-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Montvydas kovos už geresnę Lietuvą

Lietuvos pramogų pasaulyje ryškiai švystelėjęs atlikėjas ir šokėjas Donatas Montvydas iš festivalio „Slavianskij bazar“ Baltarusijoje grįžo nusiminęs. Ko gi nusiminti jaunuoliui, pirmajam lietuviui, šiame festivalyje išplėšusiam pergalę? Pasikalbėję supratome, kad Lietuva, regis, sulaukė talentingo idealisto, norinčio kovoti už gražesnį mūsų šalies rytojų.
A.Petkevičiūtė ir D.Montvydas
A.Petkevičiūtė ir D.Montvydas / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Donatas – talentingas ir be galo perspektyvus jaunuolis. Tačiau interviu dienraščiui L.T. jo balse neišgirdau laimėtojo triumfo gaidelių. Atvirkščiai – girdėti liūdesys ir tuštuma. Kodėl? Juk jis – vienintelis lietuvis, didžiausiame Baltarusijos muzikos renginyje „Slavianskij bazar“ laimėjęs Didįjį prizą...

Du skirtingi pasauliai

– Kodėl grįžus iš konkurso „Slavianskij bazar“ girdėti liūdnų gaidų?

– Nenorėčiau apie tai šnekėti, tačiau papasakosiu. Pirmiausia man nusibodo klausimai, kaip ten viskas buvo, ar gerame kambaryje miegojau ir panašiai. Reikėjo patiems atvažiuoti ir apžiūrėti. Festivalis – vienas žinomiausių Europoje, o mūsų lietuviai tarsi iš dangaus nukritę, klausinėja nesąmonių. Todėl ir pikta. Grįžus iš Baltarusijos apėmė tokia nykuma...

– Atrodo, toks jausmas grįžus iš festivalio, kuriame laimėjai, apimti neturėtų. Kodėl taip atsitiko?

– Baltarusija ir Lietuva – tarsi du skirtingi pasauliai. Ten nuvažiavęs supratau, kas yra šilta publika. Žmonės susidomėję muzika, žvelgia nuoširdžiai žavėdamiesi. Jiems įdomu, ką moki ir kaip atlieki. Pas mus niekas niekam neįdomu. Nykuma, pilkuma – noriu kovoti su žmonių abejingumu, susikaustymu, nenuoširdumu.

– Kodėl Baltarusijoje vykęs konkursas padarė tokį įspūdį?

– Labai patiko žmonių profesionalumas, muzikantų, pagalbinio personalo. Jie labai gerai dirba, puikiai žaidžia garsu, šviesomis.

– Konkurentai buvo stiprūs?

– Kiekviena valstybė siunčia išsirinktus atstovus. Tad negalėčiau pasakyti, kad susidūriau su silpnais varžovais, – tokių paprasčiausiai nebuvo. Visi ten stiprūs.

– Galbūt susiradai draugų?

– Per tokį trumpą laiką draugų nesusirandama. Pažįstamų – taip. Tai daugiau darbo reikalai. Bendravimas šiltas, malonus, tačiau...

– Ką tau davė dalyvavimas šiame projekte? Ko išmokai?

– Patirties. Ten visai kitokie žmonės, kitoks nusiteikimas. Neatsitiko taip, kad išmokau ko nors ypatingo – per trumpas laikas. Tiesiog po truputį didėja koncertų patirtis. Atsirado supratimas, kas darosi pasaulyje. Ko galiu reikalauti iš garso operatoriaus, kokios reikia aparatūros ir panašiai. Koncertuojant tik Lietuvoje to galima išvis nesužinoti. Dabar turiu su kuo lyginti. Ten pamačiau tikrovę.

Lietuviai – skurdūs žmonės

– Labai skiriasi šou čia ir Baltarusijoje?

– Taip, iš tikrųjų labai: ten gyvenimas kvepia sovietine Rusija, pas mus – jau nebe. Tačiau paprastų žmonių dvasia nustebino – jie tokie nuoširdūs... Jie jaučia. Baltarusiai savo dvasia mus lenkia geru 50-mečiu. Iki ašarų skaudu matyti, kas dedasi Lietuvoje ir ten. Tikrai skaudu. Sunkiai verčiasi liežuvis sakyti, bet kažkam juk reikia išrėžti tiesą. Prisimenu, kai dainavau antrą finalinę dainą, kuri man lėmė laimėjimą, jie net nesuprato, apie ką ji, juk atlikau lietuviškai, tačiau vis tiek mane palaikė. Geras jausmas atsidurti ant scenos prieš tuos, kuriems rūpi, ką darai. Baltarusiai išjaučia muziką. Nėra nė vieno abejingo veido...

– Turėtų būti kardinalus skirtumas, palyginti su Lietuva. Koncertuose pas mus juk begalė žmonių, kuriems, atrodo, niekas nerūpi...

– Pas mus atrodo normalu iškelti vidutinybes, o gabiems žmonėms daužyti per galvas... Aš su tuo kovosiu. Galbūt nepakeisiu pagyvenusių žmonių požiūrio, tačiau už jaunų žmonių sielas pasistengsiu kovoti. Ir dėl muzikos, ir dėl mąstysenos. Lietuviai, kaip žmonės, yra labai nykūs. Stengiausi nesitaikstyti su tautiečių pilkumu, maniau, kad galbūt esu nesveikas, nepritapėlis, jei man taip atrodo. Jaučiausi vienas toks. Tačiau išvažiavęs į Baltarusiją supratau, kad man viskas gerai.

Tėvynės patriotas

– Nusivylei Lietuva?

– Tiesiog čia reikia daug daug dirbti. Noriu, kad visuomenės padėtis pasikeistų. Norėčiau, kad jaunąją kartą geriau auklėtų tėvai: neleistų jiems klausytis YVA ar „69 danguje“, žiūrėti televizoriaus, per kurį dažniausiai rodo absoliutų šlamštą. Esu patriotas, tačiau yra dalykų, apie kuriuos reikia pradėti šnekėti garsiai, tada galbūt kas nors ir pasikeis.

– Kaip ketini kovoti su žmonių dvasiniu skurdu?

– Vienintelis būdas – kurti, rašyti dainas. Taip pat rėkti apie problemas garsiai. Šiaip esu gana taikus žmogus. Bet po Baltarusijos apėmė nyki nuotaika. Ten laimėjau – mane įvertino svetimšaliai. Tai taip keista. Nežinau, kas bus, jei niekas nesistengs. Reikia atrasti lietuviuose žmoniškumo. Čia tvyro chaosas aplinkui.

– Reikia kelti žmonių dvasią?

– Ištikimai to sieksiu. Rodos, po truputį man sekasi. Net „Lietuvos dainų dešimtuke“ keletą jaunų žmonių sudominau, sužavėjau. Mačiau ugnelę jų akyse. Keletas čia, keletas jaunuolių ten, „Slavianskij bazar“. Juk man dar tik 20 metų – turiu daug laiko. Tikiu savimi – juk Hitleris visą Vokietiją suvienijo ir nuteikė karui. Istorija įrodo, kad vienas žmogus gali daug. Reikia tikėjimo ir pagalbos.

Abejonės nekankina

– Ar įstojai į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją?

– Nestojau šiais metais – dar nesu visiškai apsisprendęs, kur ir kaip noriu studijuoti. Galbūt rinksiuos mokslus užsienyje. Nežinau dar. Šiuo metu domiuosi tik savo kūryba.

– Tačiau kitais metais planuoji pradėti studijas?

– Nežinau, ar po metų dar būsiu gyvas... Ką aš jums galiu atsakyti – tai asmeniniai reikalai, nesusiję su muzika... Neplanuoju taip toli.

– Užgriuvo apmąstymai, planai, darbai, abejonės?

– Abejonės tikrai nekankina. Jei būčiau nors truputį abejojęs, nebūčiau laimėjęs „Lietuvos dainų dešimtuko“. Aš tikiu savimi. Tikiu tuo, ką darau, kuriu. Muzika yra mano pašaukimas. Ypač noriu kurti – kiek įmanoma daugiau. Sprendimus priimu pats, abejonės nekankina. Taip, veiklos šiuo metu turiu daug...

„Esu savo klumpėse“

– Tavo gyvenimas pradėjus dalyvauti televizijos dainų projekte visiškai pasikeitė. Koncertai, kūryba, festivalis... Kaip jautiesi?

– Taip ir turėtų būti. Nesijaučiu kitaip ar nenatūraliai. Gyvenimas tikrai pasikeitė, tačiau stebuklų aplink neįvyko. Tiesiog atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti. Esu savo klumpėse. Į viršūnę užkopti lengva, bet joje išsilaikyti žymiai sunkiau, todėl planuoju daug dirbti.

– Planuoji tik kūrybinius darbus?

– Žinoma, nekenčiu žmonių, kurie yra a la dainininkai: ne tik dainuoja, bet ir užsiima šimtais papildomų darbų, bet nė vieno neatlieka gerai. Tokių visa Lietuva pilna. Noriu muzikuoti ir daryti tai labai gerai, noriu maksimaliai atsiduoti muzikai, nes jos galia didelė. Labai noriu, kad lietuviai pagaliau atsimerktų!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius