„Iš pradžių maniau, kad šiame projekte tik išsimėginsiu save. Kaip jaučiuosi dabar? Laimėti, žinoma, nori visi, bet bijau, kad psichologiniai dalykai gali man pakišti koją“, – sumišusiais jausmais dalijosi E.Pronckutė.
Jai „Mes – vieno kraujo“ pavyko nukeliauti net iki duetų etapo, kuriame paaiškės, kas tęs pasirodymus finalinėse laidose. Vis dėlto, mergina neslepia, kad kovos vyksta ne tik scenoje, bet ir dar gerokai prieš užlipant į ją.
„Aš visą gyvenimą maniau, kad esu nesceniška, kad scenoje esu svetimkūnis. Per televiziją matau visokias pupytes ir suprantu, kad esu kitokia. Net mano charakteris, rodos, visai ne dainininko – esu kukli, o norint prasibrauti į aukštumas neretai reikia ne tik ekspresyvumo, bet net šiokio tokio įžūlumo, sugebėjimo lipti kitiems per galvas... Esu sau įdiegusi, kad aš – ne televizinio formato. Vis dėlto, tikiuosi, kad ekrane galima ištransliuoti ne vien blizgučius“, – atviravo atlikėja.
Edita atskleidė, kad kiekvienas pasirodymas jai – kur kas didesnis iššūkis nei tiems, kuriems dėmesio troškimas – įgimtas dalykas. „Kas kartą keliaudama į sceną turiu perlipti per save, pasiryžti, iš naujo save įtikinti, kad galiu ir, kad sceniškumas galbūt atrodo ne taip, kaip įsivaizduoju“, – jausmų neslėpė mergina.
Tikros dalyvių istorijos ir nuožmi kova dėl galimybės keliauti toliau – sekmadienį per LNK.
