Pristatote naują koncertinę programą, kuriame gerbėjai išvys jus šiek tiek kitokiame amplua: atliksite ne tik rusiškus romansus, bet dainuosite ir lietuviškai, skaitysite lietuvių poeziją... Kas paskatino pakeisti sceninį veidą?
Yra du puikūs pianistai – Romualdas Lukošius bei Rimantas Jurkonis. Jie mane paragino ir mes nusprendėme atlikti muzikinę poetinę kompoziciją, į kurią sujungėme viską. Dar repetuodama Šiauliuose nusipirkau gana mažu tiražu išleistą „Sidabro amžiaus“ poetų knygelę, kurią skaitydavau ir mokiausi eilėraščius atmintinai. Labai mėgau šią poeziją, todėl dabar ją skaitysiu pati. Taip pat į koncertinę programą įtraukėme ir keletą mano atliekamų kūrinių iš miuziklo arijų. Viską sudėjus į vieną koncertinę programą išėjo visai patrauklus derinys.
Dainuojate, vaidinate teatre ir kine, dar mokote vaikus ir studentus. Kaip viską spėjate?
Sunkiai. Dirbu be atostogų ir išeiginių. Šią vasarą taip pat nenusimato atostogų, nes teisėjauju „Nacionalinėje humoro lygoje“, turiu dalyvauti kiekviename komandų mūšyje. Be to, vasarą filmuosiuosi naujame Rolando Skaisgirio seriale, kurį režisuoja Raimundas Banionis.
Ar vaidindama tapatinatės su savo personažais, pavyzdžiui, Angelina Baroniene iš „Nekviestos meilės“? Gal atvirkščiai – stengiatės atsiriboti?
Nuo Baronienės bus sunku atsiriboti... Šiaip pati niekada nesitapatinu, tačiau visada esu kitų tapatinama su vaidinamais personažais. Be abejo, kad gerbėjai naujame seriale, kurio pavadinimas dar neaiškus, lauks Baronienės tęsinio, tačiau pasistengsiu, kad jo nebūtų. Naujajame seriale vaidinsiu bankininkę – pasiturinčią moterį – kurios kėslai nebus patys geriausi.
Visada atrodote linksma ir laiminga. Kokia jūsų paslaptis?
Jei nebūčiau linksma, gal nebūčiau visko pakėlusi, ką pateikė gyvenimas. Nebūdamas linksmas greit nusibaigsi. Yra įrodyta, kad šypsena ir juokas gydo, nes jie išskiria kažkokius naudingus žmogui fermentus. Linkėčiau visiems būti linksmiems ir šypsotis, nes tada galbūt ir gyvenime pasiseks, ir būsite suprasti.
Apie jus rašoma knyga. Kieno tai idėja ir kaip ją vertinate pati?
Idėją pasiūlė leidybinė kompanija. Man net į galvą nebūtų šovusi tokia mintis – gydytojai sako, kad aš dar sveika (juokiasi). Pati dar neskaičiau, kas toje knygoje bus parašyta, tačiau buvau keletą kartų susitikusi su leidybinės kompanijos atsiųsta žurnaliste, kuriai pasakojau savo gyvenimą nuo vaikystės iki dabar. Gal kažkam įdomu bus paskaityti šią knygą. Aš tikiuosi, kad galbūt ji padės jauniems žmonėms, norintiems pasukti aktoriaus keliu, susimąstyti, kad aktoriaus duona nėra skalsi. Tačiau aš esu labai laiminga, nes turiu darbo. Taip kaip man pasiseka tik kokiam vienam iš 100.
Pasiūlykite antikrizinį receptą mūsų skaitytojams.
Krizę jaučiu ir pati – sumažėjo honorarai, koncertų skaičius. Tačiau jokio recepto neturiu. Kaip yra, taip yra – nejaugi daužysi galvą į sieną? Tiesiog reikia laukti ir tikėtis, kad krizė greitai baigsis. Niekada nebūna, kad viskas eina tik blogyn. Kažkada vis tiek ateis ir geresni laikai.
Ką veiksite šį savaitgalį?
Kasdien atsikeliu ir pažiūriu, kokie darbai laukia tą dieną. Tačiau šeštadienį tikrai dirbsiu, o sekmadienį turėsiu laisvą. Galbūt su šeima nuvažiuosime į pirtelę prie ežero ar sodybą.
L.Kalpokaitės dosjė
Gimė 1958 m. sausio 27 d.
1981 m. LTSR valstybinėje konservatorijoje įgijo aktorės specialybę. 1981-1989 m. vaidino LTSR valstybiniame akademiniame dramos teatre. Nuo 1990 m. dirba Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. Aktorė taip pat filmuojasi kine, rengia koncertines programas.
