Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 26d. 19:01

Kaip žinomi žmonės prisideda prie ekologijos: tik perdirbtas tualetinis popierius ir jokių maišelių

Erica Jennings, Jurgis Didžiulis, Greta Thunberg, Merūnas Vitulskis ir Simona Albavičiūtė-Bandita
15min nuotr. / Erica Jennings, Jurgis Didžiulis, Greta Thunberg, Merūnas Vitulskis ir Simona Albavičiūtė-Bandita

Žodį ekologija girdime beveik kasdien – spaudoje, parduotuvėje, diskutuojame šeimoje. Daliai lietuvių tai jau spėjo tapti neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Kalbas apie ekologijos svarbą paskatino emocingas klimato aktyvistės Gretos Thunberg pasisakymas Jungtinėse Tautose. Savo gyvenimo be ekologijos neįsivaizduoja ir būrys pramogų pasaulio atstovų. 15min dalis jų papasakojo savo ekologinius įpročius: ko teko atsisakyti ir kaip pasikeitė jų kasdienybė.

Dainininkas Jurgis Didžiulis sako, kad kalbant apie ekologiją, labai svarbu, jog kiekvienas žmogus suprastų jos apibrėžimą. Šį terminą Jurgis vadina esminiu – tai aplinkos gerbimas, supratimas, kad šioje planetoje gyvename ne vieni.

„Eko reiškia namus, o logija – mąstymą. Viską sudėjus išeina, kad ekologija – tai mąstymas apie namus. Mes turime suvokti, kad žemė ir gamta, kurioje mes gyvename, yra toks burbuliukas, kuris yra mūsų namai“, – paprastai terminą aiškina J.Didžiulis.

Organizatorių nuotr./Jurgis Didžiulis
Organizatorių nuotr./Jurgis Didžiulis

Jurgis sako, kad sunkiausia save patį įtikinti, kad maži žingsneliai ilgainiui gali nuversti kalnus. Įsigalėjęs vartotojiškumas, pasak dainininko, pasaulį veda pražūties link. „Reikia patikėti savimi – taip, jūs galite, taip, jums reikės aukoti savo patogumą, reikės ir finansų daugiau, bet tai darote dėl savęs, kad visiems būtų geriau“, – kalba Jurgis.

Tik iki galo supratus pačią sąvoką ir pagrindinę idėją J.Didžiulis siūlo imtis pokyčių savo gyvenime. Tačiau čia nereikia skubėti, viską daryti gerai apgalvojus ir pasvėrus. Svarbu suprasti, kad visko pakeisti ekologiškais produktais sunkiai įmanoma.

„Labai svarbu ką perkame, kokius rūbus nešiojame, kokį maistą valgome. Tai labai plati tema. Viskas prasideda nuo mąstymo ir tada keiti savo gyvenimą. Aš neturiu asmeninio automobilio, važinėju dviračiu. Su šeima prieš pirkdami rūbus žiūrime į tai, kas pagamino ir iš ko juos pagamino. Stengiamės nesirinkti greitosios mados produktų“, – apie ekologiško gyvenimo ypatumus pasakoja dainininkas. Ir tai tik maža dalis jų šeimos įpročių.

Jurgio ir Ericos šeima atsisakė ir įprasto tualetinio popieriaus – pakeitė perdirbamu. Čia dainininkas pastebi paradoksą – žmonės teigia mylintys miškus, bet naudoja iš medžių pagamintą popierių.

„Jeigu myli miškus ir su jais valaisi savo užpakalį, tai čia toks vidinis prieštaravimas. Tai juokinga, bet tokių atvejų labai daug, todėl labai svarbu ekologiją suprasti daug plačiau“, – įsitikinęs J.Didžiulis.

Turėti savo nuomonę ir jos paisyti, pasak Jurgio, svarbu ir dėl to, nes tai padeda įtikinti kitus žmones, tuomet susiformuoja tam tikra kritinė masė, kurios sprendimų įmonės, gamintojai, valdžia pradeda paisyti.

„Kai žmogus priima sprendimą nepirkti tam tikrų produktų, jis siunčia labai aiškią žinią įmonėms. Atsiradus kritinei masei, jos pakeis nuomonę. Tai maži žingsniai, bet jie veda prie pokyčių“, – teigia Jurgis.

Dainininkas pasakoja, kad šiuo metu vis dar sprendžia, kaip galėtų pakeisti skraidymą lėktuvu. Kasmet atlikėjas bent 100 dienų praleidžia užsienio valstybėse: „Į tolimas šalis negaliu nuvykti pėstute ar su automobiliu. Ieškau įvairių variantų, kaip tai galėčiau kompensuoti.“

Kalbėdamas apie žmonių sąmoningumą Lietuvoje, Jurgis nevynioja žodžio į vatą – lietuvius juokais vadina „ekoimpotentais“. Pasak jo, lietuviai šiuo klausimu labai atsilieka nuo kitų Vakarų pasaulio gyventojų.

„Mes, lietuviai, manome, kad esame gamtos vaikai, bet neturime paprasčiausio suvokimo, kad gamtą reikia tausoti ir saugoti. Žmonės, kurie sako, kad jiems svarbūs miškai, kitą dieną perka baldus iš „Ikea“. Šioje srityje nenorime būti lyderiais, pasiduodame, nes manome, kad nieko nepakeisime“, – griežtai kalba J.Didžiulis.

Radijo ir televizijos laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita vasarą ryžosi kardinaliai pakeisti gyvenimo įpročius. Ji savaitę ėmėsi „zero waste challenge“ (gyvenimo be atliekų iššūkio). Visą savaitę Simona pati gaminosi dantų pastą, maistinę plėvelę, atsisakė skalbimo miltelių ir kitų kiekvienam žmogui svarbių priemonių, be kurių dažnas savo kasdienybės neįsivaizduoja.

„Buvo labai įdomu, iš pradžių nesitikėjau, kad rasiu tiek daug naudingos informacijos, nesusimąsčiau, kiek yra daug kūrybingų išeičių. Šiai idėjai mane įkvėpė draugė, kuriai tai yra kasdienybė“, – pasakoja S.Albavičiūtė-Bandita.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simona Albavičiūtė-Bandita
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simona Albavičiūtė-Bandita

Simona neslepia, tokia savaitė jos gyvenime buvo tikras iššūkis. Teko daug skaityti, klausti draugų. Tačiau tos savaitės metu ji suprato, kad gyvenime nėra nieko nepakeičiamo. Kaip vieną labiausiai įstrigusį atradimą televizijos ir radijo laidų vedėja įvardija riešutus, kuriuos galima naudoti kaip skalbimo miltelius.

„Pasirodo, kad yra tokie skalbimo muilo riešutai iš Himalajų. Įmetus į skalbimo mašiną arba į vandenį jie pradeda putoti. Tokius riešutus naudoja naujagimių susilaukusios moterys vietoje įprastų skalbimo priemonių chemijos, jos bijo alerginių reakcijų“, – savo savaitę trukusį gyvenimo be atliekų iššūkį prisimena S.Albavičiūtė-Bandita,

Tą savaitę Simona atsisakė ir plastikinių indelių. Naudojo maistines plėveles – jas teko pasigaminti pačiai. Į ištirpdytą vašką ji merkė seną, jau nebenešiojamą, prieš 13-a metų Barselonoje įsigytą skarą. Sukarpiusi ją į gabalėlius ir pamirkiusi vaške S.Albavičiūtė-Bandita išgavo natūralias maistines plėveles.

Dar vienas kiek neįprastas produktas, kurį savo rankomis pasigamino televizijos ir radijo laidų vedėja – dantų pasta. Tiesa, čia laukė nusivylimas, po kelių dienų naudojimo Simona buvo priversta pastos atsisakyti ir iš natūralių produktų parduotuvės įsigyti naują pastą.

„Pastą gaminausi iš sodos, angliuko ir kokosų sviesto. Nesitikėjau, kad ji bus tokio šlykštaus skonio, ypač tai nemalonu atsikėlus ryte. Nuo tos pastos man dantys pasidarė jautrūs, tad nustojau ją naudoti“, – pasakoja Simona.

Savaitei teko atsisakyti ir plaukų šampūno – jį pakeitė kietas šampūnas, neturintis jokios plastikinės pakuotės. Jį Simona planuoja naudoti ir toliau, sako, kad puikiai tiks keliaujant lėktuvu, ji patogu vežtis, nes jo konsistencija kieta.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simona Albavičiūtė-Bandita
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simona Albavičiūtė-Bandita

Iššūkio savaitę S.Albavičiūtė-Bandita iš naujo atrado dėvėtų drabužių parduotuves. Vos už 20 eurų Simona sako radusi labai stilingų drabužių. Tai ją paskatino ir dar labiau susimąstyti apie drabužių pramonę, kuri aplinkai taip pat daro milžinišką žalą. Dabar Simona stengiasi pirkti tik reikalingiausius daiktus ir atsisakyti apsipirkimo pigiose, greitos mados parduotuvėse, kurios nepaiso aplinkosauginių ir žmogaus teisių reikalavimų.

S.Albavičiūtė-Bandita sako, kad savaitė be atliekų jai padėjo geriau suprasti, kad iš kiekvienos, net ir sunkiausios situacijos yra išeitis. Požiūris į ekologiją Lietuvoje, pasak jos, sparčiai keičiasi, vis daugiau jaunos kartos žmonių, kurie buvo ugdomi kitomis vertybėmis, tad turi ir kitokį požiūrį. „Viskas vyksta palaipsniui. Kai kuriose pasaulio šalyse vis dar normalu šiukšlinti, pas mus jau to nebėra. Viskam reikia paprasčiausio noro ir pastangų“, – teigia laidų vedėja.

„Dalykai, kurie kadaise Lietuvoje atrodė juokingi, dabar tapo norma“, – mintį apie pokyčius pratęsia Simona.

Dainininkas Merūnas Vitulskis pasakoja, kad ekologija domisi visa šeima. Susidomėjimą paskatino atsiradę vaikai – Merūnas ir Erika nori, kad vaikai gyventų kaip įmanoma sveikesnėje aplinkoje. Abu jų vaikai linkę į alergijas.

„Parduotuvėse daug ką perku iš ekologinio skyriaus, o vaisius ir daržoves stengiuosi pirkti iš močiučių, ar kur nors turguje. Manau, kad tuomet yra didesnė tikimybė nusipirkti sveikesnį produktą“, – įsitikinęs Merūnas.

M.Vitulskis mano, kad viskas, kas paimta iš gamtos, turi būti sugrąžinta arba perdirbta. Labai svarbu, kad žmonės suprastų, jog niekas negali būti išmetamas veltui, turi veikti tam tikras apytakos ratas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Merūnas Vitulskis ir Erika Vitulskienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Merūnas Vitulskis ir Erika Vitulskienė

„Kartais šeimoje diskutuojame, kad praeityje nežinojome, kas buvo sveika, o trąšų niekas nedozavo. Galbūt kai nežinojai ir galvos neskaudėjo, dabar, kai daug apie tai kalbama, tai ir atkreipi dėmesį. Taip, galbūt čia šiek tiek yra ir mados reikalas“, – svarsto M.Vitulskis.

Kaip vieną iš būdų, kaip prisidėti prie ekologijos, įvardija išaugtų ar nebenešiojamų drabužių atidavimą kitiems. Tai ne tik galimybė sugrąžinti jau nebenaudojamiems daiktams antrąjį gyvenimą, bet ir padėti nepasiturinčioms šeimoms.

Ekologija ir kokybė taip pat labai svarbi Merūno žmonos Erikos drabužių kūrimo versle. Audinius moteris renkasi labai kruopščiai, nori, kad jie būtų kokybiški ir itin patvarūs. Pora pastebi, kad į tai dėmesio dažnai neatkreipia jauni žmonės.

„Mums su Erika labai svarbūs natūralūs audiniai, todėl kartais galbūt su tuo verslu ir ne viskas gerai sekasi. Kartais žmonės stebisi, kiek daug mes išleidžiame drabužių audiniams. Stambūs žmonės daug prakaituoja, jiems kvėpuojanti medžiaga yra prioritetas“, – teigia M.Vitulskis.

Grupės „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius sako, kad jo kelias ekologijos link prasidėjo prieš dešimt metų, kai jis atsisakė mėsos. Viskas vyko palaipsniui, reikėjo daug domėtis ir suprasti viso to svarbą.

Vaidotas atviras – dėl ekologijos visada galima padaryti daugiau, tačiau prisidėti galima ir paprasčiausiai stengiantis vartoti mažiau, kaip pavyzdį pateikia plastikinių maišelių atsisakymą. Aplinkai padėti galima ir rūšiuojant šiukšles.

Dainiaus Putino nuotr./„The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius
Dainiaus Putino nuotr./„The Roop“ vokalistas Vaidotas Valiukevičius

„Namuose mes tikrai atrasime daug kadaise įsigytų daiktų, kurių mums nereikia. Kiekvienas žmogus gali protingiau viską rinktis, atsisakyti kai kurių naujų dalykų. Galima su draugais keistis drabužiais, tai ne tik apsikeitimas, bet ir bendravimas.

Jei perkame drabužius, pirkime juos iš dėvėtų drabužių parduotuvių – ten tiek visko galima rasti. Renkantis naują, žiūrėkite, kad jis būtų kokybiškas ir ilgalaikis, skirtas ne vienam sezonui“, – patarimus dalija V.Valiukevičius.

Pokyčius Lietuvos visuomenėje dainininkas sako matantis, tačiau mano, kad su žmogaus amžiumi tai sunku sieti – jis mato aplinkui labai daug vyresnio amžiaus žmonių, kuriems į aplinkosaugą, tiesiogine to žodžio prasme, visiškai nusispjauti.

„Su amžiumi to negalime sieti. Aplinkui matau daugybę vyresnio amžiaus žmonių, kuriems viskas yra dzin – nei rūšiuoja, nei galvoja apie ateitį. Jie nemąsto apie tai, ką paliks savo anūkams, ekologiją jie laiko išsigalvojimu“, – kalba Vaidotas.

Verslininko Sigito Martinavičiaus žmona Edita Rupeikaitė-Martinavičienė taip pat aktyvi gamtos saugotoja. Pavasarį ji dovanų iš vyro gavo automobilį – tačiau ne bet kokį, svarbiausias reikalavimas jam buvo ekologiškumas.

„Man buvo labai svarbu, kad automobilis neterštų gamtos ir būtų kiek įmanoma ekologiškesnis, todėl rinkausi hibridą. Norėjau visureigio, nes tokį jau vairuoju kurį laiką – mažos mašinos man nepatinka“, – 15min pavasarį sakė moteris.

Edita įsitikinusi – ekologija nereikalauja papildomų finansinių išlaidų, tereikia daugiau sąmoningumo ir šiek tiek pastangų, gyvenimo kokybė nuo to nė kiek nenukentės.

Asmeninio albumo nuotr./Edita Rupeikaitė-Martinavičienė
Asmeninio albumo nuotr./Edita Rupeikaitė-Martinavičienė

„Visada rūšiuojame šiukšles, senus rūbus metame į perdirbimo konteinerius, namuose atsisakėme plastikinių maišelių, nenaudojame ir skatiname draugus nenaudoti plastikinių indų ir įrankių. Tai nėra daug, bet manau visi bent kažkiek prisidėdami galime padaryti daug“, – kalba E.Rupeikaitė-Martinavičienė.

Edita sako, kad plastikinio maišelio pakeitimas medžiaginiu ne tik tausoja gamtą, bet ir taupo pinigus – apsipirkinėjant nereikia pirkti naujų maišelių. Tuo tarpu su vienkartiniais indais, pasak Editos, sunkiau nei su maišeliais, norint juos naudoti ne vieną kartą, tenka plauti.

„Aš manau, kad ekologijos negalime vadinti mada. Kalbėjimas apie tai yra geras ženklas, vadinasi, kad žmonių mąstymas keičiasi. Jei mes sugebėsime to išmokyti ir savo vaikus, jei tai perduos ateities kartoms“, – kritiką, kad ekologija yra šių dienų mada, atremia moteris.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką