Žmogaus amžių maždaug 25-30 proc. lemia genai, o visa kita priklauso nuo gyvenimo būdo. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Socialinių sveikatos problemų tyrimo skyriaus vadovo prof. Algirdo Juozulyno teigimu, fizinės, dvasinės, socialinės gerovės darna ir yra gyvenimo pamatas, padedantis išlikti jaunam.
Sugebėti atsipalaiduoti
"Visi žino, kad neturėdamas geros sveikatos ilgai negyvensi. Todėl reikia sportuoti, sveikai maitintis, tinkamai ilsėtis. Ne mažiau svarbūs ir dvasiniai dalykai. Kasdienis stresas gerokai trumpina gyvenimą. Gebėjimas nusiraminti dažniausiai paveldimas iš tėvų, bet reikia ir vidinio nusiteikimo bei laiko", – aiškina prof. A.Juozulynas.
Streso malšinimo metodus tyrinėjęs mokslininkas sako, kad kiekvienas turi rasti savo būdą atsipalaiduoti. Vienam padeda malda ar meditacija, kitam – aplinkos terapija, neigiamų emocijų slopinimas gamtos vaizdais. Lengvųjų jonų, valančių orą, gamtoje yra net 10 kartų daugiau negu mieste. Miške lydi saugumo, atsipalaidavimo pojūtis, sumažėja galvos skausmai, dingsta įtampa. Čia gausu fitoncidų – biologiškai aktyvių medžiagų, užmušančių bakterijas. Hektaras kadagyno išskiria net apie 30 kilogramų fitoncidų per dieną. Patekę į tokią vietą natūraliai apsivalome. Anot A.Juozulyno, sielą gaivina ir knygų skaitymas, muzikos terapija, sporto žaidimai, kelionės.
Kad išgyventume krizes ir sulauktume daug metų, būtina paisyti sveikos gyvensenos, negriauti kūno ir dvasios harmonijos.
Padeda mityba
Jau yra sukurtos tam tikros gyvenimo pailginimo rekomendacijos. Viena jų – būtinybė tinkamai maitintis. Patariama nepersivalgyti, sulaukus 50 metų mėsą keisti žuvimis, gyvulinius riebalus – aliejumi, vartoti kuo daugiau šviežių daržovių, pieno produktų, turtingų kalcio, kuris svarbus kaip osteoporozės profilaktikos priemonė. A.Juozulynas nelinkęs pritarti požiūriui, kad taurė raudono vyno kasdien – irgi į naudą. Jo teigimu, visada kyla noras nepaisyti rekomenduojamo kiekio. "Žalingi įpročiai nesiderina su gyvenimo harmonija. Jaunystės eliksyras - grynas stalo vanduo, jo visada turi būti namie, – pabrėžia A.Juozulynas ir priduria, kad vien tinkama mityba stebuklų nepadarys: – Gali sveikai maitintis, mažinti kalorijas, bet jei nesilaikysi darbo ir poilsio režimo, užmirši atostogas, tai nubrauks kitus laimėjimus."
Pasak jo, be kita ko, itin svarbus ir fizinis aktyvumas, nes judant sutepami sąnariai, išvengiama ligų. Geras miegas taip pat ilgina gyvenimą.
Laimė – ne pinigai
Dar vienas gyvenimo trukmę lemiantis veiksnys – darbas. Pasak A.Juozulyno, svarbesnis dalykas yra jo turėjimas, o ne gaunamos pajamos. Nedirbantys žmonės atrodo maždaug 4-5 metais vyresni už dirbančius. Nuolatinį darbą turintys asmenys sveikesni ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Nenuostabu, jog išėjus į pensiją dažną apima depresija.
A.Juozulynas dešimt metų tyrė Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę. "Paaiškėjo, kad ne viskas priklauso nuo materialinės gerovės. Gyvenimo kokybę lemia tai, ar žmogus atranda savo vietą. Kad ir kaip būtų keista, turtingieji buvo mažiau patenkinti gyvenimu nei vargingesni ar negalią turintys asmenys. Turčiams tenka nuolat mąstyti, kur investuoti pinigus, ką pirkti. Iš čia – nemiga, depresija, stresas, o tai ėda gyvenimą", – tvirtina A.Juozulynas.
Gyventi dėl kitų
Kaip žinome, Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra viena mažiausių pasaulyje. Anot mokslininko, taip trumpai gyvena tik rusai ir turkai. O štai mūsų moterys vidutiniškai gyvena dešimt metų ilgiau. Dailiosios lyties atstovėms esą nuo gimimo užkoduotas ilgesnis amžius, mat jos turi išauginti vaikus. Nors berniukų ir mergaičių gimsta daugmaž vienodai, vyrai dažniau pasitraukia iš gyvenimo. Moterys gyvena dėl kitų. Anot A.Juozulyno, šiuo atveju pasitvirtina taisyklė – duok kitam ir gausi šimteriopai.
Padeda ir meilė
Vienu svarbiausių gyvenimo vitaminų gyvensenos tyrinėtojas vadina meilę. Turintieji mylimą žmogų savo gyvenimą pailgina net 14-15 metų. Našliai, išsiskyrusieji, viengungiai atrodo senesni, gyvena trumpiau. Dar vienas gyvenimo ramstis – bendradarbių, artimųjų, draugų parama. Laimės pojūčiui daug duoda ir laisvė, nepriklausomybė.
Senovės mąstytojas Seneka yra sakęs, kad gyvenimo užtektų viskam, jei tik jis būtų tinkamai naudojamas. "Dabar daug kas gyvena savo malonumui, pramogaudami, neturėdami jokio tauraus tikslo. Ir net nepastebi, kad skirtas laikas bėga tuščiai. Kiti tik dirba, konkuruoja, kišasi į aplinkinių likimus, nuolat skundžiasi, daug laiko skiria rūpesčiams, kol pagaliau praregi, kad buvo duotas ilgas gyvenimas, bet gyveno tik labai trumpą jo dalį", – apibendrina A.Juozulynas.
Vyriausi Lietuvos gyventojai
Šiuo metu Lietuvoje gyvena
* 508 žmonės, vyresni nei 100 metų. Iš jų:
292 moterys, 216 vyrų.
* Vyriausia moteris, gyvenanti Šalčininkų rajone, yra sulaukusi 117 metų.
* Vyriausias vyras, gyvenantis Kauno rajone, sulaukęs 113 metų.
Lietuvos ilgaamžiai:
* Moteris, kuri mirė būdama net 125 metų (Palanga).
* Vyras, kuris mirė sulaukęs 115 metų (Druskininkų sav.).
Lietuvos gyventojų registro tarnybos duomenys
Genų terapija – ateities iššūkis
"Ląstelės – tai tarsi mūsų organizmo statybinės plytos. Nuo jų dalijimosi greičio priklauso gyvenimo trukmė. Šis procesas lemia tiek priešlaikinį senėjimą, tiek ilgaamžiškumą. Jei natūralus ląstelių mirtingumas sumažėjęs, jei augimo hormono poveikis pakitęs, ląstelės dalijasi lėčiau. Tada gyvenimo trukmė yra ilgesnė, senėjimas ne toks greitas. Ir priešingai", – dėsto A.Utkus.
Pagreitinti ląstelių gyvavimo ciklą ir tuo pat metu sutrumpinti žmogaus gyvenimo trukmę gali ir toks išorinis veiksnys kaip persivalgymas. Mat esant medžiagų pertekliui ląstelėje, ji greičiau dirba, sparčiau susidėvi. Pastebėta, jog žemesnių žmonių gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei labai aukštų. Tai aiškinama tuo, kad mažesniame organizme ląstelių susidėvėjimo procesai yra šiek tiek lėtesni. Žalingi aplinkos veiksniai irgi neigiamai veikia ląstelių funkciją. Be abejo, žmogui, kilusiam iš šeimos, kurioje būta ilgaamžių, tikimybė sulaukti šimto metų yra kur kas didesnė nei kitiems. Pasak A.Utkaus, ilgesnis moterų amžius susijęs su hormonų apykaita.
Tiriant genų poveikį senėjimui jau atlikti eksperimentai su musėmis ir graužikais. Pavyzdžiui, bandyta paveikti tam tikrus graužikų genus ir taip pailginti jų gyvenimą. Duomenys rodo, kad jų gyvenimo trukmė padidėjo 20-30 procentų. "Kol kas sunku pasakyti, kada genų terapiją, skirtą senėjimui lėtinti, bus galima pritaikyti žmogui. Ir apskritai, ar taip bus. Paprasčiau, kai ligą sukelia vieno geno pakitimai. Tuomet bandoma koreguoti jo vieno funkciją. Ilgaamžiškumą lemia daug įvairių genų, todėl terapija turi būti nukreipta į visus. Tai padaryti labai sunku", – sako A.Utkus.
