Maksai, esi žinomas stilistas, ilgą laiką dirbai tyliai ir ramiai, nesivėlei į jokius skandalus, tačiau pastaruoju metu žurnalistai ėmė aptarinėti Tavo prancūziškąjį pedikiūrą. Sako, tai neva visai nevyriška.
Juokingiausia tai, kad pedikiūrą darausi jau šešerius metus. Kodėl anksčiau niekas to nepastebėjo? Kvaila teigti, jog tai nevyriška. Mano nuomone, visi mes, panašios profesijos atstovai – dizaineriai, šokėjai, dainininkai, aktoriai, esame belytės būtybės, turinčios ir moteriškų, ir vyriškų bruožų, todėl mūsų noras rūpintis savo kūno grožiu neturėtų būti vertinamas kaip nukrypimas nuo normos. Sutinku, kad statybininko ar santechniko kojų nagai, padengti lako sluoksniu, gali atrodyti juokingai, tačiau aš juk stilistas, privalau ne tik išmanyti visas grožio naujoves, bet ir išbandyti jas savo kailiu.
Pakalbėkime apie vyriškumą. Kaip jį supranta mūsų visuomenė? Tikras vyras turi smirdėti alumi, prakaitu ir duoti į kailį žmonai, o parėjęs iš darbo gulėti ant sofos priešais televizorių. Jeigu taip, verčiau aš būsiu belytė būtybė. Tikras vyras, mano nuomone, turi uždirbti daugiau už moterį, praleisti ją pro duris ir palepinti ne tik masažu, bet ir „Armani“ kostiumėliu iš naujausios kolekcijos. Nors aš reguliariai darausi manikiūrą ir pedikiūrą, kas atsilikusių žmonių sąmonėje vertinama kaip nesuvokiamas dalykas, už manęs kiekviena moteris gali jaustis saugi kaip už mūro sienos.
Papasakok, kokias grožio naujoves esi išmėginęs.
Šiuo metu esu prisiauginęs blakstienas, man atlikta veido mikropigmentacija, specialiomis injekcijomis pakelti lūpų kontūrai, reguliariai pešiojuosi antakius. Kadaise išbandžiau ir raukšlių lyginimą heliurono rūgštimi, esu dažęs plaukus, o kai dirbau modeliu, nuolat depiliuodavausi kūną. Visa tai darau ne tik dėl noro sau atrodyti patraukliau. Man labai svarbu išbandyti grožio procedūras, kad profesionaliai galėčiau konsultuoti savo klientes. Netgi esu tokios nuomonės, kad kiekvienas vaikinas privalo išbandyti, ką jaučia moteris, kai jai depiliuoja bikinio zoną ar pešioja antakius – tik taip suvoks, kokia yra grožio kaina.
„Tikras vyras, mano nuomone, turi uždirbti daugiau už moterį, praleisti ją pro duris ir palepinti ne tik masažu, bet ir „Armani“ kostiumėliu iš naujausios kolekcijos“
Kadangi fotosesijos metu nepabijojai apsinuoginti, ar gali drąsiai pasakyti, kad myli savo kūną?
Žinoma. Aš rūpinuosi savo kūnu. Kiekvieną vakarą jį ištepu losjonu, naudoju odos šveitiklį, vaikštau į masažus. Esu išbandęs ir limfodrenažinius masažus. Galiu patvirtinti, kad tai skausminga, tačiau išties veiksminga procedūra. Grožis – laikinas dalykas, todėl būtina jį puoselėti, kad kuo ilgiau išliktume jauni. Kadaise aš buvau ganėtinai apkūnus – svėriau penkiolika kilogramų daugiau. Tuomet buvau pasinėręs į darbus ir visiškai nesirūpinau savo mityba, valgydavau tai, kas papuldavo po ranka.
Kai vieną kartą veidrodyje atidžiai apžiūrėjau savo pūpsantį pilvą, nusprendžiau imtis veiksmų. Užsibrėžiau tikslą ir jį pasiekiau – penkiolikos kilogramų kaip nebūta. Ir dabar mėgstu skaniai pavalgyti, nes esu aukštas, tvirtas ir aktyvus vyras, bet pamilau sportą: žaidžiu tenisą, lankausi sporto klube, vakarais bėgioju Neries pakrante.
Kas pasikeitė po to, kai sulieknėjai?
Tiesiog ėmiau lengviau kvėpuoti, o gyvenimas tapo kur kas kokybiškesnis. Iš aplinkinių pradėjau sulaukti daug komplimentų ir dėmesio, o ir pats naujame kūne jaučiuosi labai gerai.
Kaip manai, kodėl vyrai, kurie taip rūpinasi savo grožiu, visuomenėje retai sulaukia pritarimo, dažniau – pašaipų?
Aš puikiai suvokiu, kad mūsų šalyje vis dar neįprasta matyti savo kūnu besirūpinančius vyrus, nors pasaulyje tai jau nieko nebestebina. Juk yra ir tokių, kurie net nežino arba visai neseniai sužinojo, kas yra celiulitas ar antiperspirantas. Mūsų šalies mentalitetas vis dar kvepia Sovietų Sąjunga, kai savimi besirūpinantys vyrai buvo vadinami narcizais.
Mielieji, suvokite, pasaulis nestovi vietoje, standartai keičiasi, užsienyje kiekvienas verslininkas kartą per savaitę apsilanko pas manikiūrininkę ir net nemano šito gėdytis. Man gaila tų žmonių, kurie nenori būti gražūs.
