Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kūrybiškas žvilgsnis į vestuves

Aistė Jasaitytė-Čeburiak ir Romanas Čeburiak
Aistė Jasaitytė-Čeburiak ir Romanas Čeburiak
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vis dažniau būsimieji jaunavedžiai atsisako tradicinės vestuvių puotos ir tuoktuvių ceremoniją organizuoja nestokodami originalių idėjų. Ir gerai! Juk vestuvės – ypatingas įvykis, kurį norisi atsiminti visą gyvenimą...

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!
Alina ir Mindaugas Lapeliai
Alina ir Mindaugas Lapeliai

Alina ir Mindaugas Lapeliai:  „Tuoktis TV eteryje buvo įdomu“

Ši sutuoktinių pora paliko žymę Lietuvos televizijų istorijoje. Įsimylėjėliai susituokė vasario 14 d. per TV3 žaidimo „Auksinis Valentinas“ koncertą. Visi vedybų rūpesčiai buvo patikėti projekto organizatoriams ir vestuvių planuotojai Kristinai Kaikarienei. „Labai džiaugiamės pasirinkę būtent tokią vietą, laiką ir situaciją savo meilei sutvirtinti. Kur dar, jei ne televizijoje, mūsų liudininkais būtų tapę Natalija Zvonkė ir Leonardas Pobedonoscevas?! – šypsosi jaunavedžiai. – Tikrai nesigailime pirmieji žengę tokį žingsnį.“

Tiesa, per ceremoniją jaunieji nebuvo tokie drąsūs ir tvirti. „Jautėme didžiulį jaudulį, varžėmės kamerų, be to, ir studijoje buvo daugybė svetimų žmonių, aplinkybės gana sudėtingos, – pasakoja M. Lapelis. – Tačiau už baimę, kuri ir tuokiantis įprastoje aplinkoje yra natūralus dalykas, mums buvo atlyginta su kaupu: santuokos proga gavome dovanų kelionę į pasirinktą šalį, kur galėjome vykti mums patogiu metu. Taigi vestuvės TV eteryje – nuostabus nuotykis, kurio tikrai niekada nepamiršime.“

Daina ir Antanas Bosai
Daina ir Antanas Bosai

Daina ir Antanas Bosai: „Priesaika po Karibų saule buvo nepakartojama“

Šios poros vestuvių visuomenė ir žiniasklaida laukė užgniaužusi kvapą, paparacai blizgino fotoobjektyvus ir tikėjosi būti pirmieji, įamžinę žymius nuotaką ir jaunikį, išskubančius iš bažnyčios. Tačiau, visų nuostabai, sužadėtiniai tuoktis išvyko į vieną iš bemaž septynių šimtų Bahamų salų.
„Tai dienai rengėmės visus metus ir norėjome šventės tik dviem. Abu puikiai suvokėme, kad Lietuvoje to padaryti nepavyks. Be to, ir šventės norėjosi išskirtinės, kitokios. Juk abiem su Antanu santuoka nebuvo pirmoji, – pasakoja D. Bosas. – Abu svajojome apie tylias, ramias, bet įsimintinas vestuves prie jūros. Jau po sužadėtuvių pradėjome svarstyti, kurią šalį pasirinkti, kad ten įregistruota santuoka galiotų Lietuvoje. Seišeliai, Tailandas atkrito, nes ten rengiamos tik simbolinės vestuvės. Internete radau, kad tokios paslaugos teikiamos Bahamose. Gamta ten nuostabi, aptarnavimas  aukščiausio lygio, siūloma gausybė atrakcijų.“

Daina Bosas pripažįsta, kad vestuves Bahamose pasirinko ir dėl to, kad norėjo pasislėpti ne tik nuo žiniasklaidos, bet ir nuo būtinybės būti puotos šeimininkais ir rūpintis kitų poreikiais. „Nesinorėjo rengti didelio pokylio, per kurį paprastai jaunavedžiai rūpinasi svečiais, jų nuotaika, jaukia vakaro atmosfera ir pan. Bahamose visas dėmesys buvo skirtas tik mums. Organizatoriai numatė visas smulkmenas. Jautėmės lyg rojuje. Ten pat prabėgo ir mūsų medaus mėnuo. Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad man tai buvo svajonių vestuvės – ceremonija dviem, kaip ir turėtų būti“, – pasinėrusi į mielus prisiminimus, pasakojo laiminga moteris.

Aistė Jasaitytė-Čeburiak ir Romanas Čeburiak
Aistė Jasaitytė-Čeburiak ir Romanas Čeburiak

Aistė Jasaitytė-Čeburiak ir Romanas Čeburiak: „Mintis tuoktis pagoniškai gimė netikėtai“

Įsimylėjėlių pora pagoniškas apeigas pasirinko netikėtai. „Nusprendę tuoktis, žinojome tik viena – ceremonija tikrai vyks ne mieste, o gamtoje po atviru dangumi, – pasakoja Aistė. – Pasirinkome nuostabaus grožio Europos parką, o visą šventės eigą nulėmė sena pažįstama. Susitikome po kelerių metų jai grįžus į Lietuvą pakrikštyti vaikų pagoniškai. Išklausiusi, kokios įdomios šios apeigos, nutariau pasidomėti ir pagoniškomis vestuvėmis. Supratau, kad man jos labai prie širdies, mat mano tėtis visada labai šventai tikėjo gamtos jėgomis, ir man pačiai tai yra labai artima.“

Ceremonijoje dalyvavo ne tik jaunieji, bet ir jų artimieji, kurie nė akimirkos nedvejojo, kad jaunųjų pasirinkimas tuoktis pagoniškai yra tinkamas. „Mudu su Romanu ėjome per septynias deivės Laimos juostas skambant kanklių muzikai. Mus tuokianti vaidilė aukojo pagonių dievams druską, grūdus ir prašė jų malonės. Vaidilė kvietė mudviejų mamas ir seneles kurstyti simbolišką šeimos židinį. Ugnimi buvo pašventinti sutuoktinių žiedai, o rankos simboliškai surištos austomis juostomis. Mudviem buvo nukirpta po plaukų sruogą, jos įmestos į degantį aukurą, – ceremonijos detales atskleidžia A. Jasaitytė. – Po tuoktuvių visi svečiai, siųsdami ratu midaus kaušą, sakė linkėjimus. Nuostabi šventė sužavėjo ne tik mudu su Romanu, bet ir visus joje dalyvavusius svečius. Niekada nesigailėsiu pasirinkusi būtent tokias apeigas.“

Eglė Šantaraitė-Eisimantienė ir Arnoldas Eisimantas
Eglė Šantaraitė-Eisimantienė ir Arnoldas Eisimantas

Eglė Šantaraitė-Eisimantienė ir Arnoldas Eisimantas: „Golfo aikštynas mums tiko idealiai“

Jaunavedžiai, dirbantys Klaipėdos dramos teatre, vestuvėms pasirinko netoli uostamiesčio veikiantį golfo aikštyną. Pora atskleidė apsvarsčiusi begalę variantų ir apžiūrėjusi daugelį vestuvėms tinkamų vietų po atviru dangumi. „Galiausiai nusprendėme, kad golfo aikštynas puikiai tiks: norėjome būti gamtoje, bet išvengti jau gerokai pabodusio kaimo turizmo, – pasakoja jaunieji. – Tik Lietuvoje atrodo, kad buvome labai originalūs, nes čia golfo aikštynai – ne tuoktuvių vieta, o užsienyje tokiose erdvėse tuoktis labai populiaru.“

Amžiną meilę ir ištikimybę jaunieji prisiekė apsupti kone visų stichijų. „Vanduo, pieva, vėjas, saulė liudijo mūsų priesaiką, ir tai buvo tikras svajonės išsipildymas. Juk norėjome gražios šventės, o ne tradicinio baliaus. Nė už ką nebūtume sutikę švęsti vestuves dvi dienas ir tris naktis... Iš tokių pagrindinių dalykų, kurių nenorėjome, ir gimė vestuvių scenarijus, – pasakoja A. Eisimantas. – Ir nebūtinai tai, kas gražu, kainuoja labai brangiai. Tereikia gerai pasukti gavą. Štai, pavyzdžiui, mes patys pasigaminome koplytėlę. Apskritai skyrėme tiek pinigų, kiek galėjome, ir džiaugiamės, kad jie išleisti ne baliui, o tokiai vestuvių ceremonijai, kokios troškome.“

Eglė ir Darius Kauneckai
Eglė ir Darius Kauneckai

Eglė ir Darius Kauneckai: „Indų tradicijos mums labai artimos“

Eglės ir Dariaus Kauneckų tradicine porele nebūtum pavadinęs nuo pat jų draugystės pradžios, ir šeimą jie sukūrė kitaip nei daugelis. „Darius man pasipiršo internetu, klavišo paspaudimu atsakiau „taip“ ir jau šeštą mėnesį besilaukdama vaikelio išskridau į Indiją. Ten manęs laukė mylimasis su sidabro žiedais. Džiunglėse buvo papuoštas altorius orchidėjomis, – šypsodamasi pasakoja ajurvedos propaguotoja. – Apsivilkome tradicinius indų vestuvinius drabužius. Vestuvių ceremonija penkiasdešimties laipsnių karštyje buvo išties įspūdinga, skendinti nuostabaus grožio žieduose. Apeigoms rengėsi visas kaimas: puošė namą gėlėmis, giedojo mantras. Susikaupęs šventikas tris valandas vedė tam tikras apeigas, vėliau aš dalijau vaišes svečiams. Visi stengėsi iš mano rankų paimti bent mažutį gabalėlį vaisiaus, nes maistas iš jaunosios rankų laikomas šventu.“

Eglė Kauneckienė, net praėjus šešeriems metams nuo vestuvių, negali nekalbėti apie jas su jauduliu. „Tai buvo taip nuostabu ir šventa, kad sunku žodžiais apsakyti! – šypsosi moteris. – Po ceremonijos plaukiojome gėlėmis išpuoštu laivu ir džiaugėmės vienas kitu bei tuo dideliu stebuklu, kurį patyrėmė būdami tūkstančiai kilometrų nuo Lietuvos. Jei kas atsuktų laiką atgal, nekeisčiau nė menkiausios smulkmenos – viskas buvo tobula.“

Specialisto komentaras
Vestuvių organizatorė Kristina Kaikarienė

„Pastebiu, kad vis daugiau jaunavedžių sau tinkamos ir priimtinos vestuvių ceremonijos ieško kitų šalių papročiuose, netradicinėse ir kitiems be galo originaliomis atrodančiose vietose. Visgi patiems jauniesiems tos vietos turi kokią nors prasmę. Tarkim, jie susipažino pajūryje, prisipažino meilę prie jūros ar susižadėjo kopose – kodėl gi ir nesusituokus klausantis bangų mūšos? – šypsosi K. Kaikarienė. – Mūsų, vestuvių planuotojų ir organizatorių, pareiga – įgyvendinti net ir keisčiausius jaunųjų įnorius. Man pačiai teko organizuoti vestuves kalnuose, laive, paplūdimyje, miške ir t. t.“

Pasak K. Kaikarienės, jai įdomu ir smagu organizuoti visokias vestuves, bet prie netradicinių reikia daugiau padirbėti. „Dažniausiai gamtoje kyla papildomų rūpesčių dėl elektros, juk norisi ir mėgstamos muzikos, ir tinkamo apšvietimo, tada ir prasideda rūpesčiai, – pasakoja moteris. – Galiu patikinti, kad nieko nėra neįgyvendinamo. Tad jaunieji gali drąsiai kurti visokias vizijas.“

Nutrūktgalviškos vestuvės

•    Anastasija Zakaržauskytė ir Modestas Bridikis susituokė Vilniaus „Akropolio“ ledo arenoje avėdami pačiūžas. Vestuvių ceremoniją pora laimėjo radijo stoties „Lietus“ skelbtame konkurse. Jaunavedžiai gerokai sustiro ant ledo, bet po ceremonijos šypsojosi ir sakė, kad juos kaitina meilė ir... skubėjo į drabužinę pasiimti paltų.
•    Britai Darrenas McWaltersas ir Katie Hodgson, pasipuošusi tradicine jaunosios suknele, santuokos įžadus davė davė 300 metrų aukštyje, įsitaisę ant skrendančių skirtingų lėktuvų. Kunigas, turėjęs sutuokti pašėlusią porelę, buvo pririštas prie trečio lėktuvo, skridusio per vidurį...
•    Vestuviniai drabužiai, naro akiniai ir kvėpavimo vamzdelis – gana keistas derinys, tačiau būtent taip puošiasi žiedus po vandeniu nusprendę sumainyti jaunavedžiai. Užsienyje ši ceremonija pasitaiko dažnai. Neseniai ir viena vilniečių pora susituokė po vandeniu. Kaip jie pasikeitė įžadais, lieka paslaptis...
•    Jei dairomės į užsienio netradicines vestuves, būtina paminėti ir vestuves animacinių personažų ar filmų herojų stiliumi. Pataruoju metu sutuokiama labai daug šrekų ir fionų bei niekaip iš mados neišeina ceremonijos pagal „Žvaigždžių karus“. Veikiausiai netrukus sulauksime ir santuokų pagal „Saulėlydžio“ sagą...
•    Vestuvių organizatoriai pastebi, kad lietuviai kiek kuklesni, tačiau ir jie vis dažniau jungtuvėms renkasi gražius gamtos kampelius, lankytinas vietas ar gimtuosius namus.

Žurnalas „JI“
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką