Krizė vaiko akimis

Kartais gali kilti abejonių dėl vaiko elgesio. Ir ne veltui. Daugiau nei 38 procentai mergaičių ir 20 procentų berniukų Kauno mieste dažnai liūdi ir jaučiasi prislėgtos (depresiškos) nuotaikos. Daugiau nei 10 procentų mūsų vaikų nesijaučia laimingi. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R.Vaitkienė teigia, jog reikia susirūpinti atžalomis ir padėti jiems, jei tik įtariate, jog ištiko krizė.
Liūdna mergaitė
Liūdna mergaitė / Photos.com nuotr.
Temos: 1 Vaikai

Daugeliu atvejų dėl didelio nerimo ir nesugebėjimo susitvarkyti su savo emocijomis susergama įvairiomis ligomis, tad nenumokite ranka į tai, jei vaikas itin dažnai skundžiasi galvos ar pilvo skausmais, praneša Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras.

Nuspręsti, kad reikia profesionalios pagalbos, yra sudėtingiausia. Net tuomet, kai vaikas nuolat elgiasi agresyviai, šeima gali nepripažinti, kad vaiko elgesys yra sutrikęs. Vienus tėvus gąsdina vaiko įniršio priepuoliai, žaislų laužymas, o kiti tai vertina kaip savarankiškumą, sugebėjimą vadovauti.

Vaikai, kaip ir suaugusieji, augdami susiduria su įvairiomis sunkiomis, kartais nekontroliuojamomis situacijomis, gyvenimo pokyčiais, su kuriais turi susidoroti. Vaikai gali išgyventi krizę dėl pačių įvairiausių sunkumų. Svarbu suprasti, kad vaikas reaguoja net ir į nedidelius pokyčius – neretai suaugusiesiems nereikšmingi sunkumai vaikui gali atrodyti dideli ir sunkiai įveikiami.

Emocinės ar elgesio problemos gali kilti dėl labai įvairių priežasčių vaiko gyvenime: kito vaiko (sesės ar brolio) gimimo, senelių ar kitų artimųjų netekties, gyvenamosios vietos pakeitimo, paties vaiko ar artimo ligos. Paprastai tokio pobūdžio sunkumus įveikia pati šeima arba vaikui prie šių permainų padeda pritapti trumpalaikė psichologo pagalba.

Daugeliu atvejų dėl didelio nerimo ir nesugebėjimo susitvarkyti su savo emocijomis susergama įvairiomis ligomis, tad nenumokite ranka, jei vaikas itin dažnai skundžiasi galvos ar pilvo skausmais.

Kad ir kaip būtų, kartais vaiko emocinės ar elgesio problemos tęsiasi ilgai, jų nepavyksta išspręsti šeimoje, jos įsisenėja ir sukelia daug skausmo tiek tėvams, tiek vaikams. Būtent tuomet prireikia specialisto pagalbos, o ypač po tokių išgyvenimų kaip patirto smurto ar išgąsčio, tėvų išvykimo dirbti į užsienį, tėvų skyrybų, staigių aplinkos pokyčių, pavyzdžiui, persikrausčius į naują šalį ar miestą, pakeitus mokyklą, patirtos traumos, netekties ar skaudžių išgyvenimų, pavyzdžiui, autoavarijos, gaisrų…

Kaip atpažinti, kad vaikas išgyvena krizę?

Kiekvieno vaiko reakcija į traumuojantį įvykį ar stresinę situaciją yra individuali, tačiau išgyvenamos krizės požymiai yra panašūs. Kad vaikas išgyvena didelius sunkumus ar krizę, gali rodyti tokie požymiai:
problemos ugdymo įstaigoje (išsiblaškymas, dėmesio nesutelkimas per užsiėmimus, interesų praradimas),
atsiradę sveikatos sutrikimai (mitybos pokyčiai – apetito sumažėjimas ar padidėjimas, miego sutrikimai, įvairūs skausmai ar negalavimai dėl nežinomų priežasčių),
elgesio pokyčiai, netinkamas elgesys (impulsyvumas, agresyvumas, atsiribojimas, vengimas bendrauti, savęs žalojimas).
stiprios emocijos ir jausmai (nuotaikų svyravimai, vaikas dažniau nei įprastai liūdnas, uždaras, priešiškas aplinkiniams, kalba apie nenorą gyventi),
pakitusi žaidimo struktūra (agresyvus, destruktyvus žaidimas, žaislų niokojimas arba apatija bet kokiai anksčiau mėgiamai veiklai),
pasikeitę piešiniai (niūrios spalvos, dažni braukimai, trynimai, daug smurto irk t. t.).

Krizė vaikui – krizė visai šeimai

Krizės atveju sutrinka ne tik vaiko elgesys, psichikos ir fizinė sveikata, bet keičiasi ir paties vaiko bendravimas, sutrinka jo adaptacija.

Vaikų krizės išgyvenimai itin dažnai būna susiję su tam tikrais svarbiais pokyčiais šeimoje, todėl neretai krizė ištinka ne vien vaiką, bet ir kitus jo šeimos narius – tėvus, brolius, seseris, kitus artimuosius. Todėl pagalbą krizių atvejais svarbu organizuoti ne vienam vaikui, bet ir kitiems šeimos nariams.

Kiekvienoje krizėje slypi dvi galimybės – galima krizę įveikti arba jos neįveikti. Ar pavyks įveikti sunkumus, priklauso ne tik nuo individualių dalykų – vaiko amžiaus, psichologinio atsparumo, problemų įveikimo ir kitų socialinių įgūdžių, – bet ir nuo aplinkos.

Kaip vaikui pasiseks įveikti krizę, priklauso nuo santykių su tėvais, kitais artimaisiais, nuo aplinkinių žmonių galimybių suteikti pagalbą. Jei artimiausios vaikui aplinkos žmonės taip pat išgyvena krizę, tuomet vaikui, patyrusiam krizę, artimųjų pagalbos neužtenka arba ji tiesiog neprieinama.

Tokiu atveju svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus – psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą bei socialinę pagalbą teikiančius specialistus – socialinius pedagogus, socialinius darbuotojus.

Jei vaikas ar visa šeima išgyvena krizę, pagalbos galima kreiptis į artimiausią psichikos sveikatos centrą. Jame dirbantys specialistai – psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas – gali suteikti pagalbą ar nusiųsti į įstaigą, teikiančią pagalbą krizių atvejais. Psichologas ar psichoterapeutas, dirbantis pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje, mokykloje ar kokioje nors nevyriausybinėje organizacijoje taip pat galėtų padėti. Be to visada yra galimybė kreiptis į specializuotus krizių centrus, kuriuose dirbanti specialistų komanda teikia profesionalią psichologinę ir socialinę pagalbą krizių atvejais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius