„Mados reido“ žiūrovai tave išrinko stilingiausia praėjusių metų moterimi. Ar pati jautiesi išskirtinai stilinga?
Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad tikrai nesu pametusi galvos dėl drabužių, etikečių ar naujų aprangos tendencijų. Svarbiausia, manau, turėti savo stilių ir nebūti tokiai, kaip minia. Vientiso savo stiliaus neturiu, mėgstu keistis pagal nuotaiką ir orą. (juokiasi)
Močiutės violetinė segė man itin patinka. Ir nesvarbu, kad vienas akmenukas iš segės „stilingai“ iškritęs, – sakė Karina.Aišku, aprangos stilius priklauso nuo progos – į vakarėlį einu vilkėdama vienokius, o kasdien – kitokius drabužius. Kaip ir kiekviena moteris labai nemėgstu, jei pobūvyje susitinku merginą vilkinčią tokia pat kaip mano suknele. Visada stengiuosi drabužį pagyvinti bent jau išskirtine detale ar aksesuaru.
Kaip atrodo tavo drabužių spinta?
Tikrai neturiu ypatingai išsiskiriančių drabužių. Spintoje galiu rasti visuomet madingų apdarų. Kartais išsitraukiu drabužį, kurį pirkau prieš keletą metų, tačiau jį galiu pritaikyti prie šiuo metu madingų rūbų.
Pavyzdžiui, labai mėgstu peržiūrinėti savo močiutės iš mamos pusės spintą. Noriai puošiuosi jos papuošalais, patinka jos rankinės. Močiutės violetinė segė man itin patinka. Ir nesvarbu, kad vienas akmenukas iš segės „stilingai“ iškritęs. (juokiasi) Mėgstu pasipuošti ir įvairiaspalviais karoliukais. Močiutė buvo labai stilinga.
Nors tuo metu nebuvo nei prašmatnių parduotuvių, nei išskirtinių prekių, ji sugebėjo pasisiūti daugelį drabužių. Be to, beveik visi daiktai labai kokybiški, todėl iki šiol puikiai išsilaikę. Todėl aš lengvai pritaikau juo savame garderobe.
Labiau mėgsti sijonus ar kelnes?
Man patinka pasipuošti sijonais, tačiau, turiu pripažinti, kad dėl patogumo dažniau dėviu kelnes arba džinsus. Labai džiaugiausi, kai vasarą parduotuvėse buvo didelis pasirinkimas ilgų sijonų ir suknelių. Man ypatingai patiko dėvėti tokius drabužius.Patikusį rūbą galiu įsigyti bet kokioje parduotuvėje. Tikrai nesu iš tų, kurie drabužius perka tam tikrose parduotuvėse. Man nesuprantama, kai žmonės apsiperka tik prabangiose parduotuvėse. Jie perka viską, nesvarbu – tinka rūbas ar ne, – stebėjosi atlikėja.
Per stilingiausiųjų apdovanojimų ceremoniją vilkėjai aukštosios mados dizainerio Irakli Nasidze kurta suknele. Ar jauteisi ypatinga?
Kai atvažiavau matuotis suknelių, truputį nerimavau. Bijojau, kad nesugadinčiau drabužių. Tačiau dizaineris sakė, jog suknelės tarsi specialiai man siūtos. Dizaineris manęs nebuvo anksčiau matęs, todėl atsivežė tas sukneles, kurios, jo manymu, turėtų man tikti. Mat kūrėjui apie mane trumpai papasakojo.
I.Nasidze sakė, jog vilkėdama suknelę per apdovanojimų ceremoniją neturėčiau jaustis kažkaip ypatingai. Anot jo, suknelę vilkėdama turiu vaikščioti taip, tarsi man tai būtų įprastas drabužis. Aišku, džiaugiuosi, kad teko tokia garbė, juk ne kasdien vilki aukštosios mados suknelę.
Kur perki drabužius?
Patikusį rūbą galiu įsigyti bet kokioje parduotuvėje. Tikrai nesu iš tų, kurie drabužius perka tam tikrose parduotuvėse. Man nesuprantama, kai žmonės apsiperka tik prabangiose parduotuvėse. Jie perka viską, nesvarbu – tinka rūbas ar ne.
Svarbiausia – prabangi etiketė. Tikrai nesuprantu tų, kurie perka pėdkelnes už tris tūkstančius litų. Drabužiams tokių pinigų sumų neleidžiu. Jau geriau mamai skalbimo mašiną nupirksiu. (juokiasi)
Scenoje grupės „69 danguje“ merginos atrodo seksualiai ir moteriškai. Ar mėgsti dėvėti panašius drabužius ir gyvenime?
Tarp mūsų sceninių drabužių daug suknelių. Gyvenime galbūt rinkčiausi kitokių spalvų, kirpimo sukneles. Aišku, scenos drabužiai skiriasi nuo tų, kuriais rengiuosi kasdien. Mano drabužiai – neiššaukiantys. Man patinka originalūs drabužiai, kurių nedėvi kas antras sutiktas gatvėje.
Ar daug laiko ir dėmesio skiri savo grožiui?
Turiu prisipažinti, rūpinuosi savimi tik „iš reikalo“. Manau, darau tą patį, ką ir kiekviena moteris: einu į kirpyklą, pas kosmetologę. Manikiūrą darausi pati. Bene labiausiai man patinka masažai. Jei turėčiau daugiau laiko, dažniau lankyčiausi pirtyje, baseinuose.
Ar daug reikia laiko, kad pasiruoštumei vakarėliui?
Paprastai man nereikia daug laiko. Tereikia apsirengti ir pasiryškinti akis bei lūpas. Prisipažinsiu, turiu vieną būdo savybę – nemėgstu skubėti. Todėl neretai manęs tenka laukti. Aš apskritai manau, jog nėra gyvenime labai daug dalykų dėl kurių verta skubėti ir nervintis. Būtent todėl manęs tenka laukti, neskubu net tada, kai vėluoju. (juokiasi)
