Nuolat ieškodamas naujų kūrybinės saviraiškos kelių, išoriniu ir vidiniu žavesiu apdovanotas aktorius sėkmingai išbandė savo jėgas vaikams ir ne vaikams skirtose televizijos laidose, buvo jų vedėjas.
Nuo 1981 m. iki mirties V.Aleksaitis dirbo Kauno lėlių teatre ir buvo vienas ryškiausių šios scenos aktorių. Sukūrė dešimtis įsimintinų vaidmenų, užauginusių ne vieną mažųjų teatro žiūrovų kartą. Su teatro spektakliais Valdis nuolat dalyvavo tarptautiniuose lėlių teatrų festivaliuose.
Net ir kovodamas su liga, aktorius vaidino įvairių režisierių kurtuose spektakliuose – „Stebuklingoji Motina Elnė“, „Gužučio muzikantai“, „Šokčiojanti princesė“, „Tigriukas Petrikas“, „Eglės sūnus“, „Atostogos pas dėdę Titą“, „Žvaigždės vaikas“, „Vilkas ir ožiukai“, „Žalias žalias obuoliukas“, „Užburtos pilies paslaptis", iš kurių mirtis išsivedė gyvą, ryškią ir labai individualią Valdžio talento spalvą.
1983 m. baigė Vilniaus kultūros mokyklą. Kauno lėlių teatre V.Aleksaitis sėkmingai reiškėsi ir kaip režisierius („Tikros barono Miunhauzeno istorijos“, „Bulvinė pasaka“), renginių vedėjas, išradingas ir kūrybingas organizatorius. Beveik 30 metų atsidavęs pirmiausia aktoriaus-lėlininko pašaukimui, sukūręs 44 vaidmenis Kauno lėlių teatre, muzikalus, plastiškas, improvizaciniu lengvumu garsėjęs V. Aleksaitis buvo kviečiamas vaidinti ir Kauno kamerinio teatro, Kauno mažojo teatro spektakliuose.
Muzikinius sugebėjimus tobulino akustinės muzikos grupėje „Upė", kur mušamaisiais grojo kartu su profesionaliais muzikantais, drauge su grupe dalyvavo dainuojamosios poezijos festivaliuose.
Kauno lėlių teatre, kuriame prabėgo didžioji V.Aleksaičio gyvenimo dalis, aktorius buvo gerbiamas už profesinį maksimalizmą, profesinę etiką, inteligentišką, savikritišką laikyseną, taikumą, įgimtą eleganciją, už neblėstantį optimizmą bei humoro jausmą.
Kartą sužinojęs, kad naujame spektaklyje jam vėl teks vaidinti Klouną, V.Aleksaitis juokavo: „Kad vaidinsiu klouną, nors man jau greitai penkiasdešimt, yra labai puiku. Klounas – tai ne gaidys ar ožys. Įsivaizduokite, kaip būtų baisu po mirties nuėjus pas Dievą prisipažinti: vaidindamas buvau ožys ir gaidys. Bet gal Dievas nuramintų: tai dar džiaukis, kad ne krūmas ir ne vamzdis!“
Velionis pašarvotas Kauno valstybinio lėlių teatro didžiojoje salėje. Lankymas penktadienį, birželio 18 d., 16-21 val. Šv. Mišios už Valdį aukojamos birželio 19 d., šeštadienį, 9 val. Vytauto Didžiojo bažnyčioje. Lankymas birželio 19 d. nuo 10 val. Išlydėjimas – 16 val. į Petrašiūnų kapines.
