Merūnas apie Alminę
Klasikinės muzikos solistas tenoras Merūnas Vitulskis augo tarp trijų moterų: mamos, močiutės ir tetos. Anksti netekęs brangiausio žmogaus, kuriam nebuvo lemta išvysti išsiskleidusio sūnaus talento, dainininkas subrendo globojamas autoritetu tapusios tetos, dailininkės Almonės Vitulskytės.
„Augti trijų moterų apsuptyje – ir laimė, ir labai specifinis pojūtis. Visos jos buvo sykiu panašios ir skirtingos. Laimei, buvimas vienoje erdvėje jas labiau vienijo, nei skyrė. Kiekviena, mačiau, turėjo savo pasaulį, jautėsi nepriklausoma, bet kartu buvo labai solidarios. Auklėdamos mane, turėjo iš esmės vieną nuomonę, išskyrus momentus, kai senelė norėdavo mane užstoti ar palepinti. Mama, medikė, didžiąją laiko dalį praleisdavo budėdama ligoninėje, tad ją matydavau gana retai. Ją ir nesantį tėvą (kas yra mano biologinis tėvas, nežinau iki šiol, nes į šį pasaulį atėjau, kai tėvai jau buvo išsiskyrę) beveik visose gyvenimo situacijose atstodavo teta. Jei reikėdavo – labai švelni ir moteriška, jei reikėdavo – labai griežta ir vyriška. Dėl pastarosios savybės niekada nebuvau lepinamas. Bet ir grėsmingų bausmių nepatyriau. Labiausiai tetą nuvyliau, kai, būdamas mažas, sudaužiau jos kauptą krištolinių vazų kolekciją. Maža to, įsigudrinau iš šukių vieną sudėlioti taip, kad ši neatrodė nukentėjusi, bet kai Almonė įpylė vandens, iškart pasidarė akivaizdu, kas šio prasižengimo kaltininkas... Teta tęsė savo tėvo, žymaus tapytojo Aleksandro Vivulskio, tradiciją ir pasirinko grafikės kelią. Ši iš prigimties labai energinga netekėjusi dama nuo mažens pakerėjo nežabotu optimizmu, buvo be galo versli ir niekada nedejavo, kad menininkams užėjo sunkūs laikai.“
Plačiau naujausiame žurnale "Laima"
