Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kuodytė: kiekviena pora turi savo būdą mylėti ir išsiskirti (nuotraukos)

Aktorė Viktorija Kuodytė
D.Matvejevo nuotr. / Aktorė Viktorija Kuodytė
Šaltinis: 15min
0
A A

Talentinga aktorė Viktorija Kuodytė sekmadienį, Valentino dieną, 19 val. su scenos partneriu Povilu Budriu Menų spaustuvės scenoje susitiks kaip buvę įsimylėjėliai, kurių gyvenimo keliai išsiskyrė. Spektaklyje „Muzika 2“, kuris artistei asocijuojasi su džiazu, išsiskyrusi pora bando suprasti, ar įmanoma vyrui ir moteriai išsiaiškinti skyrybų priežastis, nekaltinant vienam kito, ir ar galima grįžti atgal arba bent atleisti.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

– Su kuo jums asocijuojasi vaidinimas šiame spektaklyje?

– Vaidinimas šiame spektaklyje man asocijuojasi su džiazu. Yra tema, leitmotyvas, du muzikantai, kurie kiekvieną spektaklį-koncertą improvizuoja pagrindine tema. Žinai, kad partneris viską gros pagal parašytą autoriaus tonaciją, kaip, beje, ir tu, bet niekada nežinai, kur šį kartą prasidės variacijos.

– Režisierius teigia ryžęsis statyti šią subtilią ir jausmingą meilės istoriją tik dėl to, kad sutiko bendradarbiauti profesionalai – jūs ir jūsų scenos partneris Povilas Budrys. Kokius išbandymus jums tenka įveikti įkūnijant spektaklio heroję ir jos jausmus?

– Pagrindinis uždavinys, kurį iškėliau sau, kaip aktorei, – nevaidinti vaidinant. Atrasti tą permatomą ribą tarp herojaus ir savęs. Pasinerti į skyrybų situaciją pusantros valandos, bet ne kaip Viktorija Kuodytė, o kaip Anna Mari Roš. Laikausi įsitvėrusi tos moters personažo, nes, jei nuslystum į save, po spektaklio neapleistų jausmas, kad atlikai išpažintį prieš krūvą nepažįstamų žmonių.

– Kokių žiūrovų laukiate ir kokiais labiausiai džiaugiatės šiame spektaklyje?

– Visais be išimties. Man būna labai liūdna, suvaidinus šį spektaklį. Manau, taip gali nutikti ir žiūrovui. Bet, kaip sakoma, jei nėra sielvarto gyvenime, nėra ir meilės gyvenimui. Čia ne aš taip sugalvojau, o A.Camus.

Kaip sakoma, jei nėra sielvarto gyvenime, nėra ir meilės gyvenimui. Čia ne aš taip sugalvojau, o A.Camus, – sakė aktorė V.Kuodytė.– Situacija, kai išsiskyrę žmonės po kurio laiko susitinka, pažįstama daugeliui, galima ją pavadinti netgi banalia. Kita vertus, ši tema – neišsemiama. Ką šiuo spektakliu norite parodyti ar pasakyti žiūrovams?

– Situacija banali, jei į ją banaliai žiūrėsime. Manau, skyrybos palieka besiskiriančių žmonių tolesniam gyvenimui daugybę klausimų. Šio spektaklio situacija įdomi dėl to, kad išsiskyrusi pora mėgina į tuos klausimus atsakyti, nors jau ir post factum. Ar įmanoma vyrui ir moteriai išsiaiškinti skyrybų priežastis, nekaltinant vienam kito? Ar įmanoma grįžti atgal, ar įmanoma atleisti vienas kitam? Ir ar yra noro mylėti?

Niekada nesiaiškinome nei su režisieriumi, nei su partneriu, ką konkrečiai norime pranešti žiūrovams. Iš tiesų situacija banali, skiriasi daugybė žmonių, bet visi savaip. Kiekviena pora turi savo būdą mylėti ir išsiskirti. Aš, kaip personažas, norėčiau žiūrovams pasakyti W.Shakespeare'o žodžiais: „Pagaukime valandą, kuri ateina. Nesivykime jos, kai išeina.“

– Ką kurdama šį spektaklį šia tema naujo atradote pati?

– Šis spektaklis man panašus į kiną, kuris nufilmuotas tik stambiais aktorių veidų planais. Viskas svarbu, kiekvienas akies mirktelėjimas, atsikvėpimas, nosies nusivalymas, atsisėdimas, atsistojimas.

Spektaklyje nėra nė vienos vietos, kur galėtum už ko nors pasislėpti. Kiekvieną sekundę esi tikrinamas melo detektoriaus, kuris esi tu pats, bet šiuo atveju labiausiai žiūrovas, nes, kaip jau minėjau, situacija per daug kiekvienam atpažįstama ir bet koks melas pradėtų rėkti kaip mašinos signalizacija naktį.

– Vienoje recenzijoje parašyta, kad jūsų su partneriu vaidyba šiame spektaklyje – lyg vaidinimas „nuoga oda“. Kas padėjo išgauti tokį teatrinį atvirumą ir natūralumą?

– Viltis, kad tai gali būti įdomu tau kurti, o žiūrovui žiūrėti. Padėjo ir tai, kad neįpareigojo terminas, kada šį spektaklį išleisti į dienos šviesą. Turėjome pakankamai laiko maksimaliai pjesės analizei, laiko man ir Povilui susiderinti. Šiais visuotinio skubėjimo laikais tai buvo didelis komfortas. Harmoningos repeticijos, minimumas streso ir drąsa nebijoti būti atviram.

Valentino diena man reiškia tiek, kiek prievartos tuo metu būna mano jausmuose. Jei jos yra susikaupusios, kas visai normalu, ši diena gali būti prasmingas tų užsinešusių ledo lyčių prastumdymas.– Esate sakiusi, kad džiaugiatės, jog P.Budrys jums – tinkantis scenos partneris, su kuriuo lengva dirbti. Ar galėtumėte palyginti partnerio suderinamumą ir jo svarbą scenoje ir gyvenime?

– Scenoje partnerio suderinamumą ar nesuderinamumą turi nuspręsti režisierius. Režisierius derina aktorius vienus prie kitų pagal aktorines savybes ir šiek tiek pagal žmogiškas. Paprasta – renkasi tave. Gyvenime sudėtingiau – partnerį renkiesi tu. Kaip ir gerai, bet toliau turi dirbti ir aktoriaus, ir režisieriaus darbą. Spektaklio pabaigoje galėsi pasakyti pastabas.

– Apskritai vaidinti atšalusią ar liepsnojančią meilę sunkiau nei kitus jausmus?

– Nujaučiu, kad šiame žodyje slypi visi jausmai. Jausmų nesuvaidinsi. Juos nuolat reikia kuo nors suintriguoti, kad jie išlįstų. Jiems negali įsakyti. Tai ir yra sudėtingumas – nuolatinė savęs provokacija.

– „Muzika 2“ bus rodomas per Valentino dieną – ką jums ši diena reiškia ir ar apskritai reiškia?

– Ilgą laiką aš ją lygindavau su Helovino švente. Lietuvoje šios šventės imtos švęsti ne taip seniai, turbūt atkūrus nepriklausomybę. Niekas realiai nežinojo, nei ką reiškia tos dienos, nei kaip ir kodėl jas reikia švęsti. Tad nesuprantu, kodėl staiga reikia griebtis to, kas svetima, vien tam, kad tai daro ir kiti?

Apie šventąjį Valentiną pasidomėjau ne taip seniai. Kiek žinau, tai buvo pastorius, gelbėjęs jaunuolius, kurie pagal pagoniškus papročius būdavo suporuojami per prievartą šią vasario dieną apeigų metu ir taip turėdavo išgyventi metus laiko. Taigi Valentino diena iš esmės – gelbėjimasis nuo priverstinės meilės. Ši diena man reiškia tiek, kiek prievartos tuo metu būna mano jausmuose. Jei jos yra susikaupusios, kas visai normalu, ši diena gali būti prasmingas tų užsinešusių ledo lyčių prastumdymas.

D. Matvejevo nuotr./Spektaklis Muzika 2
D. Matvejevo nuotr./Spektaklis „Muzika 2“

 

Komentarai
Temos Muzika
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką