Pagal kultinį Odesos rašytojų Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo romaną „Dvylika kėdžių“ statomame filme aktorius sukūrė pagrindinį vaidmenį: jis vaidina Benderį – jauną, apsukrų, kietą vyrą.
„Romaną „Dvylika kėdžių“ ir skirtingas jo ekranizacijas žino, yra matę daugelis. Be jokios abejonės, lietuviškasis variantas sulauks daugybės vertinimų ir lyginimų su ankstesniais. Tačiau mes pateikiame kitokią romano interpretaciją – jo veiksmas vyksta kitais laikais, taigi ir kitokia maniera. O ir baigiasi lietuviška romano „Dvylika kėdžių“ ekranizacija visai kitaip“, – intriguoja Algis Ramanauskas, vadovaujantis filmą kuriantiems profesionaliems kino režisieriams.
Ramanausko teigimu, tokio stiliaus filmo šalies kino istorijoje dar nebuvo: jame naujoji Lietuva patenka į žūtbūtinę akistatą su senąja – 1928 metais išleistas kūrinys perkeliamas į šiandieninę Lietuvą. Toks ambicingas lietuviško kino projektas itin sudomino Mantą Stonkų. Jam tai – pirmasis pagrindinis vaidmuo didžiajame ekrane ir didelis iššūkis.
Teko daug ko atsisakyti
„Mokydamiesi aktorinio meistriškumo visiškai neturėjom kino vaidybos paskaitų, o jeigu ir buvo, tai labai minimaliai. Taigi prisitaikyti prie kino kamerų, dirbti kameroms, dirbti su skirtingais planais man buvo iššūkis. Kuriant vaidmenis teatre, manieji dažnai yra labai charakteringi. Kine to negali būti, nes iškart labai matyti, kai perspaudi. Tai visai kitas žanras“, – sako Stonkus.
Dėl pagrindinio vaidmens komedijoje „12 kėdžių“ Stonkus turėjo apsispręsti labai greitai – pasiūlymą jis gavo paskutinę minutę. Aktorius neslepia, kad teko daug ko atsisakyti: laiko su šeima, atostogų ir net miego – vykstant intensyviems filmavimams visą birželį jis miegodavo vos po 4 valandas. „Mano grafikas ir taip buvo įtemptas, tačiau aš sutikau. Tai buvo labai alinantis ir sunkus mėnuo, aš iš tiesų atsidaviau šitam pirmam dideliam vaidmeniui. Bet tikiuosi, kad būsiu laimingas ir džiaugsiuosi tuo, ką padariau. Įsiamžinti lietuviškame kine man didelė garbė ir privilegija“, – sako Stonkus.
Dviejų Lietuvų akistata
Filmo veiksmas įsisuka, kai sovietinei epochai atstovaujantis Kysa (vaidina aktorius Julius Žalakevičius) išsiplepa Benderiui, apsukriam šiuolaikiniam vyrukui, apie vienoje iš dvylikos kėdžių uošvės paslėptus turtus. Šios dvi itin skirtingos asmenybės suvienija jėgas ir kartu leidžiasi ieškoti seniai paslėptų deimantų. Tos paieškos beprotiškų nuotykių zigzagais juos veda nuo Baltijos jūros iki Vilniaus ir atgal.
Naujoji lietuviška nuotykių komedija išsiskiria vietų ir filme vaidinančių aktorių gausa. Filmuojama buvo didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje ir Kaune, taip pat pajūryje – Klaipėdoje, Palangoje, Nidoje ir plaukiant laivu į ją. Komedijoje iš viso nusifilmavo apie 60 aktorių – tiek profesionalų, tiek kviestinių žvaigždžių, tarp kurių – ir daug žinomų žmonių.
Filmo idėja brandinta dvejus metus, iš jų maždaug metus užtruko parašyti scenarijų. Jį Ramanauskas kūrė kartu su Justu Mamontovu, kuris ir pasiūlė statyti filmą pagal žinomą romaną. Nuotykių komedijai sukurti surinktas nemažas privataus kapitalo biudžetas. Tad metų gale debiutuojančio filmo žiūrovų laukia itin kokybiškas ir įdomus naujas lietuviškas produktas.
Pirmieji filmą pagal romaną „Dvylika kėdžių“ XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio viduryje pastatė vokiečiai. Aštuntajame dešimmetyje „Dvylika kėdžių“ buvo nufilmuota ir Holivude. Komedijos pagal šį romaną taip pat yra sukurtos Lotynų Amerikoje ir Italijoje. 1971 metais sovietinį romano ekranizacijos variantą pastatė rusų komedijų režisierius Leonidas Gaidajus.
