Koncertuojate ne taip jau ir daug. Kodėl šiam turui pasirinkote ne tik didmiesčius, bet ir mažesnius Lietuvos miestus?
Pasirinkome mažesnius didmiesčius ir mažus miestelius. Tai savotiška duoklė tiems žmonėms, kurie visada manęs klausdavo, kada atvažiuosiu pas juos, ir taip statydavo mane į nepatogią padėtį. Tačiau visos grupės vežti į mažus miestelius neverta, nes nežinia kiek žmonių susirinktų ir kaip jie reaguotų į mano muziką. Tačiau noras visada buvo, tad su akustiniais koncertais aplankysime žmones, kurie galbūt mūsų net nesitikėjo.
Rengiatės naujo albumo įrašams. Koks jis bus?
Jau įrašinėju naują albumą, kuris turėtų pasirodyti rudenį. Man šis albumas – labai didelis žingsnis į priekį. Kaip bus publikai – nežinau, nes galbūt bus keista ir albume žmonės atras netikėtų dalykų. Mano kūryboje visada buvo du keliai. Viename kuriama muzika, skirta Jurgai, kurią visi mato ir pažįsta, o kitame – teatro muzika. Šiame albume jos abi susijungs. Kas iš to išeis – žiūrėsime.
Vilniaus universitete studijavote žurnalistiką, tačiau pagal įgytą specialybę nedirbate. Suklydote rinkdamasi kur studijuoti?
Baigiau ryšių su visuomene magistrantūrą. Nemanau, kad suklydau. Baigti mokslai man padeda bendraujant su žurnalistais. Taip pat galiu pasižiūrėti į tai, ką aš darau, iš kitos pusės. Be to, daug lengviau yra susikalbėti su vadybininkais, nes aš žinau, ko ir kodėl jiems reikia. Ne visada jiems pritariu, bet bent jau žinau jų reikalavimus. Dabar viduje žurnalistikai nėra poreikio, tačiau neatmetu galimybės grįžti į ją. Galbūt tada, kai būsiu sukaupusi patirties ir turėsiu ką pasakyti. Manau, tai žurnalistui yra svarbiausia.
Esate parašiusi pasakų knygą. Kaip šovė ši mintis ir kodėl pasirinkote būtent pasakas?
Esu labai dėkinga savo lietuvių kalbos mokytojai Jūratei Galinauskienei iš Palangos, kuri mane užkrėtė rašymu. Ji sugebėjo sudominti taip, kad net ir atpasakojimus būdavo įdomu rašyti. Visada žinojau, kad norėsiu kažką parašyti: iš pradžių tai buvo poezija. Šiaip kuriu, kai man būna sunku ir norisi kažkokios šviesos tunelio gale. Kai žmogus atsisėda rašyti, jis nežino, koks bus jo pirmas sakinys – o jei žino, aš nelabai tikiu tokiais žmonėmis. Taigi atsisėdusi ir parašiusi „Seniai seniai...“ supratau kas čia per žanras.
Nekalbate su žurnalistais apie privatų gyvenimą. Kodėl: tai strategija sulaukti dar daugiau dėmesio ar nuoširdžiai nenorite atskleisti asmeninių reikalų?
Anksčiau gal daugiau kalbėdavau apie asmeninį gyvenimą, tačiau aš visą laiką jausdavausi nejaukiai. Dabar man atrodo, kad tai, kas vyksta už mano buto durų, nėra taip svarbu, kaip tai, kad scenoje aš esu visiškai apnuoginusi savo sielą. Esu atvira ir nuoširdi, tik gal ne toje vietoje, kur visi norėtų ar yra įpratę. Aš saugau savo artimus žmones nuo bereikalingų dalykų. Man tai yra natūralu.
Pasiūlykite mūsų skaitytojams antikrizinį receptą.
Receptą kiekvienas turi susirasti pats. Man atrodo, kad sunkiausia yra tiems žmonės, kuriems svarbiausia jų finansinė padėtis. Aš niekada finansų nestačiau į pirmą vietą. Norėčiau palinkėti tiems žmonėms, kurie labai stipriai jaučia sunkmetį, kad jie atsigręžtų į tuos dalykus, į kuriuos reikėtų žiūrėti pirmoje vietoje, pavyzdžiui, kūrybą ir šeimą. Gal tai jiems bus pamoka ir galimybė susirasti vidinę ramybę.
Ką veiksite šį savaitgalį?
Koncertuosiu. Turiu labai daug darbų, bet iššūkius visada mėgau. Dabar, kai turiu šeimą ir koncertuoju, visada reikia rinktis prioritetus.
Trumpai apie Jurgą
Prieš pradėdama solinę karjerą Jurga 2002 m. dalyvavo Baltijos šalių atlikėjų konkurse „Fizz Super Star“, kuriame tapo viena finalisčių, o 2004 m. atliko pagrindinius vaidmenis lietuviškuose roko miuzikluose „Tadas Blinda“ bei „Ugnies medžioklė su varovais“.
2005 m. rudenį Jurga išleido savo debiutinį albumą „Aukso pieva“, 2007 m. – „Instrukcija“.
2007 m. rudenį Miunchene vykusiuose MTV Europos muzikos apdovanojimuose Jurga buvo apdovanota geriausios Baltijos šalių atlikėjos statulėle. Tais pačiais metais ji laimėjo ir Baltijos dainų festivalio Švedijoje „Grand Prix“.
2008 m. Jurga išleido knygą „Pasaka apie Slieką ir jo draugą Pašiauštą“.
