– Martynai, ar tiesa, kad jūsų keliai su Egidijumi Dragūnu išsiskyrė?
– Taip, atėjo laikas kiekvienam iš mūsų pasinerti į savo darbus. Tiesa, per penkiolika metų daug kartų skyrėmės, tad tai ne pirmas kartas. Beje, ir skyrybomis to nepavadinsi. Mes galime dirbti, galime nedirbti. Pykčio nelaikome ir toliau liekame draugai.
– Viename interviu Egidijus pasakė: „Visų pirma priekyje esu aš, o kas vadybininkas – visiškai nedomina. Žmogus, kuris ars ir nekels galvos. Man nereikalinga žvaigždė. Man reikalingas vadybininkas. Aš esu žvaigždė“. Kaip vertinate jo žodžius?
– Jis tai pasakė nenorom. Matote, visuomenė nemėgsta žvaigždžių. O Egidijus tikrai yra žvaigždė. Nors Lietuvos mastu, bet žvaigždė.
– Jūsų karjera šou versle prasidėjo nuo „Sel“?
– Taip. Tuo metu mažai ką nutuokiau apie vadybą, bet drąsiai ėmiausi naujovių.
– Ką veikia grupių vadybininkai?
– Vadybininko pareigų nereikėtų painioti su prodiuserio. Prodiuseris kuria muziką ir ieško atlikėjų. Vadybininkas kuria grupės įvaizdį, formuoja visuomenės požiūrį, rūpinasi koncertine veikla, finansine grupės ar atlikėjo gerove.
– Jūs vienas iš pirmųjų Lietuvoje sudarėte sutartį tarp atlikėjo ir vadybininko, kaip ir tarp koncertų organizatorių ir atlikėjo. Ką tai davė?
– Sutarties nebuvimas leidžia organizatoriams savivaliauti: sumokėti mažesnį honorarą nei buvo tartasi arba visiškai nesumokėti.
– Vadinasi, sutartis su geru vadybininku – ir jau esi kelyje į šlovę?
– Ne visai. Yra žmonių, kurie ateina pas mane ir sako: „Būk mano vadybininkas“. Bet jei tokie žmonės neturi ką duoti publikai? Neturi charizmos? Kuo aš galiu padėti? Na, galime išrengti ir nufotografuoti laikraščiams – kelių dienų šlovė garantuota. Bet kai visi pamirš tą įvykį, neliks ir šlovės.
– Ar atlikėjui būtinai reikia vadybininko?
– Visame pasaulyje yra tokia tvarka. Grupė ar dainininkas turi savo leidybos kompaniją, vadybininkus, viešųjų ryšių atstovą ir stilistą. Kiekvieną darbą turi dirbti tos srities profesionalas. Labai juokinga ar net graudu, kai atlikėjas bando pats sau būti vadybininku.
– Garsėjate gera „uosle“ naujiems talentams. Ar Sasha Son ateityje bus Lietuvos estrados žvaigždė?
– Sasha Son vienas iš tų retų talentų, kurie atsiranda kartą per dešimt ar net dvidešimt metų. Dedu į jį daug vilčių. Matau, kaip jis dirba, matau, ką jis sugeba. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime tokių atlikėjų.
– Ką patartumėte pradedantiesiems atlikėjams?
– Talentų, kurie gerai dainuotų be muzikinio išsilavinimo, vienetai. Tad pirmiausiai reikėtų būti išsilavinusiam muzikine prasme. Antras žingsnis – ilgas, didelis ir labai sunkus darbas. Jei žmogus nusidainuoja ir mano, kad tai gerai, jam jau nepadės niekas. O tam, kuris daug dirba ir siekia tobulumo, vilčių yra.
