Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mada lietuviams – ir tolima, ir artima

Juozo Statkevičiaus 2011 m. šiltojo sezono kolekcija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Juozo Statkevičiaus 2011 m. šiltojo sezono kolekcija
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienio vakarą pirmąsyk savo kolekcijos pristatymo duris plačiajai visuomenei atvėrė garsus Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius. Naudodamiesi išskirtine proga šimtai lietuvių suplaukė išvysti kitų metų pavasario ir vasaros tendencijų. Ar susidomėjimas šiuo renginiu – ženklas, kad tautiečiams mada tampa vis svarbesnė? Garsūs šalies dizaineriai šiuo klausimu laikosi skirtingų nuomonių.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Šiemet pirmąsyk į kolekciją įtraukęs aksesuarus ir vyriškus drabužius J.Statkevičius apgailestavo, kad lietuviai linkę likti šešėlyje ir yra labai atsargūs, kai kalbama apie įvaizdį. „Į viską reikia žiūrėti paprasčiau. Kartais taip viskas surikiuojama pagal madą: ir laikrodis, ir mašina, ir net žmona. Bet atrodo totali nuobodybė! Būti madingam yra talentas. Neužtenka žurnalo paskaityti. Ši krizė lietuviams labai padės, nes jaunimas, išvažiavęs į užsienį mokytis, pamatys tikrąją madą“, – sakė mados kūrėjas.

Dizainerė Ramunė Piekautaitė sako, kad Lietuvoje yra nemažai madingų panelių, moterų, kurios domisi ar kuria madą. „Italų, prancūzų neaplenksime, bet už skandinavus lietuviai tikrai labiau domisi bendromis mados tendencijomis. Nors galima sakyti, kad dizainerių drabužiai skirti išrinktiesiems, dabar atsirado didelė pasiūla, daug naujų kompanijų, kurios siuva labai madingus drabužius. Ten drabužis nėra labai brangus, bet madingas, o greta galima derinti visus aksesuarus, ne tik avalynę. Tereikia noro“, – kalbėjo ji.

Jono Staselio nuotrauka/Kolekcija
R.Piekautaitė

Pasak R.Piekautaitės, dabar visa mada krypsta į minimalizmą ir funkcionalumą. „Tai nenuginčijama. Aukštoji mada, Paryžiaus couture labai nusileido ant žemės. Labiau orientuojamasi į klientą, nebėra taip, kaip buvo iki krizės – tada visi darė „didelį meną“, beveik neprisimindami, kad drabužis yra labiau taikomasis nei vaizduojamasis menas. Dabar vėl pradėta galvoti, kur ir kaip moteris ar vyras galės drabužį vilkėti, ar jiems bus patogu“, – naujausias tendencijas pristatė dizainerė. Toks daugelio dizainerių kūrybos krypties pasikeitimas neabejotinai palankus per daug išsišokti nemėgstantiems lietuviams.

Ne masėms

Tiesa, dalis dizainerių linkę manyti, kad gretinti mados ir plačiųjų masių aprangos nederėtų. Pavyzdžiui, dizainerė Agnė Kuzmickaitė laikosi nuomonės, kad pačioje mados sąvokoje slypi, jog ji nėra prieinama visiems, tai šis tas labiau rafinuoto.

„Yra žmonių, kurie tuo domisi ir yra madingi, o didžioji dalis žmonių apie tai galbūt nė nesusimąsto.

Naivu būtų tikėtis, kad suvirintojas domėsis mada ar darbininkas, kuris daug ir sunkiai dirba, jei tai nėra jo hobis, po darbo jam mada bus nesvarbi. Jei žmogus keliauja, studijuoja, tai jam artimiau.Nė vienoje šalyje mada nėra masių reikalas. Lietuva – ne išimtis. Tiesiog galbūt dėl sudėtingesnės ekonominės situacijos – juk mada nėra būtiniausias dalykas – žmonių, kurie gali skirti pinigų madai, skaičius yra atitinkamai mažesnis nei kitose Vakarų Europos šalyse“, – svarstė kūrėja.

Panašios nuomonės laikosi dizainerė, mados festivalio „Mados infekcija“ kūrybos vadovė Sandra Straukaitė. „Lietuviai tikrai nėra madingi, greičiausiai dėl mūsų šalies ekonomikos. Mada – tai pinigai. Ji skatina vartoti, įsigyti vis naujų  daiktų, o argi dabar mes sau galime tai leisti?“ – retoriškai klausė ji.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Seržas Gandžumianas
S.Gandžumianas

Dizaineris Seržas Gandžumianas teigė, kad  mada tėra erdvė ieškoti įkvėpimo, o ne aklai pirkti. „Mada aklų žmonių yra klaidingai suprantama. Ji tik siūlo, o kiekvienas daro savo pasirinkimą. Jei mada sekama aklai, žmogus atrodo primityviai. Jei išmintingai prie jos prieini, pasiimi tik tai, kas tau tinka“, – sakė jis.  Bendrovės „Vilniaus modelių namai“ kūrybos direktorė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, dizainerė Jolanta Talaikytė pritarė, kad yra ribotas skaičius žmonių, kurie Lietuvoje gali sau leisti vaikytis mados – greitai pirkti ir keisti drabužius, keliauti po pasaulį.

Pareigą mokyti jaučia ne visi

Mados kūrėjų nuomonės ypač išsiskyrė aiškinantis, ar jie turėtų būti it kelrodės žvaigždės lietuviškosios mados pasaulyje, – vieni tai laiko savo pareiga, kiti ją paliko žiniasklaidai.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Agnė Kuzmickaitė
A.Kuzmickaitė

Pasak A.Kuzmickaitės, dizaineriai iš esmės atlieka šviečiamąją misiją kurdami, mat kai modeliuotojas dirba, jis skleidžia idėjas, žvelgia į ateitį ir pranašauja mados tendencijas. Ji apgailestavo, kad Lietuvoje vyksta nedaug kokybiškų renginių, galinčių parodyti ką nors vertinga ir nauja visuomenei.

Dizainerės Julijos nuomone, kiekvienas kūrėjas, turėdamas savitą stilių, prisideda prie mados švietimo. „Vienam patinka griežtas, kitam bohemiškas stilius. Atsiranda įvairovė, o galimybė rinktis gimdo platesnį pasaulio suvokimą. Tai savaime švietimas“, – kalbėjo ji.

Mados kūrėja J.Talaikytė sakė, kad dizaineriai šviečiamosios misijos nesibaido. „Dauguma dizainerių atsako į žurnalistų klausimus, kuria tinklalapius, organizuoja renginius. Juk tai tikrų tikriausia šviečiamoji veikla – mados renginiai turi didelę naudą ir ypač prisideda prie bendro lavinimo. Tai kaip teatras, o mada – kultūros dalis“, – neabejojo ji.

Kitokios nuomonės laikėsi dizainerės R.Piekautaitė ir S.Straukaitė. Jos sutiko, kad dizaineriai kuria madą, o šviečiamoji misija – madų žurnalų, mados renginių reikalas.

Galbūt artimiausiu metu šviečiamųjų idėjų apie madą paskleis 2006-aisiais įsteigta Nacionalinė mados dizaino asociacija. Pasak jos prezidento S.Gandžumiano, vienas asociacijos tikslų – nešti žinią apie madą, informuoti visuomenę. „Kol kas aktyvios veiklos nėra, bet ją planuojame, rengsime seminarus, pasirodymus“, – žadėjo jis.

Susidomėjimo netrūksta

A.Kuzmickaitės teigimu, lietuviai mada domisi, tačiau neretai tai daro paviršutiniškai. „Dažnai žmonės, kurie turi pinigų ir gali sau leisti madingus drabužius, būna neišprusę mados srityje. Jiems likęs buržuazinis požiūris, tiesiog prabangiai, gražiai atrodyti, o tai ne visada madinga“, – aiškino kūrėja. Dizainerė Julija užsiminė apie mažos šalies nenaudą madai. „Nei dizainerių, nei susidomėjimo netrūksta, tiesiog Lietuva yra provincija, mažas kraštas, toli nuo pasaulio megapolių ir jų įtakos, juose gimstančios mados. Mada gimsta pasaulio centruose“, – teigė ji. Julijos nuomone, lietuvius galima laikyti stilinga tauta, tačiau stilius – nepavaldus madai ir laiko pasikeitimui, kuris toks svarbus vaikantis naujausių tendencijų.

Mados versle manipuliuojama žmogaus poreikiu keistis. Čia kaip gamta keičiasi kas sezoną. Mada tik siūlo, o kiekvienas daro savo pasirinkimą. Jei mada sekama aklai, žmogus atrodo primityviai.J.Talaikytės nuomone, lietuviai greitai sužino naujienas ir yra imlūs naujai madai. „Kaip sakoma, vakar mada dar nesuprantama, šiandien labai aktuali, o rytoj jau gali būti juokinga. Lietuvoje yra žmonių, kurie seka madą, bet, manau, visa tauta yra mišrus kokteilis – joje daug madingų ir stilingų žmonių, iš kurių ir gaunama ta lietuviškoji mada, lietuviškas supratimas“, – sakė dizainerė.

Kiek ironiškai į lietuvišką mados suvokimą pažvelgė S.Gandžumianas, sakydamas, kad mūsų šalyje dažnai pasitaiko „kultūrinio kaimo požiūrio“ ir per didelis dėmesys skiriamas „skudurynams“.

„Lietuviams mada nėra tolima, tačiau ne visi ją supranta. Juk švarkas nėra tik švarkas, tai ir audinio kokybė, kirpimas, kiti dalykai... Net užsienyje iš aprangos gali atpažinti, kad žmogus lietuvis“, – sakė dizaineris. Tačiau, jo nuomone, daug ką lemia ir drabužių kainos. „Pagal mūsų bendrą gyvenimo lygį jie išties brangūs. Niujorke drabužiai nesuryja tiek biudžeto. Mūsų žmonės dažnai eina į skuduryną. Kartais atranda ten naujų drabužių už 6 Lt. O kai randa paltą už 6 Lt, nebenori pirkti už 600 Lt. Ir pasidaro toks skuduryno mąstymas“, – apgailestavo S.Gandžumianas, pamokydamas, kad tokiose parduotuvėse reikia ieškoti aksesuarų, stiliaus papildymų, bet ne įvaizdžio.

Anot jo, norint gerai atrodyti reikia domėtis ne mada, o stiliumi, kaip ką derinti. „Tinkamos mados ar stiliaus esmė yra proporcijos – vieno rankos ilgos, kito kojos trumpos, kito galva per didelė. Viskas priklauso nuo to, ar trūkumus paryškinsi, ar paslėpsi“, – aiškino mados kūrėjas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką