Dabar populiaru
Publikuota: 2009 birželio 3d. 10:13

Ką vyrams svarbu aptarti su gydytoju

Vyras
Photos.com / Vyras

Artėjanti tėvo diena – tai proga priminti tai, ką turi žinoti kiekvienas vyras, norintis būti sveikas ir laimingas, kad ir kokio amžiaus būtų.

Medicinos diagnostikos centro, įsikūrusio Vilniuje, Grybo gatvėje, šeimos gydytoja D.Stasinienė pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ir trumpai primena svarbiausius su vyrų sveikata susijusius dalykus.

Nutukimas

Dėl nutukimo mažėja testosterono kiekis, kyla kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje, todėl didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei storosios žarnos, prostatos vėžiu. Nutukimas sparčiai plinta. Lietuvoje net 21 proc. vyrų yra nutukę, 56 proc. turi antsvorio. Palyginimui – prieš 10 m. nutukusių buvo 11 proc. vyrų. Palyginti su moterimis, nutukusių vyrų yra daugiau. Apie 30 proc. nutukusių žmonių, kovodami su stresu, persivalgo.

Dėl nutukimo mažėja testosterono kiekis, kyla kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje, todėl didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei storosios žarnos, prostatos vėžiu.

Kiekvienas vyras turėtų žinoti, kad normalus svoris yra kai KMI (kūno masės indeksas) 19–25. Kai KMI viršija 30, diagnozuojamas nutukimas. Nuodugniau tiriant rekomenduojama atlikti kūno sudėties analizę. Ji parodo, kiek kūne yra riebalų ir kiek visceralinių riebalų, kokia raumenų masė.

Nutukimą būtina gydyti, nes jis, kaip jau buvo minėta, sukelia daugybę ligų. Užtenka 5–10 proc. sumažinti svorį, kad pagerėtų sveikata.

Mitybos subalansavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi gydant nutukimą. Prireikus gali būti skiriami vaistai ar atliekama operacija.

Didelis cholesterolio kiekis

Cholesterolio kiekį reikėtų pradėti reguliariai tikrinti nuo 35 metų. Jei esate jaunesnis, tikrinkitės cholesterolio kiekį, jei:

- sergate cukriniu diabetu;
- turite padidėjusį kraujospūdį;
- šeimoje yra sergančių širdies ligomis;
- rūkote.

Padidėjęs cholesterolio kiekis turi įtakos kraujagyslių sienelėms. Užsikimšus ar plyšus pažeistai kraujagyslei, išsivysto infarktas ar insultas.

Senstant cholesterolio kiekis turi tendenciją didėti. Reikia įvertinti gerojo ir blogojo cholesterolio santykį. Vyrams rekomenduojama palaikyti bendrąjį cholesterolio lygį ne didesnį nei 5,2 mmol/l. Gydytojas interpretuoja cholesterolio rodiklius atsižvelgdamas į rizikos veiksnius ir amžių, lytį, šeimos istoriją, rūkymą, aukštą kraujospūdį, fizinį aktyvumą, antsvorį ir diabetą.

Dėl fizinio aktyvumo gali padidėti gerojo cholesterolio lygis, o medikamentais įmanoma sumažinti blogojo lygį.

Padidėjęs kraujospūdis

Aukštas kraujospūdis – 140/90 mmHg ar daugiau.

Lietuvoje dėl padidėjusio kraujospūdžio kenčia apie 60 proc. vyrų. Apie 30 proc. turinčiųjų padidėjusį kraujospūdį apie tai nežino. Aukštas nekontroliuojamas kraujospūdis gali sukelti komplikacijų: insultą, širdies veiklos, inkstų funkcijos sutrikimą.

Normalus kraujospūdis – 120/80 mmHg. Jeigu kraujo spaudimas lygus ar didesnis nei 140/90 mmHg, jis laikomas padidėjusiu. Sumažinti kraujospūdį rekomenduojama sergant diabetu, inkstų ar širdies ligomis.

50–64 m. vyrai turi tikrintis kraujospūdį kas 2–3 mėn. Subalansuota mityba, antsvorio atsikratymas, saikingas druskos, alkoholio vartojimas, nerūkymas, judėjimas, produktų, turinčių kalio ir magnio, vartojimas gali sumažinti infarkto ir insulto riziką.

Storosios žarnos vėžys

Nuo 50 metų reikėtų atlikti kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio tyrimus.

Kolorektalinis vėžys (adenokarcinoma) – viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių vėžio rūšių Lietuvoje. Rizika susirgti padidėja vyresniems nei 50 metų, valgantiems daug gyvulinės kilmės riebaus maisto asmenims, sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis, turintiems genetinį polinkį, mažo fizinio aktyvumo vyrams.

Anksti diagnozuotą kolorektalinį vėžį galima išgydyti chirurginiu būdu.

Diabetas

Tirtis dėl diabeto būtina, jei turite padidėjusį kraujospūdį ar didelį cholesterolio kiekį. 50–64 m. vyrai, turintys diabeto rizikos veiksnį, turėtų tikrintis sveikatą mažiausiai du kartus per metus.

Diabetu serga 3–4 proc. vyresnių nei 40 m. žmonių, apie 11 proc. – vyresnių nei 65 m. Juo serga tiek vyrai, tiek moterys. Trečdalis sergančiųjų nežino apie ligą, diabetas diagnozuojamas per vėlai, praėjus 9–10 metų nuo ligos pradžios.

Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus nustatoma apie 2000 naujų atvejų, sergamumas šia liga nuolat auga.

Diabetas gali sukelti tokias rimtas komplikacijas kaip:

- akių pažeidimas su regėjimo praradimu;
- inkstų funkcijos pažeidimas su funkcijos sutrikimu;
- nervų sistemos pažeidimas, didinantis pėdų opų atsiradimo, galūnių amputacijos riziką;
- urogenitalinės sistemos sutrikimai;
- lytinė disfunkcija.

Lytinės funkcijos sutrikimai būdingi daugiau kaip 50 proc. vyrų, perkopusių per 40 metų ir sergančių diabetu ilgiau nei 10 metų. Tokia būklė neigiamai veikia ne tik vyrų, bet ir jų moterų gyvenimo kokybę, mažina vyrų savigarbą, atsiranda menkavertiškumo jausmas, depresija.

Prostata

Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus nustatoma apie 2000 naujų atvejų, sergamumas šia liga nuolat auga. Daugiau kaip 50 proc. vyresnių nei 50 m. ir apie 90 proc. vyresnių nei 70 m. vyrų turi padidėjusią prostatą.

Gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) ir vėžio požymiai labai panašūs:

- sunkesnis šlapinimasis, sumažėjusi šlapimo srovė;
- dažnesnis šlapinimasis, šlapinimasis naktį;
- skausmas šlapinantis.

Pirmieji tyrimai, kuriuos atlieka gydytojas – digitalinis rektalinis prostatos tyrimas ir PSA
kraujyje tyrimas. Šie tyrimai vyrams per 50 m. turi būti atliekami kasmet. Vėžio diagnozei patvirtinti ar paneigti būtina įtartinus dėl vėžio prostatos audinius ištirti mikroskopu. Prostatos audinio mėginių gaunama atlikus prostatos biopsiją.

Depresija

Jūsų emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė. Jei liūdna, jaučiatės apimtas nevilties ilgiau nei 2 pastarąsias savaites, esate apatiškas, niekas nebedomina, neteikia džiaugsmo, gali būti, kad kenčiate nuo depresijos.

Vyrai dažnai mano, kad turi būti stiprūs, todėl nenorėdami pasirodyti silpni, neigia vyrų depresijos egzistavimą, nesikreipia pagalbos į specialistus, stengiasi patys susidoroti su savo problemomis. Vyrai, kenčiantys nuo depresijos, nelinkę kalbėti apie savo jausmus, jie gydosi patys, dažniausiai alkoholiu.

Labai svarbu laiku suteikti pagalbą vyrui, kenčiančiam nuo depresijos, nes vidutiniame amžiuje vyrų savižudybių skaičius išauga trigubai, o per 65 m. – dar labiau.

Laiku diagnozavus galima įveikti daugumą pagrindinių sveikatos problemų, todėl Medicinos diagnostikos centras ragina vyrus pasitarti su šeimos gydytoju ir atlikti būtiniausius profilaktinius tyrimus.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką