Artimiausi Marijono planai – keli koncertai spalio mėnesį, darbas „Lietuvos talentų“ komisijoje. Teisėjaudamas šioje laidoje M.Mikutavičius pastebėjo, kad Lietuvoje situacija tokia, kaip ir visame pasaulyje: čia galima rasti tikrų talentų, o kelių, kad ir didžiulių, nesėkmių sureikšminti neverta. Nei fiasko Europos krepšinio čempionate, nei dviejų sesučių iš Lietuvos pasirodymas Didžiosios Britanijos šou „X factor“ Marijonui nuotaikos negadina.
„Tai, kad mes taip baisiai šiemet pralaimėjome Europos čempionate, dar nereiškia, jog nemokame žaisti krepšinio! Tiesiog šįkart klaikiai pasirodėme, kitais metais gal bus kitaip. Kitais metais gal ir britų talentų atrankoje atsistos koks žvėriukas iš Lietuvos blizgančiomis akimis ir auksiniu balsu“, – teigia Marijonas.
Rudeninės M.Mikutavičiaus nuotaikos atsiskleidžia prabilus apie gyvenimą, ateities svajones. Šįkart Marijonas sugebėjo įvardyti ir tai, kas jam galėtų suteikti daugiausia džiaugsmo.
Šiuolaikinė epocha ir televiziniai reikalavimai dabar yra visai kitokie, negu aš juos suprasdavau. Aš ten nesistengiu patekti per prievartą. Man koktu. Visi skandalai... Negaliu tokių laidų žiūrėti. Ir tuo labiau nenoriu būti viso to dalis.
– Viename interviu anksčiau esate sakęs, kad nežinote, kas neša laimę. Gal jau dabar paaiškėjo, kas tai?
– Ne, žinokit, aš ir nežinau. Man vis sunkiau ką nors suprasti šitame gyvenime...
– Andrius Mamontovas svajoja surengti fotografijų parodą, gal panašių svajonių turite ir Jūs?
– Aš turiu svajonių ir turiu planų, bet negaliu jų atskleisti, nes bijau juos nubaidyti. Bet aš tikrai nefotografuoju. Tai yra sritis, kurią kadaise norėjau išbandyti, ir tai nėra susiję vien su muzika.
– Sakoma, kad vyrai emociškai bręsta iki 40 metų. Jums – 38-eri. Ar jaučiatės subrendęs, suvokiate, ko trokštate iš gyvenimo?
– Nelabai. Žinoma, aš darausi protingesnis, daugeliu atveju elgiuosi kitaip, nei būčiau pasielgęs anksčiau. Kam anksčiau neteikdavau dėmesio, dabar man atrodo svarbu. Tačiau... Nežinau. Daugeliu atvejų jaučiuosi visiškai iškrintantis iš konteksto, iš to, kas vyksta dabar. Daugelis dalykų, kurie kitiems žmonėms atrodo sveikintini ir teisingi, o man atrodo visiška kvailystė ir laužta iš piršto. Ir, matyt, jau nepasikeisiu. Aš net ir nesistengiu keistis, manau, kad jei iki šiol pavyko taip gyventi, tai pavyks ir toliau.
– Gal dar yra sritis, kurioje norėtumėte save realizuoti? Gal turite neįgyvendintų planų profesinėje srityje?
– Kad aš net neturiu profesijos. Žurnalistika? Aš nekenčiu žurnalistikos, nekenčiu jos visos. Man nepatinka, kokia ji yra mūsų šalyje dabar, ir nenoriu vadintis žurnalistu. Man taip pat nepatinka, kokia dabar yra televizija, ir kartais joje jaučiuosi svetimas.
Tai nereiškia, kad esu geresnis už kitus, tiesiog manau, kad šiuolaikinė epocha ir televiziniai reikalavimai dabar yra visai kitokie, negu aš juos suprasdavau. Aš ten nesistengiu patekti per prievartą. Man koktu. Visi skandalai... Negaliu tokių laidų žiūrėti. Ir tuo labiau nenoriu būti viso to dalis.
– Bet nebūtina derintis prie kitų, juk galima sukurti tokią laidą, kuri patiktų ir Jums...
– Aš manau, kad ne visada. Nėra taip, kad vieni yra geresni už kitus. Tiesiog tu negali groti rokenrolo, kai visiems patinka disko. Vadinasi, tu turi nueiti į šešėlį. Vienų laikas praeina, kitų ateina. Bent aš taip manau.
– O Jūsų laikas?
– Aš manau kad jau praėjo. Aš tiesiog nenoriu prisitaikyti prie to, kas dabar madinga, nes man tai nepatinka. Tas formatas, ta stilistika, retorika ir vertybės, kurios dabar vyrauja, – aš nenoriu prie to taikytis. Jeigu tikrai pavyktų ką nors kitaip ir įdomiai sukurti, be abejo, daryčiau. Aš neliūdžiu, tiesiog su nuostaba sakau,kaip viskas greitai keičiasi: nauji herojai, naujos spalvos...
– Ar esate patenkintas šiandiena? Gal kartais trokštate būti kitur ar dirbti ką nors kita?
– Šią akimirką aš praktiškai patenkintas tuo, ką veikiu, o dabar aš beveik nieko neveikiu. Darau tai, kas man patinka, kas daugeliu atvejų yra mažiau matoma, bet man sukelia kur kas daugiau gerų emocijų, nors ir mažiau atsiperka. Bet dėl to esu visiškai patenkintas. Bet, žinoma, kiekvienas žmogus, būdamas patenkintas vienu dalyku, jaučia trūkumą iš kitos pusės... Taip ir manęs kažkas netenkina. Na, gerai, esu liūdnas, kad iki šiol neturiu vaikų. Manau, kad čia yra vienintelis trūkumas, kuris manęs netenkina šiandien.
– Kadaise minėjote, kad norėtumėte auginti bent du vaikus...
– Šiuo požiūriu nesu išskirtinis žmogus. Bet vis dar tikiuosi...
