes čia ir yra didžiausias nuostolis. Kai užveri duris ir nevykdai jokios veiklos, didžiausias galvos skausmas yra dėl to, ar po to atsidarysi, nes reikia mokėti nuomą.

Dar kol kas nėra paskelbta galutiniai reikalavimai, kokius reikia užpildyti dokumentus ir visa kita. Žiūrėsime, tikiuosi, kad neatsiras žvaigždučių, prie kurių nurodomos papildomos sąlygos ir turi jas atitikti. Kol kas nėra aišku, kokia ta pagalba, nes dar ji nėra apčiuopiama“, – įvertinti valstybės pagalbos verslui nesiryžo G.Martirosian.

Vėl atvėrusi salono duris verslininkė kainų kelti neketina, mat tiki, jog tokiu būdu suktis iš padėties net nepavyktų. Anot jos, būtent verslo pareiga šiuo atveju yra prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir galbūt pasiūlyti daugiau paslaugų ir produktų.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gabrielė Martirosian
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gabrielė Martirosian

„Ne keliant kainas tai turėtų vykti, o tiesiog praplečiant savo veiklos sritį ir tai, ką dar gali daryti daugiau, kad tavo verslas išliktų ir tavo darbuotojai turėtų darbo, o klientai būtų patenkinti ir drauge viskas vyktų sėkmingai. Tad mūsų požiūris yra tas, kad mes tiesiog turime prisitaikyti prie pokyčių ne kainas keldami. Manau, kad kaip tik reikėtų išlaikyti tas kainas, nes po karantino yra žmonių, kurie ir savo asmeninių veiklų negalėjo vykdyti, tai nemanau, kad geras sprendimas būtų tiesiog kelti kainas“, – sakė moteris.

Kiek daugiau kritikos valdžiai pažėrė Anykščiuose restoraną „BasiBasi“ turinti atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu. Ji neslėpė, jog karantino sąlygomis restoranų verslui išsilaikyti itin sunku.

„Mes tiesiog nedirbame. Negalėčiau šiandien pasakyti, kokie yra nuostoliai, tačiau negautos pajamos, žinoma, kelia susirūpinimą. Labiausiai gaila, kad kaip tik šie metai ir turėjo būti tie, kada jau galėjome priimti daugiau svečių, kitaip suplanavome lauko erdves. Bet, kalbant apie pinigus, tai visi tokio smulkaus ar vidutinio dydžio investuotojai, kaip aš, tikriausiai supranta, kad negalima tikėtis grąžos pirmais ar net antrais metais iš restorano“, – pripažino ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Justė Arlauskaitė-Jazzu
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Justė Arlauskaitė-Jazzu

Anot moters, jos restoranas labai priklausomas nuo sezoniškumo, tad laimė, jog ji dar nebuvo spėjusi pasamdyti daugiau žmonių vasarai, kuomet darbų yra kur kas daugiau.

„Šįkart mums, galima sakyt, pasisekė, personalą dar tik pradėjome ruošti, o senbuviai yra išleisti prastovų. Žinoma, jog man neramu dėl žmonių, kurie čia dirba, ar jie pakankamai turės veiklos, kai karantinas baigsis, ar lankytojai eis į restoranus valgyti drąsiai ir t.t.“, – drauge pridūrė ji.

Kaip teigė J.Arlauskaitė, būtent šioje situacijoje labiausiai galėtų pagelbėti valdžios atstovai. Deja, panašu, jog visa tai nėra taip paprasta.

„Valdžios pagalbos tikisi darbuotojai, kurie gaus kompensaciją už prastovas. Aš jos nesitikiu. Aišku, kad pats restoranas galbūt galėtų sulaukti pagalbos, bet nebūkime naivūs – mes gyvename Lietuvoje. Į verslininką čia visada yra šnairuojama ir nemanau, kad valdininkai išvis suvokia, kas yra verslas, kaip jis veikia“, – nuogąstavo moteris.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Justė Arlauskaitė-Jazzu
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Justė Arlauskaitė-Jazzu

Ji užsiminė, jog restoranas „BasiBasi“ buvo ilgalaikė investicija į sunkią, bet malonią veiklą. Visgi vis mąžta vilčių, jog per kurį laiką pamiltą veiklą parems valstybė.

„Net neabejoju, jog jeigu kreiptumėmės pagalbos, tikrai neatitiktume reikalaujamų kriterijų. Žinau krūvą restoranų, kuriems tikrai reikėtų pagalbos, bet jie jos negauna. Man regis, šiuo metu, kai žmonės taip susivienijo, padeda vieni kitiems, būtų pats metas iš naujo pažiūrėti į mūsų valstybę. Labai tikiuosi, kad valdžia sugebės suprasti, jog verslas ir yra tie, kurie sumoka už gydytojų, policininkų, mokytojų ar profesorių veiklą, tai yra tie žmonės, kurie išlaiko kultūrą ir t.t.“, – mintimis dalijosi atlikėja.

Anot Jazzu, Lietuvoje žmonės yra be galo kantrūs, todėl dabar, kai verslininkas prašo pagalbos, nepadėti jam esą būtų tiesiog ciniška.

J.Arlauskaitės ausis pasiekė ir plačiai nuskambėjusi Sauliaus Skvernelio frazė, esą jeigu verslui po mėnesio atsiranda išgyvenimo dilemų, matyt, su juo ne viskas buvo gerai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Justės Arlauskaitės-Jazzu koncertas Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Justės Arlauskaitės-Jazzu koncertas Kaune

„Suprantu, kad premjeras yra pavargęs, tačiau skirtingai nei daugelis verslininkų, jis gauna stabilų atlyginimą. Verslas Lietuvoje dažniausiai yra neduodantis didelės grąžos, tad neabejoju, kad daugelis net mėnesio negalėtų išgyventi be pajamų. Reikia suprast, kad, visų pirma, tai yra darbo vietos, žmones yra čia, jie dirba, moka mokesčius, kažką perka, kažkur lankosi – čia juk yra esmė“, – pabrėžė dainininkė.

Anot jos, jeigu situacija ir požiūris į verslą Lietuvoje nesikeis, gali ištikti dar vienas liūdnas scenarijus – po karantino daugelis gali nuspręsti emigruoti. To atlikėja itin baiminasi.

„Turiu nemažai draugų emigracijoje ir tikrai ne visi iš jų išvažiavo iš Lietuvos dėl savo neeilinio talento ar puikių galimybių. Jie paprasčiausiai išvažiavo dirbti, nes čia nebegalėjo išgyventi, nerado savo vietos“, – pasakojo J.Arlauskaitė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Justė Arlauskaitė-Jazzu
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Justė Arlauskaitė-Jazzu

Paklausta, tai kokie gi ateities planai gaubia jos restorano veiklą ir ar jau yra sudarytas atsistojimo ant kojų planas, verslininkė pripažino, jog tai, matyt, būsiantis klausimas būrėjams, mat ji į šį atsakymo nežinanti, tik galinti pasakyti tiek, jog šiuo metu reikės labai daug kantrybės ir susikaupimo.

„Bet svarbiausia dabar yra ne restoranas. Žymiai svarbiau, kad žmonės Lietuvoje turėtų už ką į jį nueiti. Jeigu žmonės bus laimingi, turės stabilias pajamas (nesakau, kad kažkokias dideles), tai mums seksis visiems“, – kalbėjo Jazzu.

Vis dėlto bene stipriausiai karantinas vožė renginių vedėjo ir organizatoriaus Remigijaus Žiogo darbo sričiai. Kaip 15min pasakojo vyras, visi gegužės mėnesio renginiai buvo prarasti, dalis jų – iškelti į kitus metus. „Įmonė yra tokiame minuse, kurio mes dar nežinome ir net nesuvokiame“, – pripažino jis.

Užsiminus apie S.Skvernelio skambųjį pareiškimą verslo atstovams, R.Žiogas pritarė jį puikiai girdėjęs ir atsimenantis.

„TV TOPAS“ archyvo nuotr./Remigijus Žiogas
„TV TOPAS“ archyvo nuotr./Remigijus Žiogas

„Girdėjau, net juokas suėmė. Su žmona žiūrėdami televizorių nusišypsojome. Daug kas gyvename iš apyvartinių lėšų ir mūsų įmonė tikrai nebankrutuos, bet nežinau, ar po karantino būsime tokie mokūs valstybei, kaip buvome iki tol“, – sakė jis.

R.Žiogas teigė visad mokėjęs mokesčius valstybei, o tai sudarydavo tikrai nemažas sumas. „Tai po karantino kažkaip keisis, nes per tą visą laikotarpį valstybė kol kas mums nieko neišmokėjo, o jeigu išmokės darbuotojams 200 ar kiek ten eurų, tai bus vis tiek juokinga“, – neslėpė vyras.

Kol kas, kaip pasakojo jis, įmonė pinigų neturi, o dėl subsidijų kreiptis net negali, nes jų patalpų nuoma – išperkamoji. Ir pačiam R.Žiogui šis laikotarpis ne pyragai – turintis ir verslo liudijimą, ir įmonę, jis jokios finansinės pagalbos iš valstybės negauna. Taip pat negelbėja tai, jog yra tėvystės atostogose. Kaip sako vyras, šiuo metu jis yra „ant nulio“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Remigijus Žiogas su dukra
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Remigijus Žiogas su dukra

Vis dėlto R.Žiogas mano, kad valstybė jam pagelbėti galėtų. Tarkim, atkeldama tam tikrus finansinius įsipareigojimus.

„Mūsų įmonė turi dvi transporto priemones ir, kai būna didelis krūvis, nesužiūrime vairuotojų, todėl turime nemažai baudų, kurias dabar reikia susimokėti. Ir realiai čia yra viena iš vietų, kur valstybė visiškai nesiskaito su žmonėmis. Viršijote greitį? Tai ir mokėkite. Nesvarbu, jokių atidėjimų nėra“, – nuoskaudos pasakodamas neslėpė jis.

„Nežinau, kaip kitiems verslams iš valstybės pusės, bet mums tai yra... nenoriu rusiškai keiktis – situacija tokia“, – pridūrė vyras.

Tiesa, dėl renginių nukėlimo susidarė kiek komiška situacija – jaunųjų varžybos dėl kitų metų vasaros. Kaip pasakojo R.Žiogas, dauguma būsimų jaunavedžių suskubo savo vestuves perkelti į kitų metų vasarą, mat dėl avanso jiems galioja tos pačios sutarties sąlygos.

„Mes negrąžiname avanso, nes prarandame tos dienos pajamas. Jie avanso nepraranda – jį gali parduoti arba švęsti savo šventę patys šiais metais arba po metų. Taigi šiandien jau turiu 25 vestuves, kurios nukeltos į kitus metus. Ši vasara man jau tuščia iki birželio vidurio, bet kita vasara beveik visa užimta, nes suskubo užsiimti datas tos nuotakos ir tie jaunieji, kurie planavo vestuves 2021-ais metais. Jie suprato, kad šių metų jaunieji irgi kelsis į kitus metus“, – situaciją aiškino verslininkas.

Andriaus Vengalio nuotr./Remigijus Žiogas
Andriaus Vengalio nuotr./Remigijus Žiogas

Kol kas norintiems surengti vestuves kitų metų vasarą būtų gan sudėtinga, nes, kaip pasakojo R.Žiogas, norimą programą kai kurie galėtų gauti tik kitų metų antradienį arba trečiadienį – šių metų jaunieji jau okupavo geidžiamiausias vestuvių datas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką