Ir vis dėl to mes, kavos garbintojai, susergame burnos vėžiu, Parkinsono ir Alzheimerio ligomis, susigadiname dantis, būname nelaimingi, kenčiame nuo galvos skausmo, astmos priepuolių, širdies smūgių ir kepenų ligų. Dar kol kas niekam nepavyko iš save gerbiančio gydytojo gauti receptą užsukti kartą per savaitę į „Starbucks“.
Kasdien girdime, kaip koks nors maistas ar gėrimas išgelbės mus nuo sveikatos košmaro X ar tą košmarą sukels. Venkite cukraus, gerkite žuvies taukus. Gerkite kavą; negerkite kavos...
Sąžiningi ekspertai jums pasakys, jog visa tai galime ignoruoti. Tiesa, išimčių yra.
Būtina sportuoti, subalansuoti dietą, nenutukti, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir jokiais būdais nerūkyti.
„Nėra jokių abejonių, jog cigaretės nusineša milijonus gyvybių, – tvirtina epidemiologas Johnas Ionnidis iš Bostono universiteto medicinos mokyklos. – Tačiau dauguma kitų gyvenimo būdo ir mitybos pasirinkimų turi tik minimalų poveikį jūsų sveikatai.“
Tuo nenorima pasakyti, jog mokslas yra beprasmis. Tik sunkus mokslininkų darbas leido įrodyti cigarečių žalą.
Mokslininkams rūpite ne jūs, o visuma, todėl tyrimų rezultatai jums dažniausiai bus visiškai neaktualūs.
Viena, kuo neverta abejoti – sveikam žmogui kava nekenkia, tačiau jei jūsų sveikata jau sugadinta dėl netinkamo gyvenimo būdo, kava tikrai neišgydys nuo ligų.
Pavyzdžiui, epidemiologai 13 metų stebėjo 39 000 vidutinio amžiaus japonų. Išsiaiškinta, jog kavos mėgėjai šioje šalyje du kartus rečiau suserga burnos, ryklės ir stemplės vėžiu.
Kaip kavos mėgėjas pamanysite, jog tai yra puiki naujiena. Atrodo, kad tai puiki priežastis kasdien išgerti papildomą kapučino puodelį. Tai padės išvengti vienos negailestingiausių ligų.
Tačiau pagalvokime dar kartą. Šiomis vėžio formomis susergama labai retai. Rizika yra maža, nesvarbu, ar jūs geriate kavą.
Čikagoje papildomas kapučino puodelis per metus jums atsieis 600 dolerių. Grietinėlė ir cukrus – papildomi 43 800 kalorijų kasmet. O rizika susirgti vėžiu sumažės nuo 4:1000 iki 2:1000.
Ir tai nėra aišku. Galbūt japonų kavos mėgėjus vienija kažkokia kita savybė, vejanti vėžį šalin. Pavyzdžiui, mokslininkai dažnai kalba apie pajamų dydį. Bet kuriuo atveju, kalbant moksliniu žargonu, tiek kavos gėrimas, tiek imunitetas vėžiui gali būti priklausomi kintamieji, kuriuos nulemia kažkoks kitas nepriklausomas kintamasis.
Tai vėlgi nereiškia, kad kavos moksliškai studijuoti nereikia.
„Jei kava vos procentu sumažina vėžio tikimybę, tai galbūt nebus labai svarbu konkrečiam žmogui, tačiau tai išgelbės tūkstančius gyvybių“, – mano Ioannidis.
Viena, kuo neverta abejoti – sveikam žmogui kava nekenkia, tačiau jei jūsų sveikata jau sugadinta dėl netinkamo gyvenimo būdo, kava tikrai neišgydys nuo ligų.
