Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Linas Adomaitis: „Prodiusuoti muzikinę misteriją „EuroBasket 2011“ burtų traukimo ceremonijai – didžiulis komplimentas“ (nuotraukos)

Linas Adomaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Linas Adomaitis.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sausio 30-ąją įvyks visų Europos krepšinio gerbėjų laukiamas renginys – Europos krepšinio čempionato („EuroBasket 2011“) burtų traukimo ceremonija. Šia proga Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje nuskambės dainininko ir muzikos prodiuserio Lino Adomaičio aranžuota muzikinė misterija.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Artėjant šiam svarbiam įvykiui kūrėjas papasakojo 15min.lt apie šį atsakingą darbą ir pasidalijo gyvenimo džiaugsmais bei ateities planais.

– Ilgai laikei paslaptį – dirbai ties dideliu projektu, ruošei muzikinę misteriją „EuroBasket 2011“ burtų traukimo ceremonijai. Koks tai kūrinys, kiek laiko prireikė jam sukurti?

– Šiomis dienomis baiginėjame paskutinius muzikinės misterijos štrichus. Su visa kūrybine komanda prie garso takelio dirbome apie tris mėnesius. Tai ilgas, bet, sakyčiau, įdomus ir malonus darbas. Žymiausi Lietuvos atlikėjai uždainuos kitomis kalbomis, ryškiausi Europos šalių muzikiniai perliukai suskambės visiškai kitaip. Scenoje planuojamas galingas šou, kurį transliuos visa Europa.

– Kiek žinau, ruošei atskirą numerį kiekvienai šaliai? Kaip rinkaisi motyvus? Kaip nuskambės Lietuva?

– Iš viso nuskambės 25 muzikiniai segmentai, sujungti į vieną kūrinį. Taip, kiekvienai šaliai rinkome muziką, kuri geriausiai atspindėtų šalies dvasią, identitetą.  Vienas iš kūrybinės grupės tikslų, dar viso proceso pradžioje, buvo nuspręsti – kaip būtent mes, lietuviai, suvokiame tas šalis per muziką ar šokį. Virė diskusijos, perklausėm daugybę kūrinių. Teko susipažinti kone su visos Europos folkloru ir ne tik...(šypsosi) Daug tartasi ir su tų šalių atstovais bei čempionato organizatoriais, kurie labai padėjo ir prisidėjo prie proceso. Į garso takelį įtraukėme nemažai žinomų Europos hitų, tad muzikos kūrybos buvo nedaug, tačiau darbo prie aranžavimo, miksavimo ir instrumentų įrašymo buvo per akis.

Lietuva, nuo kurios planuojame pradėti misteriją, muzikine prasme bus sunerta iš liaudies motyvų, kuriuos įspūdingai iliustruos Rasa Bubulytė, Aistė Smilgevičiūtė, Karina Krysko ir Saulius Skambinas, skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas ir daugelis kitų. Štai, pavyzdžiui, Vaidas Baumila per Serbijos pristatymą užtrauks serbiškai, o Vaida Genytė žymųjį čardašą (vengrų liaudies šokis, – aut. past.) dainuos vengrų kalba. Misteriją bus įdomu žiūrėti tiek toms šalims kurių muzika bus interpretuota mūsų išraiškos priemonėmis, tiek mums patiems.

Tapau kur kas atviresnis, užkasiau baimes, kompleksus ir įšokau į man skirtą traukinį.– Kodėl renginio režisieriai pasirinko tave? Ką kūrėjui reiškia tokia užduotis?

Be jokios abejonės tai didžiulis komplimentas. Aš tikrai džiaugiuosi būdamas visos komandos dalimi, o viršvalandžiai įrašų studijoje neįkainojami, nes dirbti prie šio projekto – ir savotiškas iššūkis, ir garbės reikalas. Su puikia režisiere Rasa Micachiene bendradarbiaujame jau ne pirmą kartą, suprantame vienas kitą iš pusės žodžio, ir nors mano darbas čia tikrai nemažas, tačiau palyginus su Rasos darbais prie misterijos – tai tik trečdalis.

– Prieš dvejus metus išleidai pirmąjį solinį albumą „Window of my soul“. Didelę jo dalį įkvėpė kelionės. Dabar kuri naują albumą – kas jo įkvėpimas?

Nuo „Window of my soul“ atsiradimo mano gyvenimas pasisuko 180  laipsnių kampu, žinoma, gerąja prasme. Tapau kur kas atviresnis, užkasiau baimes, kompleksus ir įšokau į man skirtą traukinį. Važiuodamas juo matau žmonių gyvenimus, permąstau savąjį. Iš to gimsta naujos dainos, kurių pagrindinis įkvėpimas – akustinė muzika ir nesuvaidinti jausmai.

Oficialus „Window of my soul“ vaizdo klipas:

VIDEO: Lino Adomaičio video klipas „Window Of My Soul“

– Koks bus tavo naujasis albumas, kada jis pasirodys?

– Jame bus šiek tiek ironijos, šviesaus liūdesio, saikingai elektronikos ir daug akustinių instrumentų. Nė vienos dainos negimdau, jos pačios ateina pas mane, todėl sunku pasakyti, kada pasirodys albumas. Norėčiau, kad tai įvyktų šiais metais. Labai džiaugiuosi dainomis su Monika Linkyte ir Pushu iš „G&G Sindikato“, pastarojoje gvildename situacijas, kai žmonės tik pajutę praradimo skonį ima suvokti gyvenimą, apie tai, kad šeima turėtų statyti, o ne griauti. Įrašytas dar vienas kūrinys su krepšininku Tanoka Beardu, kuriame pasakojame apie mielus moteriškus kaprizus.

– Ne taip seniai Kauno valstybinio muzikinio teatro užsakymu sukūrei muziką dviejų dalių šokio spektakliui „Dulkių spindesys“. Teatras – tavo naujas atradimas ar sena aistra?

– Turiu prisipažinti – čia buvo ką veikti (šypsosi). „Dulkių Spindesys“ – vienas reikšmingiausių pastarojo penkmečio darbų. Teatras – mano neišmatuojama aistra. Man taip džiugu, kad kartu su dailininke Marija Rubavičiūte, baleto trupės vadovu Dainiumi Bervingiu ir šokėju Gintaru Visockiu pristatėme Lietuvos publikai aistros istoriją, pulsuojančią klasikos ir hiphopo ritmu. Kai visa tai įkūnijo Kauno valstybinio teatro personalas, baleto šokėjai, pagrindinę rolę atliko Nerijus Juška, o bilietai į spektaklį ištirpo per kelias valandas – mūsų širdys šoko funk‘ą (šypsosi).

– Girdėjau, artimoje ateityje tavo muzika ir vėl skambės teatro scenoje?

– Dar pernai gavau pasiūlymą sukurti muziką kitam šokio spektakliui. Šiuo metu vyksta bendradarbiavimo ir kūrinio aptarimai, ir kai tik sudėliosime visus taškus – pradėsime darbus. Daugiau detalių kol kas nenorėčiau atskleisti.

– Naujieji tavo teatro darbai – muzika šokių spektakliams. O gal turi minčių sukurti miuziklą?

– Miuziklą norėčiau pristatyti kitais metais. Šiuo metu intensyviai darbuojamės su libreto autoriais, dėliojam pagrindinę kūrinio mintį, aptarinėjame stilistiką. Ketinu specialiai vykti į Londoną aplankyti keletą miuziklų pastatymų, pasisemti patirties.

– Tavo kūrybinė veikla itin plati, kuri garso takelį dokumentiniam kino filmui „Nebalta drobė“. Kuo skiriasi darbas kinui nuo dainų kūrimo sau ar kitų atlikėjų prodiusavimo?

– Kurti muziką šokio spektakliui ar kino filmui – teikia daugiau laisvės. Apie tokį darbą svajoja kiekvienas kūrėjas. Kurti dainas ir prodiusuoti muziką kitiems atlikėjams taip pat malonus darbas. Čia didelę reikšmę turi žodžiai. Tik geros muzikos ir gerų žodžių lydinys atneša dainai sėkmę.

Džiaugiamės rezultatais su Tanoka Beardu, kuriam prodiusavau visą albumą „Antidote“, kūrybiškai leidžiame laiką studijoje su Vaidu Baumila, Monika Linkyte. Teko dirbti ir su „Eurovizijos“ nugalėtoja Ruslana – mūsų kartu įrašyta daina „Fight for love and freedom!“ Ukrainoje buvo pristatyta kaip tik tuo metu, kai vyko oranžinė revoliucija. Ruslana, kuri buvo tų įvykių sūkury, sakė, kad pataikėm į dešimtuką. Ko gero, tai ir yra svarbiausia: kuriant muziką pataikyti, atspindėti nuotaiką, būseną.

– Artėja nacionalinė „Eurovizijos“ dainų konkurso atranka. Ar yra tokių atlikėjų, kuriems šiemet padedi kaip prodiuseris?

– Šiais metai padedu ruoštis trims atlikėjams, kuriems prodiusuoju labai skirtingo žanro dainas: Monika Linkytė pasirodys su ryškia balade, Guoda ir šokių kolektyvas „Isado“ ruošia lietuvių liaudies sutartinių motyvams artimą melodiką, o Viktorija Ivaškevičiūtė atliks poproko stiliaus dainą. Beje, prisipažinsiu, paskutinę akimirką ir aš pateikiau nacionalinei dainų atrankai savo dainą, nors buvau šimtu procentų įsitikinęs, kad šiemet nedalyvausiu. Tačiau daina „Floating to you“ negali daugiau laukti – jos motyvai gimė mano ir žmonos tolimose kelionėse. Galima sakyti, kartu ją sukūrėme.

– Pavyko sužinoti, kad turi tokių aistrų, apie kurias mažai kas žino – maisto gaminimas, eilės... Ar kada gerbėjai išvys tavo receptų, o gal eilėraščių knygą?

(Šypsosi) Gaminti maistą man patinka visur: kelionėse, gamtoje, namie, tačiau pastaruoju metu Irma Adomaitienė mane nurungia. Panašu, kad virtuvės pozicijas po truputį apleidžiu. Kaip apleidęs esu ir vieną savo aistrų – rašyti eiles. Tačiau svajoju išleisti knygą, norėčiau geriausius savo rašinius sudėti į vientisą albumą, iliustruotą gyvenimo nuotraukomis.

Tik sukūręs šeimą atradau pilnatvę ir motyvaciją kiekviename savo žingsnyje, esu laimingas, mylintis ir mylimas.– Esi atvirai sakęs, kad vedybos su Irma tau – svarbiausias 2010-tųjų ir, ko gero, viso gyvenimo įvykis. Kaip pasikeitė gyvenimas vedus? Ar pasvarstote apie būrį mažųjų Adomaičių?

– Tik sukūręs šeimą atradau pilnatvę ir motyvaciją kiekviename savo žingsnyje, esu laimingas, mylintis ir mylimas. Manau, dėl to pastaruoju metu darbuose manęs neapleidžia sėkmė. Mudu su Irma svajojame, planuojame ir grindžiame kelią į mūsų laimę: kasmet stengiamės ištrūkti bent mėnesiui į tolimą kelionę, nulėkti į kalnus „padraskyti“ sniego. Džiaugiamės vienas kito dėmesiu, o Adomaitukų klausimą aptarinėjame tik mudu su Irma (šypsosi). Jei ką, pranešim.

– Kokie tavo 2011-ųjų lūkesčiai ir ko palinkėtum kiekvienam Lietuvos žmogui?

– Mano lūkesčiai kaip visada – gyventi šia diena, duoti ką gali geriausio, pasiimti tai, kas tau skirta. O kiekvienam Lietuvos žmogui linkiu pagarbos vienas kitam ir pačiam sau, meilės artimui, sveikatos, ryžto, atrasti savąjį kelią, džiaugtis sėkme, nenusiminti suklupus, nekaltinti savęs ir kitų dėl mažmožių, stengtis kurti kuo nuoširdesnius santykius. Kaip visada tradiciškai linkėjimą baigsiu žodžiais – būkit laimingi!

Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką