Štai keletas frazių, kurias reikėtų pamiršti norint susidraugauti su vyro vaikais.
„Nagi, pavadink mane mama“
Tu nesi jų mama ir niekada nebūsi. Vaikai ir taip pakankamai sutrikę, kai jų mamos vietą užima kita moteris. Versdama vaikus save vadinti mama tik dar labiau juos sutrikdysi.
Patarimas: vaikus bandyk jaukintis pamažu, nieko neversdama. Tyrimai rodo, kad tam, jog naujas šeimos narys pilnai įsilietų į jau susiformavusį šeimos modelį, reikia mažiausiai trejų metų. Pirmieji, be abejo, būna sunkiausi.
„Jauskis laisvas! Daryk ką tik nori“
Kaip vaikams reikia meilės, taip pat jiems reikalingos ir tam tikros elgesio ribos, privalo būti kokios nors taisyklės. Tai, kad nesi jų mama, dar nereiškia, jog negali priimti jokio sprendimo, susijusio su jų auklėjimu. Bandymas tokia fraze pasirodyti, kad esi šauni ir leisi jiems daugiau, nei tikroji mama ar tėtis, bus veiksmingas tik labai trumpą laiką.
Patarimas: nors nesi biologinė vaikų mama, tačiau dabar užimi tam tikrą vietą jų gyvenime, ir jie tavęs klausyti turi taip pat kaip ir tėčio. Kai nori ką nors vaikui liepti ar uždrausti, naudok susitarimo taktiką – vaikas turi žinoti, kad sprendimą kažkaip elgtis arba nesielgti priėmė ir jis pats, o ne jam buvo griežtai liepta kažką daryti ar nedaryti.
„Aš padarysiu“, „Aš paimsiu“, „Aš nuvažiuosiu“, „Aš nupirksiu“ ir t.t.
Kad ir kaip norėtum įsiteigti, privalai prisiminti, kad esi vaikų tėčio žmona, o ne tarnaitė. Mėgindama pasisiūlyti padaryti bet ką, kas vaikui patiktų, jį be galo lepini. Dėl to, kad tenkini kiekvieną vaiko užgaidą, jis tikrai tavęs nepamils, tačiau kuo puikiausiai išmoks tavimi naudotis ir manipuliuoti.
Patarimas: pamiršk tokią dirbtinę pagalbą – vaikas tikrai pats gali susitvarkyti savo žaislus ar paruošti namų darbus. Tu jam turėtum padėti, o ne atlikti viską vietoj jo.
„Na, ir kodėl toks liūdnas veidelis?“
Vyro vaikams leidžiama būti liūdniems, ypač jei pamote tapai ne po vyro skyrybų, o po pirmosios žmonos mirties. Taigi nesistenk jų priverstinai prakalbinti, įvairiausiais būdais pralinksminti ir pan. Kai jie to patys norės, tikrai nustos liūdėję. Jeigu jų motinos vietą užėmei po skyrybų, vaikai tyčia gali norėti, kad kuo dažniau matytum jų liūdnus veidus ar ašaras – taip jie nori, kad pasijustum kalta dėl jų tėvų skyrybų. Dėl to nieko negali padaryti – po kurio laiko vaikai patys nustos taip daryti.
„Tavo tėtis ir aš visuomet...“
Nekalbėk džiaugsmingai apie tai, kaip puikiai su tėčiu leidote laiką, kai vaikų šalia nebuvo. Jie ir taip sutrikę, kad atsiradai jų gyvenime, o pasakodama apie smagias akimirkas, praleistas vien su jų tėčiu, gali vaikus išgąsdinti, kad jam jie nebeįdomūs.
Patarimas: jeigu nori parodyti, kokia laiminga esi su jų tėčiu, rodyk tai kai visi esate kartu, kad vaikai nesijaustų atstumti.
„Ar mama tave šito mokė?“
Niekada blogai nekalbėk apie buvusią vyro žmoną vaikų akivaizdoje. Tyrimai rodo, kad vaikai itin skaudžiai išgyvena, kai po skyrybų girdi blogai kalbant apie kurį nors iš tėvų.
Patarimas: jeigu vaikas kažką darbo blogai ar nesugeba kažko padaryti, nekaltink jo mamos. Pati pamokyk, kad reikėtų elgtis kitaip arba kaip kažką reikia padaryti.
„Jūs visada šitaip darėte?“
Vaikai gali būti pripratę prie tam tikrų dalykų, neturėtum stebėtis ar bandyti griauti nusistovėjusias šeimos tradicijas. Jei per visas Kalėdas vaikai su tėčiu ir mama žiūrėdavo „Vienas namuose“, neparodyk jiems, kad tau tai atrodo visiška nesąmonė ir laiko gaišimas.
Patarimas: įsijunk į šią tradiciją ir tapk jos dalimi. Jei jautiesi nejaukiai, nesijaudink, netrukus galėsite visi kartu kurti naujas savo tradicijas, su kuriomis buvusi vyro žmona nebus susijusi.
„Mano vaikai ir aš...“
Jeigu ir pati turi vaikų iš ankstesnės santuokos, nemėgink brėžti ribos tarp „aš ir mano vaikai“ ir „vyras ir jo vaikai“. Dabar jūs viena didelė šeima. Kaip ir nesigirdama, kaip puikiai leidai laiką būdama vien su vyru, taip pat nesigirk ir ką veikei su vyru ir savo vaikais tą savaitgalį, kai vyro vaikai viešėjo pas mamą. Jie neturi jausti, kad tavo vaikai yra geresni ir labiau mylimi.
