„Man smagu, kad mama po tokių komplimentų jaučiasi fantastiškai. Tačiau kitaip ir būti negali – juk esu gryna jos kopija, jos vaikas, būtų keista, jei kiti nepastebėtų mūsų panašumų. Juolab kad mama pastaruoju metu išgyvena tikrą pavasarį – tik pažiūrėkite, kaip ji išgražėjusi!“ – sako Karolina.
Drauge su Kristina modelis pasidalijo mintimis apie judviejų su mama santykį. Kaip judvi sutaria? Kas jos pirmiausia viena kitai: griežta mama ir paklusni dukra, geriausios draugės, o gal – pašėlusios, drauge per gyvenimą einančios kompanionės?
„Šiandien juokais sakau, kad mama man – direktorė“, – 15min linksmai rėžia Karolina, o Kristina atsidususi priduria: „Kad mano patarimai priimami kaip direktorės elgesys. Karolina nori būti labai nepriklausoma...“
15min pakalbino jas abi: apie tarpusavio santykį, ryšį tarp jų, viena kitai duodamas pamokas ir bendrus ritualus.
Šiandien jos vis dažniau drauge pasirodo įvairiuose renginiuose, kai tik pavyksta susiderinti, kartu leidžia laisvalaikį. Modelio karjeros siekiančiai Karolinai tenka daug keliauti, todėl grįžus į Lietuvą su šeima praleistos akimirkos tampa itin brangios.
– Jei reiktų apibūdinti jūsų tarpusavio santykį – koks jis?
Kristina: Mudvi iš tiesų sutariame labai gerai. Žinoma, būna visko, kaip ir visose šeimose. Būna, ir įskaudiname viena kitą, ir pasipykstame, tačiau tą tarpusavio ryšį labai branginame.
Dabar, kaip sakau, toks metas, kai Karolina nori būti labai nepriklausoma, nori parodyti savo savarankiškumą, dėl to kartais kyla ir nesutarimų. Juk man, kaip mamai, norisi ir patarti, ir pamokyti, o, žinote, jai ne visada tai patinka. Tačiau, tikiu, kad tą ribą man pavyksta išlaikyti, kad pavyksta laviruoti tarp to, kad galiu būti ne tik mama, bet ir draugė. Suprantu, kad kartais vaikus reikia paleisti, jei nori, kad sugrįžtų.
Karolina: Su mama sutariame labai šiltai. Nors kartais ir pasipykstam – ir tai turbūt normalu. Pati esu gana sunkaus ir tvirto charakterio, žinau, kad ir mamai su manimi nėra labai lengva (Juokiasi.)
Turbūt daugiausia pastabų sulaukiu iš mamos. Ir dėl visko: dėl gyvenimo, dėl aprangos, dėl ateities, dėl visko! Tačiau net jei nuomonės nesutampa, tai nėra pyktis. Jei atvirai, net jei neklausau mamos, jei noriu elgtis priešingai, visuomet apsvarstau kiekvieną jos žodį... Žinau, kad ji beveik neklysta, ir kad anksčiau ar vėliau vis tiek suprasiu, jog ji veikiausiai buvo teisi.
– O kurios iš jūsų charakteris sudėtingesnis? Kuri dažniausiai taria paskutinį žodį?
Kristina: Karolina sako, kad ji sunkaus charakterio, tačiau nemanau, kad žodis sunkus čia pats tinkamiausias. Jie abu su broliu (Karolina turi dvejais metais jaunesnį brolį Vilmantą, – red.) – liūtukai. Jie kovoja tarpusavyje, o aš dažniau lieku nuošalyje. Negaliu veltis į jų tarpusavio kovas, nes būčiau pralaimėtoja (juokiasi.), reikia palikti vietos jiems tarpusavyje išsiaiškinti.
Džiaugiuosi, kad Karolina užaugo labai stipri asmenybė. Ypač turint omenyje tai, kad ji sukasi srityje, kurioje nereikia silpnų – tuomet tu niekam nebūsi įdomus.
– Sakoma, kad kartais ne tik tėvai moko vaikus, kad vaikai tėvus moko dar labiau. Ko jūs viena kitą labiausiai mokote? Kokius patarimus dažniausiai duodate? Kokias vertybes šeimoje puoselėjate?
Kristina: Karolina – didesnė kovotoja nei aš, ji tikrai mane peraugo. Dukra gimė sunkiai, gimdymas buvo sunkus, tačiau ji nuo pat pirmų dienų buvo labai stipri mergaitė.
Augindama Karoliną visuomet norėjau ją užauginti gražesne, stipresne, protingesne, drąsesne ir geresne nei esu aš. Neriboti jos, kad ji galėtų drąsiai rinktis ir daryti kas jei įdomu, ko ji nori pati. Turėtų didelių planų ir svajonių. Turėtų jėgų viską įgyvendinti. Ir labai tikiuosi jog man pavyko.
Karolina: Mama man visuomet buvo ir yra didžiausia patarėja. Ji visuomet šalia, nesvarbu, ar norisi verkti, ar šokinėti iš laimės.
Kartais ir pati stebiuosi, kaip mama geba kiaurai matyti situacijas, žmones, jos požiūris į mano draugus, drauges, vaikinus, darbus, keliones dažniausiai būna teisingas. Man visuomet įdomu ar jai patinka tai, ką darau, su kuo bendrauju. Visuomet atkreipiu dėmesį į jos nuomonę.
Mama mane moko stiprybės, moko nepasiduoti. Nei jei būna tikrai sunku, sako, Karolina, galim paverkti kartu, o paskui jau ragina – nusišluostyk ašaras ir eik toliau, drąsina, kad pasiduoti – ne man.
Kristina: Didžiausias mano patarimas, o gal ir noras – kad Karolina susikurtų sau tokią ateitį, kad ją galėtų garantuoti ir savo vaikams. Būna pasikalbam ir atviriau, ir apie vyrus, santykius. Tuomet sakau, kad moteriai reikia būti pasiruošusiai viskam. Juk būna, ir kas išduoda, ir nevykusiai gyvenimas susiklosto, bet nėra nieko geriau, nei gebėti būti savarankiška ir laisva – tai labai svarbu. Visuomet tą bandau įskiepyti ir Karolinai.
Karolina: jei atvirai, suprantu, kad tai mamos patarimai – labai brangūs. Tai, kas esu šiandien, tai, ką aš šiandien padariau – tai didelis mamos nuopelnas. Draugai gyvenime atsiranda ir išnyksta, gyvenime visko gali nutikti, tačiau mama visuomet lieka mama.
– O kiek judvi artimos esate? Yra temų, kurių neliečiate?
Karolina: Iki 18 metų gal buvo nejauku, tačiau dabar kalbamės apie viską, esu atvira. Drauge apsvarstome visus aspektus, net ir apie vaikinus pakalbame. O jau čia mama irgi turi ką pasakyti, ji greit perpranta žmones, ypač vaikinus.
Buvo čia toks, kuris vis rėžė sparną aplink. Mama jau pirmą minutę pamačiusi pasakė, kad jis turi problemų. Ir nors tuomet nenorėjau tikėti, netrukus yla išlindo iš maišo. Buvau net truputį šokiruota, tačiau supratau, kad mama žino, ką sako, kad reikia atkreipti dėmesį į visus jos žodžius.
Nemanau, kad galėčiau su kuo nors draugauti prieš tai nepasitarusi su mama, negavus jos pritarimo.
Kristina: Man svarbu, kad dukra būtų laiminga, nenoriu, kad ją skaudintų. Karolina – mano vaikas, aš jai iš visos širdies linkiu tik geriausio, džiaugiuosi, kai jai sekasi. O temos? Nemanau, kad yra kažkokių tabu. Šnekamės gana atvirai.
– Turite kokių nors savų ritualų, tradicijų? Kaip drauge leidžiate laiką?
Karolina: Mums labai trūksta bendrų kelionių, ilgai planuojam, bet vis kas tuos planus pakoreguoja.
O kartu dažniausiai mėgstame išlįsti į miestą: pasikultūrinti, pasižmonėti mums labai smagu. Einame ir kokių pyragėlių drauge suvalgyti – tai mūsų, kaip sakome, „grožio ritualas“.
Nors aš pati retai būnu namuose, daug keliauju, todėl kai jau grįžtu, būna smagu ir tiesiog namuose drauge laiką leisti, kartu pavakarieniauti ar pavedžioti šuniuką.
– Žiūrint iš šalies, dėl savo jaunatviškumo, jūs išties labiau primenate seseris, nei mamą ir dukrą. Dažnai sulaukiate tokių pastebėjimų?
Kristina: Oi, būna situacijų, kai kitiems net nepatogu į mane kreiptis kaip į mamą. Būna, kad žmonės nepatiki, jog esu Karolinos mama. Man, žinoma, tai malonu (šypsosi.).
Karolina: Sykį su mama deginomės paplūdimyje ir prie mūsų priėjo keli vaikinukai. Sako, mes susilažinome iš 100 dolerių, pasakykit, ar jūs sesės, ar klasiokės? Kai pasakėme tiesą, jie negalėjo patikėti, teko net įrodinėti (juokiasi.).
Man pačiai smagu, kad mama tokia jaunatviška. Kartais net juokiuosi – tuomet, kai dviese poilsiavome, nenorėjome palikti daiktų be priežiūros ir po vieną eidavome maudytis. Aš vis žiūri, o mama tai su gelbėtojais grįžta, tai kažkokie krepšininkai ją kalbina. Na, žinai, sakau, noriu čia ramiai pabūti, o kavalieriai aplink dūzgia (juokiasi.).
Smagu, kad mama po tokių komplimentų jaučiasi fantastiškai. Tačiau kitaip ir būti negali – juk esu gryna jos kopija, jos vaikas, būtų keista, jei kiti nepastebėtų mūsų panašumų. Juolab kad mama pastaruoju metu išgyvena tikrą pavasarį – tik pažiūrėkite, kaip ji išgražėjusi!
Kristina: Su dukra tai viskas gerai, kiek sunkiau su sūnumi. Jis atsisako su manimi keliauti, nes vis kas pasako, kad mes – graži pora (kikena.).
Karolina: Ir aš labai suprantu, kodėl. Brolis toks jaunas žavus jaunuolis, o šalia taip pat jaunatviškai atrodanti pana. Na, gal keleriais metais vyresnė, bet juk būna ir taip. Žodžiu, brolis įsitaisė kompleksą, o man tai labai smagu (juokiasi.).
– Kristina, jūs dukrą į modelių pasaulį išleidote tuomet, kai jai tebuvo 13 metų. Nesistengėte Karolinos atkalbėti? Ne per greit ji užaugo?
Kristina: Dabar kai pagalvoju, nebuvau pasiruošusi, kad į tai Karolina pasuks būdama 13-ikos. Man ji atrodė dar mergaitė, kuriai pindavau plaukus ir staiga matau, ją einančią podiumu tarsi suaugusią merginą.
Nesitikėjau, kad dukra užaugs penkeriais metais anksčiau. Apie jos kaip modelio karjerą net nebuvau spėjusi pagalvoti. Karolina net nežinojo, kad ir man pažįstamas modelio darbas. Aš pati jaučiausi dar tokia jauna.
Tačiau tuo pat metu mačiau, kaip modelio darbas Karolinai patinka. Tad teko susiimti ir padėti jai, labai pakoreguoti ir savo gyvenimo planus.
Prasidėjo kastingai. Vienuose sekasi, kituose ne. Jai dar labai jaunai buvo sunku suprasti, kodėl vieniems tu pati gražiausia ar įspūdingiausia pasaulyje, o kitiems tu visai neįdomi. Ji siekė visuomet būti pastebėtai ir įvertintai pačių svarbiausių mados fotografų, mados namų dizainerių, reklamos užsakovų. Jos kartelė laikui bėgant gerokai užaugo.
Karolina: Nėra taip, kad viskas tiesiog sekasi. Ir net jei sekasi – būna, kad kartais darbo negauni todėl, kad esi... per graži. Kad reikia kitokio tipažo merginų, agentūros ieško kitokio, įdomesnio, nestandartinio grožio. O tai priimti lygiai taip pat sunku. Juk nepulsi trumpai kirptis plaukų, kad gautum darbą.
– Kristina, o jūsų, kaip mamos, nebaugino mados pasaulio užkulisiai? Ne paslaptis, kad egzistuoja ir tamsioji jų pusė, kurioje jaunų merginų laukia daug ne pačių gražiausių pagundų.
Kristina: Žinoma, visuomet yra rizika. Tačiau iš pat pradžių aš dukrą visur lydėdavau, buvau ir Milane, ir Niujorke, daug kur. Kita vertus, ja pasitikėjau. Kartu puikiai žinojau, jog ji bus smalsi, kad vis tiek turbūt kokį nors kvietimą priims, tačiau buvau tikra, kad net ir tuomet turės savo principus.
Karolina niekada nebuvo „alkanas vaikas“. Ji niekada nebuvo nei neaprengta, nei nepamaitinta, nei nemačiusi pasaulio. Aš stengiausi, jog mano vaikams nieko netrūktų, o kai galėdavau tai ir labai lepindavau. Pakvietimas į paplaukioti jachta ar pasivažinėti prabangiu automobiliu Karolinai neapsuks galvos jog tai vienintelė galimybė pajusti gyvenime kas yra prabanga.
Pasakojau dukrai, kaip ir pati kadaise buvau gavusi kvietimą į vakarėlį jachtoje, sakiau, kad jei būčiau sutikusi, būčiau turbūt iš jos nebegrįžusi... Manau, kad tos pamokos, tiek patarimai dukros galvoje nusėdo ten, kur turėjo nusėsti. Ji šį egzaminą išlaikė ir išlaikė jį 10 balų su pliusu.
– Karolina, ar pati pagalvoji, kokia tu būsi mama? Kokias iš savo mamos išmoktas pamoka perteiksi savo vaikams.
Karolina: Ši tema man dar tolima, kol kas ji dar atrodo kosmiškai, nors mama vis jau pakalba (juokiasi.).
Kristina: Jaučiu, kad Karolina savu laiku susilauks mergaitės, kad galėsim ir toliau moteriškai bendrauti. Žinau, kad ji bus labai gera mama. Būna momentų, kai man Karolina paatvirauja jog mastanti ar ji pajėgs tiek duoti savo vaikams kiek aš padariau dėl jų.
Karolina yra liūtė. Ir kai ji turės savo liūtuką, dėl jo padarys viską, mamos instinktas yra beribis. Dukra moka pastovėti ir už save, ir už kitus. Net ir man vis pasako, kad jei kas nutiks, mama, sakyk, niekam neleisiu tavęs skriausti. Šeima mums – brangiausia, ką turime.
